Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisiniai padariniai

Baudžiamojo poveikio priemonės - tai įstatymuose numatyti veiksmai, kuriuos teismas gali paskirti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, tačiau nebūtinai skirdamas laisvės atėmimo bausmę. Pavyzdžiui, eismo nusikaltimų bylose dažnai taikomas specialių teisių atėmimas ar papildomi įpareigojimai.

Praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės dažnai turi didesnį ilgalaikį poveikį nei pati bausmė. Būtent todėl itin svarbu tinkamai pasiruošti procesui ir suprasti savo teises. Jeigu susiduriate su situacija, kai jums gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, svarbiausia - nepalikti sprendimų savieigai. Rekomenduojama kreiptis profesionalios konsultacijos, kad būtų įvertintos visos galimybės, rizikos ir alternatyvos.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.

Juridiniam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba kartu su bausme, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

• Turtinės ir (arba) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
• Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
• Turto konfiskavimas;
• Išplėstinis turto konfiskavimas;
• Uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
• Uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją;
• Uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis.

Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.

Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisiniai padariniai

Straipsnyje analizuojama baudžiamojo poveikio priemonių, skiriamų bausmės vykdymą atidedant, nevykdymo teisinių padarinių problematika. Pirmoje dalyje aptariami baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo bausmės vykdymą atidėjus teisiniai padariniai, remiantis dabartiniu reglamentavimu (BK 74, 75 ir 243 str.) ir Baudžiamojo kodekso nuostatų kontekste.

Pirmiausia daroma prielaida, kad remiantis BK 74 straipsnio ir 243 straipsnio nuostatomis, įstatymų leidėjas visus baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejus traktuoja kaip naują nusikalstamą veiką (nusižengimą). Todėl asmeniui gali būti taikomos tam tikros prievartos priemonės. Kita vertus, sisteminė BK 75 straipsnio analizė iš esmės sugriauna prieš tai iškeltą prielaidą.

Įvertinus BK 74, 75 ir 243 straipsnių nuostatas, kyla jų tarpusavio dermės ir sisteminio veikimo klausimas. Teigiama, kad BK 74 straipsnyje yra pateikiamos bendro pobūdžio nuostatos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams reglamentuoti, o BK 75 straipsnyje yra numatyti baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo padariniai tik bausmės vykdymo atidėjimo atvejais. Tokius teiginius galima pagrįsti naujausia teismų praktika.

Probacijos įstatymo įtaka

2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Probacijos įstatymas. Probacijos įstatymo 30 straipsnyje reglamentuojami probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisiniai padariniai.

Antroje dalyje nagrinėjami baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo bausmės vykdymą atidėjus teisiniai padariniai, įsigaliojus Probacijos įstatymui. Trečioje dalyje analizuojamas pamatinis straipsnio tematikai klausimas - kokios apskritai teisės šakos reguliavimo dalykas yra ir gali būti baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisiniai padariniai.

Pažymint, kad pavienių vienos teisės šakų normų įtraukimas į kitos teisės šakos reguliavimo sritį nepažeidžia teisės teorijoje pabrėžiamo teisės šakų autonomiškumo principo, vis dėlto kvestionuotina naujojo teisinio reguliavimo atitiktis pamatiniams teisėkūros technikos reikalavimams ir nusistovėjusiam pavienių teisės šakų atskyrimo pagal reguliuojamus teisinius santykius principui.

Teisinės normos ir jų taikymas

74 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo ar jos nevykdymo teisiniai padariniai

1. Bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.
2. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

An article analyzes problematic aspects of non-compliance with the measures of penal effect applied as a part of a suspended sentence. The first part deals with a discussion of the current legal regulations on the non-compliance with the measures of penal effect in the context of particular articles of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (arts. 74, 75, 243) as well as in the context of the whole Code as a system of norms. First of all, it is assumed that under the provisions of art. 74 and art. 243 a legislator treats failure to comply with the measures of penal effect, applied as a part of a suspended sentence, as a new criminal act (misdemeanour). Consequently the person is a subject to certain coercive measures. On the other hand, a systemic analysis of art. 75 destroys the above-mentioned presumption. After the examination of art. 74, art. 75 and art. 243 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the question of the harmony between them and a systemic operation arises. It is argued that art. 74 presents general provisions for the cases of non-compliance with the measures of penal effect while art. 75 regulates only the failure to comply with the measures of penal effect applied in the cases of suspended sentences. Moreover, such statements can be based on the latest case law. On 1 July 2012 the Probation Law comes into force. The non-compliance with the measures of penal effect applied as part of suspended sentence institute will be regulated by art. 30 thereof. The second part analyzes possible conflicts and concurrence of norms (in the context of non-compliance with the measures of penal effect) of the Criminal Code of Lithuania and the Probation law, appearing due to the new regulation. The concluding part of the article touches upon the theoretical issue of non-compliance with the measures of penal effect as a subject of criminal justice. It states that identifying the norm which has to be applied in the cases of non-compliance with the measures of penal effect applied in the cases of suspended sentences (as well as in other cases) technically won’t raise any major problems because the rules of solving the concurrence between the norms would be used.

Įstatymų pakeitimai, susiję su baudžiamojo poveikio priemonių taikymu ir nevykdymu, įsigaliojo šiais laikais:

• 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2227 (TAR, 2019, Nr. 12189);
• 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 8577);
• 2024 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 9570).

tags: #baudziojo #poveikio #priemones #nevykdymas