Daugelis augintinių šeimininkų tinkamai prižiūri savo mylimus keturkojus, skirdami jiems pakankamai laiko, energijos, meilės ir kitų išteklių. Tačiau praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kai pažeidžiamas gyvūnų priežiūrą Lietuvoje reglamentuojantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o taip pat atskiras taisykles yra numačiusios visos mūsų šalies savivaldybės. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius reikalavimus, susijusius su gyvūnų laikymu, vedžiojimu, vežimu viešuoju transportu ir kitais aspektais, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir savivaldybių nuostatas.
Bendrosios gyvūnų laikymo taisyklės ir priežiūra
Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja visose savivaldybėse ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Taisyklėse numatyti naminių, dekoratyvinių, laukinių, ūkinės paskirties, laboratorinių gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti įrengimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Taip pat nustatyta naminių gyvūnų registravimo, identifikavimo, vietinės rinkliavos, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.
Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos poreikius ir nebūtų kenksmingos. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, jį maitinti ir nuolat laikyti gyvūnui prieinamoje vietoje dubenį su švariu vandeniu. Lietus ir sniegas nelaikomas geriamojo vandens pakaitalu.
Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 22 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties. Fiziniai ir juridiniai asmenys atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
Gyvūnų identifikacija ir registracija
Gyvūno (šuns, katės) savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimą. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą atsako jų laikytojas ar savininkas. Ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. Mikroschema yra mažytė, jos nesimato, o gyvūnas nieko nejaučia. Ši procedūra labai greita ir gyvūnui nesukelia jokios vietinės reakcijos implantacijos vietoje.
Gyvūnų vedžiojimas viešosiose ir bendrojo naudojimo vietose
Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu, jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio.
Šunis laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose privaloma vesti su pavadėliu, sutrumpintu tiek, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams. Antsnukis būtinas pavojingiems ir koviniams šunims.
Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines. Viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palaidi bei palikti be priežiūros. Jeigu viešoje vietoje šalia šuns, katės ar kito gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.
Šunų išmatų surinkimas
Šunų išmatų surinkimas iki šiol yra karštai aptarinėjamas klausimas, dalijantis visuomenę į atskiras stovyklas. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams, taip pat tai aptariama ir savivaldybių taisyklėse.
Gyvūnu besirūpinantis asmuo kieme, gatvėje, parke ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje vedžiodamas gyvūną, privalo turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas priemones) ekskrementams surinkti. Gyvūnui priteršus viešoje bei bendro naudojimo vietoje, gyvūną vedžiojantis, važnyčiojantis ar juo jojantis asmuo privalo nedelsdamas surinkti ekskrementus.
Gyvūnų vežimas viešuoju transportu
Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės.
Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės). Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“.
Kauno miesto savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“. Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“.
KAS ČIA? #2 dalis | Gyvūnų garsai vaikams lietuviškai
Gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose ir privatiose valdose
Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinius ir nepavojingus gyvūnus. Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys. Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“.
Vilniaus miesto taisyklėse yra apibrėžtos gyvūnų laikymo sąvokos:
- Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, jame gali būti ir kitos paskirties patalpos.
- Uždara valda - gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos arba ne mažiau kaip 1,5 metro aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų ir kt. aptvertas žemės plotas. Aptverta teritorija laikoma tik tada, kai užtikrinama, kad joje esantis gyvūnas negalės pabėgti.
Kaimynų sutikimas
Nei viename teisės akte nėra numatyta, kad norint įsigyti šunį, reikia kaimynų sutikimo. Teiginys, kad „be kaimyno sutikimo negalima įsigyti šuns“, nėra teisingas.
Tačiau privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ir kelio ar šaligatvio ribos.
Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyno sklypo ribos. Jeigu uždara valda ribojasi su mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos arba gyvenamųjų namų teritorija, gyvūno savininkas privalo gauti įstaigos vadovo, gyvenamosios valdos savininko ar administratoriaus raštiškus sutikimus.
Reikalavimai voljerams ir būdoms
Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė - tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje - 1,8 ir 2 m.
Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto.
