Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (LR BK) numatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą, kuri yra įtvirtinta nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyriuje. Aukščiausiojo Teismo nutartyje pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą, siekia užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą bei kitų konstitucinių principų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, taip pat apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio.
Kyšio samprata ir esmė
LR BK įtvirtinta kyšio sąvoka apima bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui gavimą už įgaliojimų vykdymą. Kyšiu gali būti:
- Materialūs daiktai (pinigai, kiti vertingi daiktai).
- Civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai (narkotinės medžiagos, nelegalūs ginklai).
- Turtinio pobūdžio paslaugos.
- Supanašinimas su komercine paslaptimi.
- Pelną žadančių ryšių užmezgimas.
Teismų praktikoje aiškinama, kad svarbiausia, jog toks atlygis nėra oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, bet suteikiamas valstybės tarnautojui už jo įgaliojimų vykdymą. Svarbu pažymėti, kad kyšininkavimas siejamas su kaltininko turimų įgaliojimų vykdymu ar nevykdymu, nepriklausomai nuo to, ar šis atlieka savo pareigas teisėtais, ar neteisėtais būdais. Praktikoje dažnu atveju bandoma gintis nuo kaltinimo kyšininkavimu, argumentuojant tuo, kad valstybės tarnautojo sudaryti sandoriai atitinka civilinės teisės normas.
Kyšininkavimo formos
Siekiant įvertinti, ar valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika iš tiesų yra kyšininkavimas, svarbu atsižvelgti į kelis svarbius momentus:
1. Kyšio priėmimas
Tai - realus kyšio priėmimas, pavyzdžiui, pinigų paėmimas į rankas ir įsidėjimas į kišenę arba sužinojimas, kad šie atsirado banko sąskaitoje. Kyšis laikomas priimtu, kai paimamas visas ar jo dalis. Reikšmės neturi tai, kada valstybės tarnautojas gavo neteisėtą atlygį - prieš ar po veiksmų atlikimo kyšio davėjo interesais. Atvejai, kai kyšis paliekamas valstybės tarnautojo kabinete, pavyzdžiui, padedant tam tikrą sumą pinigų ant stalo valstybės tarnautojui nematant, nėra laikomi nusikalstama veika savaime, nes labai svarbu, kad pats valstybės tarnautojas išreikštų valią tą kyšį priimti.
2. Pažadėjimas priimti kyšį
Kadangi fizinis kyšio pavidalas šiuo atveju nėra būtinas, nes tai žodinė veika, praktikoje itin svarbu nustatyti tokių ketinimų realumą - t. y., kad iš tiesų valstybės tarnautojas ketina priimti kyšį.
3. Susitarimas priimti kyšį
Jis iš esmės reiškia konkretesnį pažadėjimą priimti kyšį. Tai yra susitarimas tarp kyšio davėjo ir gavėjo apie laiką, būdą, vietą kyšiui duoti ir priimti. Pavyzdžiui, vienoje byloje advokatas susitarė tiesiogiai priimti didelės vertės kyšį dalimis, pažadėdamas už tai paveikti teisėją, priimsiantį nuosprendį papirkėjui aktualioje byloje. Kaltininkas su papirkėju susitarė, kad dalis kyšio bus perduodama advokato darbo vietoje, dieną prieš teisėjui skelbiant nuosprendį, o likusi dalis pinigų - jau po nuosprendžio paskelbimo baudžiamojoje byloje.
4. Reikalavimas duoti kyšį
Tai paprastai pasireiškia informavimu, kad asmens interesai nebus patenkinti be kyšio davimo. Taip pat gali būti grasinama pakenkti teisėtiems asmens interesams, jei nebus duodamas kyšis. Pavyzdžiui, byloje buvo konstatuota, kad policijos pareigūnas, sustabdęs nukentėjusiojo vairuojamą automobilį dėl greičio viršijimo, reikalavo iš nukentėjusiojo kyšio ir tarėsi su juo dėl kyšio perdavimo aplinkybių, t. y. nurodė jam, kur jis turės jį perduoti, o tai padarius, protokole buvo įforminta, kad nukentėjęs vairavo transporto priemonę ne viršydamas leistiną greitį, o neprisisegęs saugos diržo.
5. Provokavimas duoti kyšį
Tai veiksmai, kai kyšio nėra reikalaujama atvirais veiksmais, bet tai daroma užmaskuota forma ir savo elgesiu sudarant tokią padėtį, kad teisėtiems asmens interesams kyla reali žalos atsiradimo galimybė. Tarkime, valstybės tarnautojas delsia priimti sprendimą gyvybiškai svarbiais nukentėjusiam klausimais ir šis, siekdamas apginti savo interesus, yra priverstas duoti kyšį.
Kaip korupcija jus veikia? | „Transparency International“
Baudžiamoji atsakomybė ir bausmės
Nors Korupcijos suvokimo indekso 2020 m. duomenimis Lietuvoje korupcijos lygis laipsniškai mažėja, tačiau visuomenėje vis dar paplitusi moralinė pareiga atsilyginti už gerą darbą, gerai suteiktą paslaugą arba duoti pinigų ar kitų materialinių daiktų, nes kitaip papirkėjas negaus jokios naudos. Straipsniai, nustatantys baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą, įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. (kyšininkavimas), 226 str. (tarpininko kyšininkavimas/prekyba poveikiu) ir 227 str. (papirkimas).
Dažniausiai už kyšininkavimą ar papirkinėjimą baudžiama pinigine bauda. Tyrimo metu TILS išanalizavo 1427 baudžiamųjų bylų nuosprendžius iš 3141, kuriose kaltinamieji pripažinti kaltais. Bausmės pasiskirstė taip:
- Piniginė bauda: skiriama 72 proc. nuteistų už papirkinėjimą ir 57 proc. už kyšininkavimą.
- Laisvės apribojimo bausmė: gauna kas dešimtas nuteistasis (9 proc. atvejų). Pavyzdžiui, be teismo žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, naktimis ar savaitgaliais būti namie, užsiregistruoti darbo biržoje.
- Laisvės atėmimo bausmė: gauna 7 proc. nuteistųjų papirkinėjimo bylose ir 22 proc. - kyšininkavimo bylose.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.