Automobiliuose su mechanine pavarų dėže vairuotojas pats priima sprendimą, kada perjungti pavaras. Nors kartais teigiama, kad mechaninės pavarų dėžės pamažu užleidžia vietą automatinėms, realūs pardavimai rodo, jog mechaninę pavarų dėžę vis dar renkasi nemaža dalis pirkėjų, ypač kompaktiškų, našių ir biudžetinių automobilių segmentuose.
Norint vairuoti efektyviai ir saugiai, bei taupyti degalus, svarbu žinoti, kada teisingai perjungti pavaras. Tiek per maži, tiek ir per dideli variklio apsisukimai, palyginti su gamyklos instrukcijoje nurodytais, yra žalingi.
Variklio sūkiai ir degalų ekonomija
Vien greičio stebėti neužtenka. Svarbus orientyras yra ir variklio sūkiai (aps./min.), rodantys, kaip greitai sukasi variklis. Tam skirtas tachometras - ypač naudinga į jį žvilgtelėti, kol pavarų perjungimas dar netapo automatiniu įpročiu.
Degalus taupyti su mechanine pavarų dėže nėra vien tik važiavimas lėčiau. Didelę įtaką turi tai, kokioje pavaroje važiuojate, nes kiekviena pavara efektyviausiai veikia tam tikrame greičio diapazone.
Šiuolaikiniai benzininiai varikliai efektyviausiai veikia nuo 2 000 iki 3 000 apsisukimų per minutę (RPM). Dyzelinių variklių optimalus diapazonas yra šiek tiek mažesnis - apie 1 500-2 500 aps/min. Dažniausiai, kai pasiekiama maždaug 2 500-3 000 aps./min., verta jungti aukštesnę pavarą.
Vairuotojai, kurie nori važiuoti ekonomiškai, turėtų jungti pavaras ties 2000-2200 apsisukimų. Tačiau negalima perjungti per anksti, pavyzdžiui, esant 1 500 aps/min, siekiant išlaikyti mažą variklio sūkių dažnį. Nors tai gali atrodyti ekonomiškai, iš tikrųjų tai gali pakenkti degalų ekonomijai, nes variklis vargsta esant mažiems sūkių dažniams, todėl sunaudojama daugiau degalų.
Ir atvirkščiai, per aukštas apsukų dažnis važiuojant žemesnėmis pavaromis, pavyzdžiui, važiuojant 60 km/val., gali būti neekonomiškas, nebent tai daryti reikalauja situacija, pavyzdžiui, lenkiant.
Degalų naudojimą lemia ne tik pavaros ir sūkiai, bet ir variklio apkrova - tai „darbas“, kurį varikliui tenka atlikti dėl įvairių veiksnių. Važiuojant lėčiau apkrova paprastai mažesnė, tačiau kartu keičiasi ir oro srauto valdymas įsiurbime - droselio sklendė būna labiau priversta dirbti mažesnio atsidarymo zonoje. Kai apkrova didėja, droselis atsiveria plačiau.
Pavarų perjungimo technika ir taisyklės
Nėra tokio dalyko kaip „geriausios apsukos bėgio perjungimui“. Pavaras reikia keisti pagal situaciją, tiesiog jausti variklį. Piriboras aiškiai pažymėtas tachometro skalėje raudona sritimi. Variklis nežino, kuriuo bėgiu važiuojate. Jam jokio (na, beveik jokio) skirtumo, 2 ar 5 bėgiu 3000 apsukų laikote.
Pavarų perjungimo veiksmus būtina tobulai koordinuoti. Principas čia toks: to paties automobilio variklio galia, esant vienodiems apsisukimams, yra pastovus dydis, o jo ratų varomoji jėga - kintamas dydis. Kiekviena pavara turi nemažą galimų greičių diapazoną, bet nevalia tuo elastingumu piktnaudžiauti. Pavarų dėžė yra joms perjungti.
Visada reikia turėti galvoje, kad, ieškant būdų, kaip padidinti variklio galią, kuri padėtų lengviau įveikti sunkius kelio ruožus, buvo rastas kitas sprendimas: kadangi nepavyko sukurti įtaiso, didinančio variklio galią pagal kelio sunkumą, pabandyta didinti ratų varomąją jėgą.
Keičiant pavarą, nepakanka tiksliai koordinuoti judesius ir kuo sklandžiausiai atlikti visą operaciją, nepakanka tiksliai žinoti, kada reikia įjungti kitą pavarą: dar nepaprastai svarbu mokėti įsibėgėti automobiliu kiekvieną kartą prieš įjungiant aukštesnę pavarą.
