Lietuvoje vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos ir apsaugos zonos yra reguliuojamos įvairiais teisės aktais, kurių tikslas - užtikrinti gamtos apsaugą ir racionalų vandens išteklių naudojimą. Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė.
Teisinis reguliavimas ir pakeitimai
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja redakcija, pakeičianti 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. D1-507 (patvirtinta LR AM 2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. D1-267). Ši nauja redakcija apibrėžia zonas ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas. Ankstesnės nuostatos galiojo iki 2023 m. sausio 1 d. ir buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 560.
Apsaugos juostų nustatymas
Apsaugos juostos išorinė riba nustatoma atsižvelgiant į pakrantės šlaito nebuvimą arba kranto linijos atstumą. Apsaugos juostos plotis priklauso nuo vandens telkinio tipo ir pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio:
-
Prie ilgesnių kaip 10 km upių ir didesnių tvenkinių/ežerų (virš 0,5 ha) bei didelių dirbtinių nepratekamų vandens telkinių (virš 2 ha):
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° - 5 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 5° iki 10° - 10 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis - 25 m.
-
Prie 10 km ir trumpesnių upių, mažesnių ežerų ir tvenkinių (ne daugiau kaip 0,5 ha), dirbtinių nepratekamų vandens telkinių (0,1-2 ha) ir prie visų kanalų:
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° - 2,5 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 5° iki 10° - 5 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis - 12,5 m.
-
Prie valstybiniuose parkuose, draustiniuose arba biosferos rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių:
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° - 10 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 5° iki 10° - 20 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis - 50 m.
-
Miestų ir miestelių gyvenamosiose teritorijose:
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° - 10 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 5° iki 10° - 20 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis - 50 m.
-
Miestų ir miestelių užstatytose dalyse, kur numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir/arba viešą rekreacinę įrangą, apsaugos juostos plotis gali būti sumažinamas arba ji gali būti nenustatoma.
-
Miestų ir miestelių teritorijose (infrastruktūros, pramonės ir sandėlių teritorijose):
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° - 15 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 5° iki 10° - 30 m;
- kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis - 75 m.
Paviršiniuose vandens telkiniuose esančiose salose, kurių plotas 3 ha ir mažiau (išskyrus salas, esančias miestų ir miestelių teritorijoje), visas salos plotas priskiriamas Apsaugos juostai.
Apsaugos zonų nustatymas
Apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi tokiu atstumu:
- prie Nemuno, Neries bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 200 ha - 500 m;
- kitų ilgesnių kaip 50 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 10-200 ha - 200 m;
- prie 50 km ir trumpesnių upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 10 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha, taip pat prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha - 100 m;
- Miško žemėje prie 10 km ir trumpesnių upių bei ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 50 ha, miestų ir miestelių teritorijose prie visų paviršinių vandens telkinių, o taip pat prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 2 ha, ir prie visų kanalų - Apsaugos zonų plotis lygus tokiems paviršiniams vandens telkiniams nustatomų Apsaugos juostų pločiui.
Ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai
Teisės aktuose yra nustatyti apribojimai ūkinės ar kitokios veiklos vykdymui apsaugos juostose bei apsaugos zonose. Žemės savininkai ir naudotojai įpareigojami leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas).
Apsaugos juostose draudžiama:
- statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą);
- tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo;
- tiesti kelius;
- naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus;
- dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius arčiau kaip 2 metrai nuo vandens telkinio kranto;
- statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai;
- įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius);
- kūrenti laužus;
- ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę.
Apsaugos zonose draudžiama:
- įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų surinkimu ir nukenksminimu;
- lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant į gruntą;
- statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai;
- steigti kapines;
- užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles;
- įrengti sąvartynus;
- barstyti iš lėktuvų pesticidus ir mineralines trąšas;
- plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus;
- auginant žemės ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos;
- statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose;
- statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;
- statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos; 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams - sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro - nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos.
Esamose sodybose už apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.
Statybos apribojimai prie vandens telkinių
Kyla klausimų dėl statybos galimybių žemės sklypuose, esančiuose šalia vandens telkinių. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos yra du skirtingi dalykai, kuriems taikomi skirtingi statybos apribojimai. Apsaugos juostoje statyba dažniausiai negalima, jos plotis paprastai svyruoja nuo 5 iki 15 metrų. Apsaugos zonoje statyba galima su išimtimis, o zonos plotis gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metrų, priklausomai nuo vandens telkinio dydžio.
Jei žemės sklypo specialiosiose naudojimo sąlygose nurodyta, kad visas sklypas yra "Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje" ir "Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje", statybos galimybės yra ribotos. Jei visas sklypas patenka į pakrantės apsaugos zoną, sklype bus galima statyti tik vieną iki 25 m² dydžio pirtelę. Jokios kitos statybos sklype nebus galimos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje statyba galima, išlaikant ne mažesnį kaip 50 m atstumą nuo pakrantės apsaugos juostos ribų.
Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, pagal įregistruotą Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą žemės sklype mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonos išorinės ribos bei už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, galima statyti sodo namą, jei statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal žemės sklypo vietą. Visais atvejais statant statinius žemės sklype statyba turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentams bei nepažeisti specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų.
