Baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojus Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, transporto priemonės vairavimas, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo, yra traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad už šiuos veiksmus taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir sankcijos

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų grupei, nes maksimali numatyta laisvės atėmimo bausmė neviršija trejų metų.

Už neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatomi neblaivumo požymiai, taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė. Sankcijos už tokio pobūdžio pažeidimą yra panašios: areštas, bauda arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Be to, vairuotojui, atsisakiusiam atlikti alkoholio testą, gali būti taikomos papildomos sankcijos, pavyzdžiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikotarpiui.

Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas

Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas apibrėžiamas kaip atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo veiksmais demonstruoja valią nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privalomai skiriama teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių). Jei asmeniui gali būti įrašomas administracinis nurodymas, galutinė bauda gali siekti 500 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Pareigūnai, nustatę neblaivumo patikrinimo vengimą, neprivalo pristatyti asmens į sveikatos priežiūros įstaigą, net ir jam reikalaujant. Neblaivumo patikrinimo vengimas kelia grėsmę visuomenės saugumui.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimybė

Nors baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą yra griežta, egzistuoja galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ši galimybė yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

• Asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
• Asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
• Asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
• Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taip pat turi būti pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tokiu asmeniu gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pripažinti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per nustatytą terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Turto konfiskavimas ir jo taikymas

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, taikomų vairuojantiems neblaiviems asmenims, yra turto konfiskavimas, visų pirma - automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Turto konfiskavimo tikslas - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos. Automobilis tokio pobūdžio bylose dažnai pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas gali būti pagrįstas, jei savininkas žinojo, kad transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti. Teismų praktikoje yra nagrinėjami atvejai, kai bendrąja jungtine nuosavybe esantis automobilis gali būti konfiskuotas, net jei vienas iš sutuoktinių nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikalstamai veikai, remiantis prezumpcija, kad sutuoktiniai sandorius sudaro bendru sutarimu.

Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas atsižvelgia į proporcingumo principą, nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir jo galimybes atlyginti žalą. Yra atvejų, kai teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, vietoj turto konfiskavimo gali išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, jei turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims arba jo konfiskavimas būtų netikslingas.

Konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertė apskaičiuojama taikant rinkos vertės kriterijų. Svarbu, kad vertė būtų nustatoma remiantis automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo, net ir automobiliui esant sugadintam.

Alkoholio matavimo metodika ir teisminė praktika

Alkoholio koncentracijos matavimas iškvėptame ore alkotesteriu yra pripažįstamas kaip patikimas įrodymas. Tačiau teismų praktikoje nagrinėjami atvejai, kai matuojami skirtingi alkoholio koncentracijos rodmenys. Alkoholio koncentracija organizme laiku kinta - iš pradžių didėja, o vėliau mažėja.

Jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu, jis turi galimybę savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis atlikti kraujo tyrimą. Šis tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per valandą po pirminio patikrinimo, siekiant užtikrinti tyrimų aktualumą ir tikslumą. Kraujo tyrimo rezultatai, rodantys mažesnę alkoholio koncentraciją, patys savaime nepaneigia alkotesterio rezultatų, nes alkoholio kiekis organizme natūraliai mažėja laikui bėgant.

Remiantis moksliniais tyrimais ir teismų praktika, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10-0,25 promilės/val. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pvz., vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujant alkoholiu) alkoholio koncentracija kraujyje gali mažėti greičiau.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi tvarka

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK), sustabdžius neblaivų asmenį už vairo ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, kuris parodo daugiau nei 1,5 promilės, asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą kraujo tyrimui. Jeigu kraujo tyrimas parodo daugiau nei 1,5 promilės, asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, už vairavimą, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, asmeniui taikoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taip pat gali būti taikomosbaudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir/ar automobilio konfiskavimas.

tags: #baudziamojo #istatymo #isigaliojimas #kai #vairuotojas #vengia