Pavarų dėžės schema ir perjungimas
Jeigu pavaros yra išdėstytos H raidės pavidalu, kaip dažniausiai ir būna (pirmoji pavara viršuje, antroji - apačioje, trečioji - aukštyn ir į dešinę ir ketvirtoji - vėl žemyn), tada perjungti pavaras iš pirmosios į antrąją lengva, ypač kai pirmoji pavara sinchronizuota. Tačiau perjungti antrąją pavarą į trečiąją ir atvirkščiai yra sunkiau, nes negalime, tiksliau sakant, neturime, skirstyti šio kelio į dvi ar net tris dalis: aukštyn - dešinėn - aukštyn. Turime pasitreniravę išmokti antrąją pavarą perjungti į trečiąją ir atvirkščiai vienu sklandžiu judesiu: įstrižai dešinėn į viršų, įstrižai kairėn žemyn. Kiekvienas pažįsta savo automobilio pavarų dėžę ir supranta, apie ką kalbu. Svertu, kuris įtaisytas po vairo ratu, manevruoti sunkiau, nes yra daugiau traukių.
Apskritai, pavarų perjunginėjimui galioja bendra taisyklė: daryti viską labai švelniai. Nei stumti, nei traukti per jėgą.
Kaip pradėti važiuoti
Važiuoti pradedame pirmąja pavara, įsukę variklį maždaug ligi 2/3 maksimalaus apsisukimų skaičiaus; jei nėra tachometro, apsisukimų skaičių apytikriai nustatome iš klausos. Sankabą atleidžiame pamažu, bet neperlaikydami, kad jos nesudegintume. Pajudėjimo momentas yra nelengvas. Atleisti sankabą reikia jautriai, kad mašina nešoktelėtų į priekį ir dėl variklio apsisukimų nebuksuotų sankaba. Žinoma, pajudėjimo sklandumas priklauso net tik nuo vairuotojo meno, bet ir nuo automobilio bei sankabos.
Lygumos kelyje leistina automobiliui įsibėgėti iki greičio, maždaug 10% mažesnio už maksimalų pasiekiamą važiuojant šia pavara. Vadinasi, jei spidometro skalėje rodyklėmis pažymėta, kokiu greičiu galima važiuoti įvairiomis pavaromis, ir jei pirmosios pavaros didžiausias greitis yra, pavyzdžiui, 33 km/h, tai įsibėgėję ligi 30 km/h, kad nepervargintume variklio, įjungiame antrą pavarą.
Greitas pavarų perjungimas
Turėdami tą 10% rezervą varikliui apsaugoti, galime perjungti pavarą, neatleisdami akceleratoriaus. Šį būdą verta mokėti. Tačiau to nedarykite, neturėdami pakankamai įgudimo. Sportinėse varžybose toks pavarų perjungimas labai plačiai naudojamas.
Greitas nelenktyninis pavarų perjungimas gali būti toks: važiuojame pirmąja pavara, nuspaudę akceleratorių. Akceleratorių atleisdami, nuspaudžiame sankabą. Spaudžiant sankabos pedalą ir traukiant pavarų perjungimo svertą, tam tikru momentu pirmoji pavara tarsi iššoka; tai svarbu pajusti. Vos tik pavarų perjungimo sverto pasipriešinimas sumažėja, nors sankaba dar iki galo ir nenuminta, svertą perstumiame į antrosios pavaros įjungimo padėtį ir kartu baigiame spausti sankabą. Antrajai pavarai dar neįsijungus, bet jau visai bebaigiant įsijungti, iki galo nuspaudžiame akceleratorių ir staigiai atleidžiame sankabą.
Perjungimas iš antrosios į trečiąją ir iš trečiosios į ketvirtąją
Jei, važiuodami antrąja pavara, norime įjungti trečiąją, pavarų perjungimo svertą turime stumti įstrižai dešinėn į viršų. Perjungdami trečiąją pavarą į ketvirtąją, traukiame svertą ne tiesiai žemyn, bet šiek tiek įstrižai į dešinę, kad truputėlį pajustume toje pusėje pasipriešinimą. Tik turėkime galvoje, jog kai kuriuose automobiliuose apačioje dešinėje yra atbulinė pavara.