Atsakomybė už pažeidimus
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų režimo pažeidimus pažeidėjai yra baudžiami administracine tvarka. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams - nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tokie patys veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams - nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.
Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas, pavyzdžiui, neteisėtas transporto priemonių statymas, užtraukia įspėjimą arba 30-140 eurų baudą.
Daugų ežero pakrantės niokojimo atvejis
Daugų ežero pakrantės niokojimo atvejis iliustruoja galimas sankcijas ir tyrimo eigą. Praėjusių metų gruodžio 30 dieną prie Daugų ežero pradėjo darbuotis sunkioji technika - ekskavatorius ir miškovežis. Darbai vyko ir gruodžio 31, ir sausio 2 dienomis. Netoliese gyvenanti Rima Reckevitz pastebėjo šiuos darbus ir pranešė policijai bei gamtosaugininkams. Jos skambučiai padėjo sustabdyti pakrantės niokojimą sausio 2 dieną.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Alytaus valdyba gavo pranešimą apie galimai neteisėtus Daugų ežero tvarkymo darbus praėjusių metų pabaigoje ir pradėjo tyrimą. Nustačius, kad nesilaikoma paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimo, draudžiančio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje sandėliuoti, šalinti, skleisti dugno nuosėdas, darbai sausio 2 d. buvo sustabdyti. Aplinkosaugininkai užsakė geodezinius matavimus, kad būtų galima įvertinti aplinkai padarytą žalą. Matavimais buvo nustatytas tikslus pažeistas ežero dugno ir pakrantės apsaugos juostos plotas. Apskaičiuota aplinkai padaryta žala siekia 7 tūkst. 747 eurus. Darbus atlikusi įmonė iki šių metų gegužės 31 d. privalo pašalinti iš vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos supiltas dumblo nuosėdas ir vandens augalijos liekanas. Alytaus aplinkosaugininkai tyrimą tęsia, o teritorija, kurioje buvo padarytas pažeidimas, stebima.
A. Zavadskas, kuriam teko susimokėti beveik aštuonių tūkstančių eurų baudą, tvirtino, kad leidimą kasimo darbams gavo iš Alytaus rajono savivaldybės. Tačiau AAD Alytaus valdyba tvirtino, kad niekas leidimo nukasinėti Daugų ežero pakrantę nebuvo išdavęs. A. Zavadskas teigė, kad vienas pareigūnas leidimą pasiliko sau ir jo neišsiuntė. Jis aiškino, kad mintis tvarkyti pakrantę kilo jam pačiam, siekiant pagerinti miesto gerbūvį, nes žemė yra valstybinė. Daugų senbuvis Vitas Mikailionis pranešė Alytaus valdybos vadovui J. Jarmalavičiui apie tai, kad A. Zavadskas nukasinėja ežero pakrantę, kur peri į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai, tačiau jam buvo patikinta, kad A. Zavadskas turi leidimą tiems kasimo darbams.
Aplinkosaugininkai teigia, kad kartais labiau apsimoka sumokėti už neteisėtus darbus, nei laukti leidimų. Tai rodo biurokratinių procesų sudėtingumą ir neefektyvumą.
Kiti svarbūs reikalavimai gamtoje
Atliekų tvarkymas ir atsakomybė
Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu asmenys privalo visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir paskui išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 10-60 eurų baudą. Už šiukšlinimą gali būti skiriama 20-50 eurų bauda. Jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą, o sumos tokiais atvejais gali būti nemenkos.
Vandens telkinių tvarkymo darbai draudžiami nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., siekiant apsaugoti žuvų nerštą ir migraciją, paukščių perėjimą. Pakrantes patariama tvarkyti vasaros pabaigoje, bet kol dar nėra prasidėjęs lašišinių žuvų nerštas ir migracija - nuo rugsėjo 15 d. Draudimo laikotarpiu nereikėtų valyti ar tvarkyti pakrančių, pavyzdžiui, pjauti ir šalinti vandens augalų, pilti mineralinio grunto (smėlio, žvyro ar pan.) ant vandens telkinio dugno, įrenginėti dirbtinių nerštaviečių ir kt. Nesurinkta vandens augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik užteršia ir sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi.
Važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis miške
Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20-140 eurų baudą. Jei dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukiama 140-300 eurų bauda.
Laužų kurstymas ir atviras ugnis
Lankantis miške draudžiama kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį (išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Pažeidus šiuos reikalavimus, asmenims taikoma atsakomybė - įspėjimas arba 20-50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50-110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims. Nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. Laužus kūrenti galima tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse.
Plaukiojimas vandens transporto priemonėmis
Plaukiojant vandens transporto priemonėmis būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, variklio turbulencija kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patekti kuro, tepalų, degimo produktų ir kitų kenksmingų medžiagų. Vandens motociklais plaukioti galima tik tam tikruose vandens telkiniuose ir tik laikantis nustatytų sąlygų. Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.
Pranešimas apie pažeidimus
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti telefonu 112 arba Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima siųsti el. paštu.