Bauda už važiavimą be liemenės dviratininku

Važiuojant dviračiu mieste, saugumas yra ne tik asmeninis prioritetas, bet ir visų eismo dalyvių rūpestis. Miesto gatvės dažnai būna perpildytos, todėl dviratininkams būtina suprasti, kaip tinkamai integruotis į bendrą eismą.

Nelaimingi atsitikimai gali kilti dėl neatsargumo, netinkamos įrangos ar taisyklių nežinojimo. Pagrindinių eismo taisyklių laikymasis, atidumas, tinkama įranga ir klaidų vengimas yra itin svarbūs dviratininko saugumui užtikrinti. Už įvairius taisyklių pažeidimus dviračių ir paspirtukų vairuotojams gali tekti susimokėti 10-140 eurų baudas.

Pagrindinės Kelių eismo taisyklės (KET) dviratininkams

Bendrosios taisyklės

Dviratininkai turi laikytis kelių eismo taisyklių kaip ir kiti eismo dalyviai. Svarbiausia - važiuoti dviračių takais, kai jie yra, ir nesibrauti į pėsčiųjų zoną. Jei dviračių tako nėra, reikia laikytis dešinės kelio pusės ir važiuoti arčiau kelkraščio. Dviračiais važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, išklausiusiems mokymo kursą - 12 metų asmenims, prižiūrint suaugusiajam - ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims, o gyvenamojoje zonoje amžius nėra ribojamas.

Dviratininkai privalo gerbti kitus eismo dalyvius, o jų prioritetas neturėtų tapti pranašumu kelyje. Taip pat svarbu, kad vairuojant dviratį abi rankos laikytų vairą, išskyrus atvejus, kai viena ranka rodomas posūkio signalas. Be to, keleivių vežimas leidžiamas tik tada, kai dviratis turi specialią tam pritaikytą sėdynę.

Dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jei dėvėti liemenės nenorite, galite įjungti žibintus dviračio priekyje ir gale. Arba atvirkščiai: galite dėvėti liemenę, tačiau nejungti žibintų. 2014-ųjų metų viduryje pasikeitusios taisyklės privertė dviratininkus važiuoti dėvint šviesą atspindinčias liemenes bei įjungtais žibintais. Važiuoti užsidėjus ir užsisegus šalmą būtina dviračių vairuotojams (keleiviams) iki 18 metų.

Draudimai dviratininkams

• Vengti vežti, vilkti ar stumti tokius krovinius, kurie galėtų trukdyti valdyti dviratį.
• Būti velkamiems kitų transporto priemonių arba patiems vilkti ką nors, išskyrus specialias dviračio priekabas.
• Važiuojant negalima įsikibti į kitas transporto priemones.
• Kirsti pėsčiųjų perėjas dviračiu, jei šalia nėra pažymėta dviračių tako dalis.
• Naudotis automagistralėmis ar greitkeliais, kur tai nėra leidžiama.
• Vairuoti dviratį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Už tokį pažeidimą gali būti taikomos tokios pat nuobaudos, kaip ir neblaiviems vairuotojams, sėdintiems prie automobilio vairo.

Elgesys sankryžose ir pėsčiųjų perėjose

Sankryžose reikia būti ypač atidiems. Sukant į kairę, geriau pereiti perėją kaip pėsčiajam arba iš anksto parodyti posūkio signalą ranka. Taip pat labai svarbu, kad dviratininkas sustotų prieš pėsčiųjų perėją, jei artėja pėstieji, net jei takas jam atrodo tuščias. Važiuodami per sankryžas, dviračių vairuotojai turi jas kirsti ta pačia tvarka, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai (stebėti šviesoforo signalus, pirmumo ženklus, laikytis dešinės pusės taisyklės).

Sukdami kelyje, privalote rodyti posūkių signalus ranka. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.

Jei pėsčiųjų perėja ar sankirta yra pažymėta dviem linijomis iš stačiakampių (KET 3 priedo 1.13.3. punktas), tai reiškia, kad tai yra pėsčiųjų perėja su šviesoforu. Tačiau yra situacijų, kai susikirtimas yra įrėmintas dviem linijomis iš baltų kvadratų (KET 3 priedo 1.14. punktas). Tai reiškia, kad šioje vietoje yra dviračių takas arba dviračių juosta.

Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Kelyje galima jas pamatyti ne tik sudarytas iš kvadratų. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, dviračių juostos kertančios važiuojamąją dalį būna nuspalvintos spalvomis.

Įstatymai dėl dviračių įrangos

Privaloma dviračio techninė įranga

Pagal įstatymus, visi dviračiai turi būti aprūpinti šviesą atspindinčiais elementais ir veikiančiais priekiniais bei galiniais žibintais. Važiuojant tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, tai yra privaloma. Trūkstama įranga (žibintai, atšvaitai, skambutis, stabdžiai) - užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų.

