Šiuolaikinėse transporto priemonėse benzininiai varikliai yra neatsiejamai susiję su sudėtingomis elektroninėmis sistemomis. Nors pagrindiniai benzino variklio principai išlieka tie patys, elektronika leido pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, sumažinti emisijas ir pagerinti diagnostiką, palyginti su senesnėmis, mechaninėmis sistemomis.
Elektronika valdomos degalų tiekimo ir įpurškimo sistemos
Ankstyvosiose benzino sistemose degalų tiekimas buvo valdomas daugiausia mechaniniais būdais. Tačiau šiuolaikinės elektroninės sistemos leidžia daug tiksliau kontroliuoti degalų tiekimą. Šios sistemos apima bendrą tiekimo liniją, agregatų purkštuvus ir skirstymo siurblius. Elektroninis valdymas užtikrina optimalų degalų ir oro mišinį bet kokiomis variklio darbo sąlygomis, kas tiesiogiai veikia variklio galią, degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų sudėtį.
Oro įleidimo ir kintamo vožtuvų paskirstymo sistemos
Elektronika taip pat atlieka kritinį vaidmenį oro valdymo sistemose. Ji kontroliuoja įleidimo vamzdžių ir jų pagalbinių reikmenų, tokių kaip padidinto dujų slėgio ertmės, šildymo įtaisai ir papildomos oro įleidimo angos, veikimą. Tai leidžia varikliui kvėpuoti efektyviau ir prisitaikyti prie skirtingų važiavimo režimų.
Be to, elektroninės sistemos reguliuoja didžiausią vožtuvų pakilimo aukštį, atidarymo ir uždarymo kampus, teikdamos išsamią informaciją apie alternatyvių paskirstymo sistemų veikimo taktą, atsižvelgiant į rimties taškus. Tai padeda optimizuoti degimą ir variklio efektyvumą, sumažinant energijos nuostolius ir pagerinant sukimo momentą įvairiame sūkių diapazone.
Automobilių technika 101: kintamo vožtuvų paskirstymo paaiškinimas
Išmetamųjų dujų ir emisijų kontrolės valdymas
Emisijų mažinimas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinių variklių kūrimo prioritetų, o elektroninės sistemos yra jo pagrindas. Jos valdo įvairias oro įpūtimo sistemas ir oro siurblius, kurie padeda išvalyti išmetamąsias dujas. Elektronika taip pat stebi ir kontroliuoja apkrovas, būtinas, kad įvyktų regeneravimas, bei nustato atitinkamus parametrų lygius. Ši kontrolė yra ypač svarbi dyzeliniams varikliams su kietųjų dalelių filtrais, bet taip pat aktuali ir benzininėms sistemoms.
Efektyvumo vertinimui naudojamas panaudos (naudingumo) koeficientas (UF). Visų šių sistemų patvirtinimui ir atitikčiai reglamentams reikalingas tipo patvirtinimo numeris pagal Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 (OL L 200, 2009 7 31, p.). Elektroninės sistemos užtikrina, kad transporto priemonės atitiktų griežtus aplinkosaugos standartus.
Išplėstinė diagnostika ir gedimų nustatymas (OBD)
Elektroninių sistemų integracija leido sukurti sudėtingas borto diagnostikos (OBD) sistemas. Pateikiamas išsamus dokumentas, kuriame apibūdinami visi komponentai, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategija bei MI įjungimas (pvz., nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas). Šis dokumentas taip pat apima kiekvieno OBD sistemos stebimo komponento svarbių antrinių registruojamų parametrų sąrašą. Tai leidžia greitai ir tiksliai nustatyti problemas variklio veikime.
Dauguma šiuolaikinių transporto priemonių naudoja ryšio jungtis pagal standartą ISO 15765-4 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio diagnostika. 4 dalis.“. Šis standartas unifikuoja diagnostikos protokolus, palengvindamas gedimų paiešką ir remontą, nepriklausomai nuo transporto priemonės gamintojo. Elektroninės sistemos yra esminės stebint variklio būklę, užkertant kelią rimtiems gedimams ir užtikrinant ilgalaikį transporto priemonės patikimumą.
tags: #benzino #ir #elektronines #sistemos #palyginimas #diagrama