Kaip vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže per 1 minutę + išsamūs patarimai ir nesėkmės
Važiavimas į kalną ir nuo kalno
Važiuodami į kalną, pavaras perjunginėjame iš esmės taip pat. Po pirmosios pavaros įjungus antrąją, variklio apsisukimai esti dar palyginti maži; o jis privalo turėti pakankamai galios, kad, įjungus antrąją pavarą, iš karto smarkiai imtų traukti mašiną į priekį.
Atvirkščiai yra važiuojant nuo kalno. Tuomet 10% atsarga iki maksimumo padidėja iki 20%, o kartais ir daugiau. Žinoma, tada automobiliu įsibėgėsime greičiau, bet aš nepatarčiau to daryti, nes yra gadinamas variklis. Anksčiau paminėtos atsargos iš tiesų visiškai pakanka. Laimėto laiko skirtumas, rezervą panaudojant dviem minėtais būdais, tesudarys net ne dešimtąsias, o tik šimtąsias sekundės dalis.
Važiavimo tipai ir pavarų perjungimas
Yra trejopas važiavimas automobiliu: 1) normalusis, 2) greitasis, 3) lenktyninis. Visa, kas buvo anksčiau pasakyta, ypač apie pavarų perjungimą, tinka greitajam važiavimui. Tų pačių veiksmų lėtesnis atlikimas būdingas normaliajam važiavimui. Lenktyninio važiavimo pagrindas yra žaibiški pavarų perjungimo manevrai tobulai sinchronizuotais judesiais.
Be to, perjungiant pavaras, labai dažnai - ir tai užvis sunkiausia - koja nenuimama nuo akceleratoriaus, droselio vožtuvas būna atvertas iki galo. Tai sunkus manevras, kuriam gerai atlikti reikia ilgų pratybų. Treniruodamiesi perjunginėti pavaras, nenukėlę kojos nuo akceleratoriaus, visada turime būti labai atsargūs. Sankabos išmynimo momentu būna didžiulis pavojus „persukti“ variklį, jį visiškai sugadinti.
Pavyzdžiui, įsibėgėjame trečiąja pavara iki pusės maksimalaus greičio. Didžiausias greitis ta pavara, sakykime, lygus 90 km/h; mes įsibėgėjame iki 45 km/h ir, neatleisdami akceleratoriaus, stengiamės greitai nuspausti ir atleisti sankabos pedalą, tuo pačiu metu įjungdami aukštesnę, ketvirtąją, pavarą. 45 km/h greitis trečiąja pavara atitinka maždaug pusę apsisukimų, maksimaliai leistinų mūsų varikliui. Antroji pusė šiuo atveju sudarys garantiją, kuri pradedančiajam turi užtikrinti, kad jis savo manevru nesugadins variklio.
Aplenkimas ir saugumas
Kalbant apie aplenkimą, turima galvoje keblią ir net pavojingą situaciją. Pavyzdžiui, kai trečiąja pavara lenkiame autobusą, o jo vairuotojas piktybiškai padidina greitį. Iš priekio dideliu greičiu atvažiuoja kitas automobilis. Tokioje situacijoje vairuotojas, kad išsigelbėtų, paprastai dar „paspaudžia“, varikliui jau sukantis maksimaliu dažniu, ir, nors šia trečiąja pavara leidžiama važiuoti tik 80 km/h greičiu, šiek tiek viršija net šimtą. Dažniausiai mašina tą šimtinę išlaiko, tačiau vairuotojas, viršydamas trečiosios pavaros greičio ribą, negerai daro. Juo labiau, kad šitai jam neapsimoka. Žinoma, norint gerai mokėti šį manevrą, reikia jį daug kartų ir labai tiksliai treniruoti, šlifuoti. Kartais ir normaliai važiuojant, saugumo sumetimais, prireikia griebtis greitojo ir net lenktyninio važiavimo elementų. Tačiau sunkių manevrų galima išmokti tik pratybomis!
Važiavimas slidžiu keliu
Pajudant iš vietos slidžiu keliu, svarbiausia yra neleisti ratams per daug slysti. Vadinasi, pradedame važiuoti mažesniais variklio apsisukimais ir labai švelniai atleidžiame sankabą. Labai slidžios dangos kelyje visa tai turime atlikti dar švelniau. Ir gerai įsidėmėkite, ko tokiu atveju daryti nevalia, būtent: labai slidžios dangos kelyje nevalia, atitinkamai nepaspaudus droselio valdymo pedalo, staiga atleisti sankabą. Teko daug kartų matyti, kai nuo slidžios dangos kelio automobilis, rodos, dėl nesuprantamų priežasčių išlėkė į šalikelę.
