Šunų elgsena priklauso nuo auklėjimo, pastebi ekspertai, ir pataria, kaip elgtis, susidūrus su nepažįstamu šunimi. Policija priduria, kad už neatsakingą elgesį šunų augintojams gali tekti susimokėti baudas.
Neprižiūrėti šunys ir visuomenės saugumas
Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, susirūpinusi dėl viename sostinės mikrorajone matyto stambaus šuns. Kaip pasakoja moteris, šuo sukėlė baimę, nes buvo vedžiojamas be antsnukio ir blaškėsi, šokinėjo bei lojo ant praeivių ir pakelėje stovinčių mašinų.
„Pasirodė, kad neišauklėtas, pasimetęs tas šuo. Labai didelis, be antsnukio - mes apėjome ratu jį. Šuo pradėjo loti ant automobilyje sėdinčių žmonių. Pagalvojau, kaip jis elgsis, jeigu mašinoje bus koks katinas ar vaikas? Neaišku“, - dalijosi vilnietė. Moteris nurodė, kad gatvėje sutiktas šuo privertė ją pasijausti nesaugiai. „Jis kaip ginklas, kol neiššaus, kol kažkas neatsitiks...“, - apgailestavo skaitytoja.
Paaiškėjo, kad minėtas šuo - cane corso (italų mastifo) veislės. Suaugę šie šunys sveria nuo 40 iki 50 kg. Lietuvoje iš viso 9 šunų veislės pripažintos kovinėmis arba pavojingomis, tačiau cane corso į šį sąrašą nepatenka. Kinologai nurodo, kad potencialiai pavojingi gali būti dauguma šunų, ypač dideli ir turintys stambius dantis.
„Teisingai išsigando, nes nesvarbu, sąraše ar ne, tai yra didelis šuo. Jis turi didelius dantis ir jei įkastų, manytina, mažai nepasirodytų niekam. Akivaizdu, kad šuo neišauklėtas, jei puldinėjo ant automobilių, judančių daiktų ir panašiai. Tikimybė, kad jis nutrūktų ir kažką apkandžiotų, yra gana didelė, jeigu šeimininkas jo nesuvaldytų.
Kad žmogus liktų saugus, jis turi žinoti elementarias saugaus elgesio su gyvūnais taisykles“, - įvardijo Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė.
Kovinių ir pavojingų šunų veislės Lietuvoje
Lietuvoje amerikiečių pitbulterjerai patenka į kovinių veislių kategoriją, o kitos 8 rūšys laikomos pavojingomis veislėmis. Tai:
- Amerikiečių Stafordšyro terjeras
- Stafordšyro bulterjeras
- Amerikiečių buldogas
- Argentinos dogas
- Brazilų mastifas
- Turkų aviganis
- Kaukazo aviganis
- Pietų Rusijos aviganis
Kaip elgtis susidūrus su nepažįstamu šunimi?
Yra būdų, kaip apsisaugoti nuo nepažįstamo arba agresyviai nusiteikusio šuns. Kinologė Ramunė Kazlauskaitė pataria, kaip elgtis pastebėjus keistai besielgiantį šunį. Kertinis principas, pasak jos, niekada nekišti rankų prie šuns, negavus šeimininko leidimo.
„Esminis dalykas - nepulti glėbesčiuoti, glostyti šuns, nepaklausus šeimininko, ar galima. Jeigu šuo yra su šeimininku, o jūs norite pabendrauti su šuniu, pirmiausia klauskite šeimininko - jis žino, tai saugu ar ne. O kai šuo visai be šeimininko, jeigu jis bėga į jus, geriausias būdas yra sustoti - apsimesti medžiu. Jei labai akivaizdžiai matosi, kad šuo nusiteikęs kąsti, - tokie atvejai labai reti, bet kartais būna. Tada reikia save apsaugoti - kristi ant žemės, užsidengti rankomis galvą. Saugoti veidą, krūtinę, pilvą. Nugara - mažiausiai pažeidžiama vieta. Tokios situacijos itin retos, čia jau labai kritinis momentas turėtų būti, kad reikėtų taip elgtis“, - svarstė R. Kazlauskaitė.