Kiekvienas dviratis, važiuojantis viešaisiais keliais Lietuvoje, privalo turėti penkis techninius elementus:

1. Veikiantis stabdys. Bent vienas - priekinis arba galinis. KET rekomenduoja abu, tačiau teisiniu minimumu laikomas bent vienas veikiantis stabdys.

2. Garso signalas. Paprastai tai skambutis. Jo paskirtis - perspėti pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius.

3. Raudonas galinis atšvaitas. Privalomas visada - ne tik tamsoje. Tai pasyvaus matomumo elementas: atspindi automobilių žibintų šviesą.

4. Oranžiniai šoniniai atšvaitai. Pritvirtinti prie ratų stipinų arba ratlankių iš abiejų pusių.

5. Žibintai. Baltas priekinis ir raudonas galinis žibintas privalomi tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui. Dieną, kai matomumas geras - žibintai neprivalomi.

Apsauginė įranga dviratininkams

Pats svarbiausias apsaugos elementas - dviratininko šalmas. Tyrimai rodo, kad jis sumažina galvos traumų riziką daugiau nei 50 %. Renkantis šalmą, svarbu įsitikinti, kad jis yra tinkamo dydžio ir atitinka saugos standartus.

Pagal kelių eismo taisykles, vaikai iki 18 metų privalo dėvėti dviratininko šalmą važiuodami dviračiu, elektriniu paspirtuku ar kitomis panašiomis transporto priemonėmis. Suaugusiesiems šalmas nėra privalomas, tačiau jo dėvėjimas labai rekomenduojamas, nes jis reikšmingai sumažina galvos traumų riziką avarijos atveju. Statistikos duomenys rodo, kad šalmas gali sumažinti sunkių traumų tikimybę net iki 60 %.

Be šalmo, atšvaitinė liemenė ar juostos ant rankų ir kojų užtikrina gerą matomumą kelyje. Dviratininkas iki 18 metų, važiuojantis keliu, privalo dėvėti užsisegusį dviratininko šalmą - tai KET reikalavimas, ne rekomendacija.

Elektrinės mikrojudumo priemonės

Elektrinių dviračių ir paspirtukų klasifikacija

Jei elektrinio dviračio ar motorinio dviračio greitis yra iki 25 kilometrų per valandą, o variklio galia neviršija 1 kW, jis priskiriamas dviračiams ir jokių papildomų dokumentų jam nereikia. Juo galima važiuoti tiek dviračių takais, tiek šaligatviais, tiek automobilių keliais.

Jei elektrinis dviratis, mopedas, paspirtukas arba vadinamasis čioperis išvysto didesnį nei 25 km/val. (iki 45 km/val.) greitį, jam jau reikalingas AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimas, valstybinis numeris ir registracija, techninė apžiūra bei civilinis draudimas.

Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.

Draudimai elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra draudžiama:

• Važiuoti šaligatviais savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose.
• Važiuoti pėsčiųjų takais.
• Važiuoti važiuojamąja dalimi, nebent kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio. Taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), yra leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
• Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.
• Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
• Vežti keleivius.
• Kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.
• Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas.
• Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
• Kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės.
• Vilkti kitą transporto priemonę.
• Važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę.
• Važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį - didesniu kaip 7 km/h greičiu.

Dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų atsakomybė

Baudos už KET pažeidimus

Už įvairius taisyklių pažeidimus dviračių ir paspirtukų vairuotojams gali tekti susimokėti 10-140 eurų baudas. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė atkreipė dėmesį, kad, vairuojant dviratį, elektrinį paspirtuką ar kitas elektrines mikrojudumo priemonės, vairuotojo pažymėjimo nereikia, todėl ir prarasti jį nėra galimybės.

Baudos už vairavimą išgėrus

Važiuoti dviračiu, elektriniu paspirtuku ir kt. esant neblaiviam yra leidžiama tik iki 0,4 promilės. Viršyti šią ribą yra draudžiama. Policijos departamentas primena, kad:

• Dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, taip pat ir vadeliojimas bei jojimas, kai tai daro neblaivūs asmenys (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų.
• Jeigu neblaivumas siekia 1,51 promilės ir daugiau arba asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengia pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, jam gresia bauda nuo 150 iki 200 eurų.

Remiantis policijos ataskaita, šiemet (sausio-kovo mėn.) buvo nustatyta 770 pažeidimų, kai asmuo vairavo dviratį būdamas neblaivus, ir 25 pažeidimai, susiję su elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimu.