Sodininkų bendrijų valdose ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose. Kiekvienu konkrečiu atveju voljero aukštis bei konstrukcija turi būti tokie, kad jame laikomas šuo, priklausomai nuo gyvūno dydžio, negalėtų iš jo iššokti ir pabėgti. Voljere privalo būti šuns būda, kurios dydis turi būti toks, kad šuo galėtų lengvai įeiti, apsisukti ir gulėti.
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai.
Gyvūnų laikymas pririštus ir palaidus
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos.
Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti. Prie vartų į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu - "Palaidas šuo". Ženklas - baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis.
Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, traukinių vagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi. Aiškiai įžiūrimoje vietoje turi būti pakabinti įspėjamieji ženklai su užrašu - "Sarginių šunų saugoma teritorija".
Ūkinės paskirties gyvūnų laikymas
Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms, tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. Ūkinės paskirties gyvūnų savininkai ar globotojai privalo turėti seniūnijos, kurios teritorijoje gyvena, leidimus. Leidimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma šių taisyklių.
Pavojingi ir koviniai šunys
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys - atsižvelgiant į charakterį bei veislę.
Agresyvius šunis įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Vilniaus miesto savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus. Agresyviems šunims ir jų mišrūnams Vilniaus mieste laikyti leidimų išdavimo taisykles tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Draudimai ir apribojimai
Draudžiama elgtis su gyvūnais
- Gyvūnus, kurių egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros.
- Gyvūną palikti gatvėje, viešose vietose, miškuose, pakelėse ir kitose vietose, norint juo atsikratyti.
- Numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės būtų pražūtingos gyvūnui, šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos, sportiniais ir kitais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui, kitam gyvūnui ar pats sau.
- Statyti kilpas, turint tikslą gyvūną nužudyti, sužeisti ar jį kankinti.
- Žiauriai elgtis su gyvūnu - jį mušti, spardyti, žaloti, kankinti, erzinti, gąsdinti ar atlikti kitus tyčinius veiksmus, siekiant pakenkti gyvūnui, sukelti jam stresą ar kančias.
- Veisti ir dresuoti kovinius gyvūnus.
- Organizuoti gyvūnų kovas.
- Laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje (automobilyje) be gryno oro, ventiliacijos. Palikti gyvūną be priežiūros esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms.
- Gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti maistą, kuriame yra nuodų arba kitų daiktų, gyvūnui keliančių mirties pavojų. Išimtis - visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdoma dezinsekcija, deratizacija ir dezinfekcija.
- Naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
- Šerti gyvūnus gatvėse, daugiabučių namų laiptinėse bei kitose viešosiose ir bendrojo naudojimo vietose ar tam tikslui nepritaikytose vietose.
- Vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais, kurie žaloja gyvūno regėjimą, kvėpavimą, eiseną.
- Gyvūnus vežti uždaroje automobilio bagažinėje, atvirame autotransporte ar transporte be bortų, visose kitose transporto priemonėse, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai.
Draudžiama vedžioti šunis
- Masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštėse, paplūdimiuose, skveruose.
- Prie gyvenamųjų namų, jei yra šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė, žaliojoje vejoje.
- Parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo ir dresavimo aikšteles. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu „Vedžioti šunis draudžiama" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinę dalį.
Kiti draudimai
- Vestis gyvūnus į masines žmonių susirinkimo vietas, kapines, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, vaikų lopšelių-darželių teritoriją, žaidimo ir sporto aikštes, paplūdimius. Išimtis - šunys vedliai.
- Eiti su gyvūnais į parduotuves, įstaigas, maitinimo įmones, jei prie durų nėra ženklo, nurodančio, kad taip daryti galima. Išimtis - šunys vedliai.
- Šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose. Išimtis - zooparduotuvės.
- Maudyti gyvūnus paplūdimiuose.
- Gyvenamosiose patalpose, daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties ir pavojingus gyvūnus.
- Prekiauti ūkinės ir ne ūkinės paskirties gyvūnais viešose vietose ir turgavietėse, tam Vilniaus miesto savivaldybės nenumatytose vietose.
- Kačių priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių, pilti į jas smėlį su kačių ekskrementais.
- Ganyti ūkinės paskirties gyvūnus miesto skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrosios paskirties žaliosiose teritorijose.
- Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių).
- Laikyti įvairius gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose.
Vietinė rinkliava už gyvūnų laikymą
Kauno mieste už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.