Pasak jos, kai artėja nepažįstamas šuo, svarbiausia išlikti ramiam: nešaukti, nemosikuoti rankomis, nebėgti. Greičiausiai šuo žmogų tik apuostys ir pasuks savo keliais, o jeigu asmuo blaškysis, šuo gali mėginti žaisti arba dantimis griebti už galūnės.
Reikalavimai pavojingų veislių šunų šeimininkams
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Diana Šutovienė paaiškino, kokios taisyklės galioja asmenims, norintiems auginti pavojingų veislių šunis.
„Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą draudžiama Lietuvoje laikyti kovinius šunis, būtent amerikiečių pitbulterjerus, ir kovinių bei pavojingų šunų mišrūnus. Išskyrus atvejus, kai įstatymai nedraudžia, t. y. šunys buvo įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo (2013 m. sausio 1 d.). Pavojingų šunų veisles laikyti ir veisti galima, tik šunys turi turėti būtinai kilmės dokumentą, įrodantį veislę. Negalima veisti mišrūnų“, - nurodė ji.
Žmogus, norėdamas įsigyti pavojingos veislės šunį, pirmiausia turi gauti savivaldybės administracijos leidimą. Tokių veislių šunų šeimininkai turi laikytis nemažai taisyklių:
- Draudžiama pavojingos veislės šunį laikyti daugiabutyje.
- Jeigu šuo laikomas uždaroje žemės valdoje, prie įėjimo, įvažiavimo į šią valdą turi būti net nakties metu gerai matomas užrašas: „Atsargiai, pavojingas šuo“.
- Jeigu tokie šunys laikomi palaidi uždaroje valdoje, savininkai turi užtikrinti, kad šuo neištrūks, nepabėgs, nekels grėsmės aplinkiniams.
- Viešose vietose, bendro naudojimo patalpose pavojingi šunys turi būti vedžiojami tik su antsnukiais ir laikant už pavadėlio.
- Jeigu šalia eina koks žmogus ar kitas gyvūnas, savininkas turi pavadėlį sutrumpinti iki saugaus atstumo, kad šuo nekeltų grėsmės praeinantiems.
Veisėjų registracija ir kontrolė
Pasak VMVT atstovės, kiekviena šalies savivaldybė vykdo priežiūrą, kaip perkami, laikomi, dresuojami pavojingų veislių šunys ir ar paisoma teisės aktų. „Kontrolę visą atlieka savivaldybių administracijos nustatyti padaliniai. Reikalui esant jų prievolė yra paimti ir perduoti gyvūną laikiniems globėjams, jeigu nustatomi laikymo taisyklių pažeidimai“, - paaiškino D. Šutovienė.
Lietuvoje privaloma ženklinti augintinius, o veisėjams būtina turėti dar ir gyvūno registracijos numerį. Šalyje yra kelios dešimtys registruotų pavojingų veislių šunų veisėjų. „Šiuo metu Lietuvos Respublikoje registruota gyvūnų augintinių veisėjų virš 2 tūkst. Nedidelė dalis, kelios dešimtys, yra išduota registruota grynaveislių pavojingų veislių šunų veisėjų“, - teigė valstybinė veterinarijos inspektorė.
Diskusijos apie veislių pavojingumą ir antsnukio būtinybę
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė kritikavo kovinių ir pavojingų veislių sąrašą, teigdama, kad pavojinga yra ne veislė, o atskiras individas. Be to, šuns elgseną lemia auklėjimas, o už tai atsakingas šeimininkas.