Baudos už kitus KET pažeidimus

• Už nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimams, nesilaikymą nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų, nesilaikymą eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, nenaudojimą šalmo (iki 18 metų) gresia bauda nuo 10 iki 40 eurų.
• Jei KET pažeidimas sukelia pavojingą situaciją (priverčia kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų), gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų.
• Jei dėl KET pažeidimo buvo apgadintos ar sugadintos transporto priemonės, kroviniai, kelių, kiti įrenginiai ar kitas turtas, gresia bauda nuo 40 iki 60 eurų.
• Jei dėl KET pažeidimo buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, gresia bauda nuo 90 iki 140 eurų.
• Jei dėl KET pažeidimo buvo apgadintos transporto priemonės ir kitas turtas, nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, o pažeidimo padarymo metu asmenys buvo neblaivūs arba apsvaigę, arba vengė pasitikrinti, tai užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų.

Remiantis policijos ataskaita, šiemet (sausio-kovo mėn.) dviračius vairuojančių asmenų padarytų KET pažeidimų (neįskaitant ANK pažeidimų) buvo 201. Paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai KET pažeidė 17 kartų, vadeliautojai - 2 kartus.

Dažniausios dviratininkų klaidos ir kaip jų išvengti

Klaidų tipai

• Taisyklių nepaisymas: Dviratininkai dažnai važiuoja per pėsčiųjų perėjas, net nebandydami nulipti nuo dviračio, kas gali sukelti avarines situacijas. Taip pat dažnai ignoruojami eismo ženklai ar šviesoforai, ypač tada, kai kelias atrodo tuščias. Neretai pasitaikanti klaida - nesilaikymas dešinės rankos taisyklės sankryžose arba važinėjimas per arti didelių transporto priemonių, patenkant į jų akląją zoną.

• Netinkama įranga: Važiavimas be žibintų tamsiu paros metu yra ne tik pavojingas, bet ir draudžiamas. Dviratininkai, kurie nenaudoja atšvaitų ar šalmo, tampa sunkiai pastebimi kitiems eismo dalyviams.

• Eismo kultūros trūkumas: Staigūs manevrai, važiavimas per greitai ar lenkimas neįspėjus aplinkinių - visa tai lemia avarijas. Svarbu suprasti, kad eismo kultūra prasideda nuo kiekvieno asmeninio pasirinkimo - gerbti kitus eismo dalyvius ir jų saugumą.

Pavojai kelyje

Dviratininkai kelyje gali susidurti su įvairiais pavojais, kuriuos būtina žinoti ir įvertinti, siekiant išvengti nelaimių:

• Kelio dangos nelygumai: Duobės, plyšiai ar slidžios kelio dangos (pvz., šlapios plytelės, smėlis, lapai) gali lemti dviratininko griuvimą. Ypač pavojingi yra metaliniai dangčiai ar dažytos linijos, kurios tampa labai slidžios lyjant.

• Automobilio durų atsidarymas („durų zona“): Važiuojant šalia automobilių stovėjimo juostos, dviratininkai dažnai susiduria su pavojumi, kai neatsargus vairuotojas ar keleivis staiga atidaro automobilio duris. Toks incidentas gali sukelti rimtų sužalojimų.

• Netikėti posūkiai be signalų: Automobilių vairuotojai ne visada įjungia posūkio signalą, ypač sukdami į dešinę, kur dviratininkai dažnai važiuoja greta. Toks netikėtas posūkis gali sukelti pavojingą susidūrimą.

• Šalutinis vėjas: Vėjuotu oru, ypač važiuojant atvirose vietovėse ar greta didelių pastatų, šoninis vėjas gali priversti dviratininką netikėtai prarasti pusiausvyrą arba nuvažiuoti nuo trajektorijos.

• Laukiniai ar palaidi gyvūnai: Staiga kelyje pasirodę palaidi šunys ar laukiniai gyvūnai gali išgąsdinti dviratininką ir priversti jį staigiai manevruoti.

• „Aklosios zonos“: Akloji zona - tai erdvė, kurios transporto priemonės vairuotojas nemato savo veidrodėliuose. Ji ypač pavojinga važiuojant šalia sunkvežimių, autobusų ar kitų didelių transporto priemonių. Pėstieji, kurių dėmesys sutelktas į telefonus ar ausines, dažnai įžengia į dviračių taką nesidairydami.

Rekomendacijos ir patarimai

Dviratininko saugumas mieste priklauso nuo trijų pagrindinių aspektų: taisyklių laikymosi, tinkamos įrangos ir elgesio kelyje. Svarbu nuolat priminti sau, kad dviračių takai ar kelkraščiai nėra apsaugoti nuo pavojų, todėl atidumas ir atsakomybė - būtini.

Praktiniai patarimai:

• Prieš kiekvieną važiavimą patikrinkite stabdžius, žibintus ir padangas.
• Visada dėvėkite šalmą ir naudokite atšvaitus, net ir dienos metu.
• Gerbkite kitus eismo dalyvius, rodykite posūkio signalus ir laikykitės taisyklių.

tags: #bauda #uz #vaziavima #be #liemenes #dviratininku