Jeigu įsibėgėjome antrąja pavara iki 60 km/h ir norime įjungti trečiąją pavarą, nepamirškime, jog tai privalome padaryti labai švelniai. Perjungiame pavaras taip, kaip mus mokė kursuose: visiškai atleidžiame akceleratorių ir numiname iki galo sankabos pedalą. Variklis pavarų perjungimo momentu dirba tuščiąja eiga. Vadinasi, vietoj buvusių didelių variklio apsisukimų teliko, sakykim, 700 apsukimų per minutę, vadinamieji tuščiosios eigos apsisukimai. Jei dabar įjungtume trečiąją pavarą ir staigiai atleistume sankabą, neišvengiamai užblokuotume varančiuosius ratus, užpakalinius arba priekinius, arba vieną iš varančiųjų ratų - prisiminkime diferencialą. Šis momentas labai pavojingas: variklis dirba labai mažais apsisukimais, nes akceleratorius yra atleistas. Staiga atleisdami sankabą, sujungiame varančiuosius ratus su varikliu. Kad šis sujungimas neturėtų neigiamų pasekmių, ratų sukimosi greitis turi atitikti variklio apsisukimų skaičių, padalytą iš perdavimo santykio, būdingo tai pavarai. Sujungus ratus su varikliu be šios sąlygos, greitai besisukantys ratai susidurs su gerokai lėtesniais variklio apsisukimais. Nugalės, aišku, variklis. Tik labai didelė jėga įstengtų, esant uždarytam droseliui, padidinti apsisukimus.
Dažnos vairavimo mechanine pavarų dėže klaidos
Norint vairuoti automobilį su mechanine greičių dėže efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų:
- Laikyti ranką ant pavarų perjungimo svirties: Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama, nes gali sukelti vibraciją ir greičiau paveikti pavarų perjungimo mechanizmą.
- Perlaikyti nuspaustą sankabos pedalą: Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
- Perjungti pavaras nespaudžiant sankabos pedalo: Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą“, ji tiesiog sugenda. Tai dažnai atsitinka, jei svyruoklė yra laisva ir pavarų svirtyje yra didelis laisvumas.
- Stovėti su įjungta pavara ir nuspausta sankaba: Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
- Spausti akceleratorių iki dugno, važiuojant aukšta pavara mažu greičiu: Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukštindami - kai kurias praleisti.
Variklio galia, sukimo momentas ir jų svarba
Žinokite, kad dirbančio didžiausiais apsukimais variklio galia visuomet būna šiek tiek mažesnė už maksimalią. Didžiausia jo galia yra tada, kai apsisukimų skaičius yra kokiais 6-7% mažesnis už leistinąjį.
Nemažai automobilių gamintojų dėl reklamos, kad mašinos savininkas būtų patenkintas ir vairuodamas smagiai jaustųsi, pro pirštus žiūri į spidometrų „forsavimą“. Tačiau gamyklos pateiktieji duomenys visada atitinka tikrąjį variklio apsisukimų skaičių ir greitį. Todėl reikia pasidomėti, ar tiksliai rodo spidometras, nes dažniausiai spidometrai rodo didesnį greitį už tikrąjį.
Kiekvienas toks viršijimas verčia variklio alkūninį veleną suktis per dideliais apsisukimais. Vadinasi, sunkiau tenka dirbti vožtuvams ir jų spyruoklėms, kur kas greičiau susidėvi skirstymo velenėlis ir visi variklio elementai. O tai jau grynas nuostolis, nes, dirbdamas per dideliais apsisukimais, variklis ne tik genda, bet atitinkamai praranda galios.
Sukimo momentas ir variklio galia priklauso nuo alkūninio veleno apsisukimų per minutę skaičiaus. Šie duomenys paprastai esti labai tikslūs. Žinoma, ne visi to paties tipo varikliai yra visai vienodi. Kai kurie nukrypsta nuo teorinio modelio duomenų. Tie nukrypimai paprastai būna nedideli.
Variklio forsavimu vadinu jo galios ir sukimo momento padidinimą. O tai daugiausiai priklauso nuo variklio alkūninio veleno apsisukimų skaičiaus padidinimo. Savo ruožtu tada ima didesniu greičiu judėti stūmokliai, vožtuvai ir t.t. Kuo labiau norima „išsunkti“ variklį, kad kuo didesnę galią duotų vienas litras cilindrų tūrio, tuo geresnės, ir, žinoma, brangesnės turi būti medžiagos, iš kurių gaminamas variklis. Padaugėja ir karbiuratorių, vožtuvų, pasidaro sudėtingesnė uždegimo sistema ir kiti įrengimai. O kur dar konstrukcijos pakeitimai, kurie gerokai pabrangina labai našių variklių gamybą.
Svarbu ir variklio elastingumas, kuris yra tuo didesnis, kuo nuožulnesnis sukimo momento grafikas. Tačiau tai sunku suderinti su galia. Varikliai, kurių galia, skaičiuojant vienam litrui darbinio tūrio, yra didelė, nebūtinai labai elastingi, ir jiems reikia daugiapakopės pavarų dėžės. Pavyzdžiui, japoniški lenktyniniai motociklai turi 8 pavaras. Didelę galią ir atitinkamai didelį sukimo momentą toks variklis turi labai siaurame apsisukimų skaičiaus diapazone, todėl tenka perjunginėti pavaras.
Gamykloje per bandymą kiekvieno variklio galia yra pakeliama iki tam tikros ribos, o paskui vėl sumažinama, pavyzdžiui, nuo pasiektų 60 AG iki 40-45 AG, ir šios galios variklis išleidžiamas į rinką. Aišku, dėl to susidaro tam tikra variklio tolerancija, vadinasi, jeigu vietoj leistinų 60 km/h važiuosime antrąja pavara 70 km/h greičiu, dar nieko baisaus, neskaitant galios sumažėjimo neįvyks.
Santrumpa AG (arklio galia) - tai galingumo matas, lygus 75 kilogrammetrams per 1 sekundę. Ji yra darbo, atlikto per tiksliai nustatytą laiko tarpą, matas.
Variklio stabdymas ir degalų taupymas
Vienas iš labiausiai nepastebimų būdų taupyti degalus yra variklio stabdymas. Lėtindami greitį, užuot perjungę pavarą į neutraliąją, neperjunkite jos. Šiuolaikinės degalų įpurškimo sistemos visiškai nutraukia degalų tiekimą, kai sulėtinate greitį įjungę pavarą, todėl degalų sąnaudos yra nulinės.
Važiuojant taupiai naudoti degalus taip pat reikia numatyti eismo sąlygas. Stebėkite kelią priekyje ir atitinkamai planuokite pavarų perjungimą.
Šešių greičių mechaninės pavarų dėžės leidžia tiksliau valdyti automobilį. Šeštoji pavara idealiai tinka važiuoti didesniu nei 90 km/val. greitkeliu. Tačiau ją naudojant važiuojant mažesniu greičiu variklis gali veikti neefektyviai.
Pavarų perjungimas automatinėje pavarų dėžėje
Automatinė pavarų dėžė pavaras parenka pati pagal važiavimo sąlygas, atsižvelgdama į automobilio apkrovimą, kelio tipą ir pasirinktą vairavimo stilių. Norėdami važiuoti kuo taupiau, pavarų svirtį laikykite padėtyje D, akceleratoriaus pedalą stenkitės spausti lengvai, kad būtų automatiškai pasirenkamas žemesnis variklio režimas.
Greitinimas ir lenkimas: Stipriai ir greitai paspauskite akceleratoriaus pedalą (peršokdami pasipriešinimo tašką). Be to, norint lenkti, bet kada galima įjungti žemesnę pavarą, paspaudžiant kairiąją svirtelę.
Automobiliui stovint:
- Kai automobilis stovi ir veikia variklis, norint įjungti neutralią padėtį (N), būtina paspausti stabdžių pedalą prieš perkeliant perjungimo svirtį per vieną įrantą aukštyn arba žemyn.
- Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, jūsų pėdai esant ant stabdžių pedalo, perkelkite perjungimo svirtį per dvi įrantas žemyn, kad įjungtumėte padėtį D (pirmyn).
- Stovint trumpai (pvz., prie šviesoforo): palikite svirtį padėtyje „D“ arba „N“, bet laikykite stabdžio pedalą nuspaustą (arba įjunkite „Auto Hold“, jei yra).
- Stovint ilgesnį laiką (pvz., automobilių aikštelėje ar kieme): Įjunkite „P“ režimą - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį.
Svarbu: Prieš išlipdami iš automobilio patikrinkite, ar prietaisų skydelyje įjungta įspėjamoji lemputė P. Automobilis gali pajudėti. Kiekvienas automobilio modelis gali turėti šiek tiek skirtingą automatinės greičių dėžės valdymo būdą.
tags: #benzininis #automobilis #pavaras #perjungti #geriausia