„Kovinių ir pavojingų veislių sąrašas buvo nuleistas iš viršaus po nelaimingo atsitikimo, kai šuo mirtinai sužalojo vaiką. Buvo priimtas sprendimas apsaugoti visuomenę nuo pavojingų šunų, sudarant sąrašą. Nors mes nuo pat pradžių aiškinome, kad tai yra ydinga tvarka, nes ne šuns veislė pavojinga, o individas konkretus. Paimkime mielą ir pūkuotą senbernarą. Niekam į galvą neateitų šį šunį įrašyti į pavojingų veislių sąrašą. Pagal charakterį, temperamentą ir visa kita jis yra gerietis. Tačiau jeigu šitą mielą senbernarą nuo pat mažens auklės kaip agresyvų šunį ir agresiją jo nukreipinės į žmones, tai bus monstras. Tai didžiulis padaras, kurį fiziškai sulaikyti labai sunku, nes dažnai sveria daugiau negu žmogus“, - įvardijo R. Kazlauskaitė.
3-3-3 taisyklė išgelbėtiems šunims: žingsnis po žingsnio vadovas, padėsiantis jūsų šuniui prisitaikyti
Antsnukis - ne visada efektyvi apsauga
Sudarytas kovinių ir pavojingų veislių sąrašas turėjo atvirkštinį efektą - daugiau asmenų užsimanė laikyti šių veislių šunis, sakė Kinologų draugijos vadovė. „Norintys išsiskirti dar labiau užsimanė turėti pitbulį, Stafordšyro terjerą ar kitos veislės šunį. Jis juk pavojingų veislių sąraše, jis ypatingas, ir aš būsiu ypatingas, - taip mano jie“, - kalbėjo R. Kazlauskaitė.
Kita problema, kuri išaiškėjo patvirtinus kovinių ir pavojingų veislių sąrašą - teisiškai neįmanoma sukontroliuoti, kiek pavojingų veislių šunų įsigyjama šešėlinėje rinkoje. „Realiai šitas įstatymas neveikia ir niekada negali veikti, nes pavojingas yra tik tas šuo, kuris turi kilmės dokumentą. Jeigu tu gali įrodyti, kad tas šuo pavojingos veislės, tada jis pavojingas. Jeigu, pavyzdžiui, šuo neturi kilmės dokumento ir negali įrodyti (reikia daryti genetinį tyrimą, o vienas iš tėvų turi būti būtinai su dokumentais). Kitaip sakant, visi mišrūnai nėra pavojingi. Šunų su dokumentais, geriausiu atveju, yra apie 10 proc. Visi kiti yra be dokumentų, jie turėtų būti laikomi mišrūnais. Kitaip sakant, jeigu per metus gimsta 100 amerikiečių Stafordšyro terjerų, tai 100 laikomi pavojingais, o dar 900 yra be dokumentų panašių šunų“, - minėjo R. Kazlauskaitė.
Ji papildė, kad dalis gyventojų vengia deklaruoti, kad laiko pavojingos veislės šunį arba jo mišrūną. „Oficialiai pitbuliai Lietuvoje neveisiami. Mišrūnų oficialiai mes irgi neturime, nebent kažkas deklaruoja, kad turi pavojingos veislės mišrūną. Niekas nedeklaruoja, kol jo niekas neprispaudžia. Arba, atvirkščiai, įrodinėja, kad tai yra šuniukas, kuris tiesiog kažkiek panašus“, - teigė ji.
„Kol kas nueita paprasčiausiu keliu. Priimtas sprendimas, kad mažas šuo negali padaryti daug žalos, todėl jam ir nereikalingas antsnukis - tikriausiai tokia yra logika. Iš kitos pusės žinome, kad yra kai kurių veislių šunys, kuriems antsnukis tikrai yra nebūtinas, nors pagal taisykles jiems jo reikia“, - situaciją komentavo R. Kazlauskaitė.
Tiesa, Vilniuje taikoma viena išimtis - antsnukis nėra būtinas tiems keturkojams, kurie kartu su savo šeimininkais yra išlaikę taip vadinamą socializacijos testą. Tokią galimybę ketvirti metai suteikia LKD, jos vadovė skaičiuoja, kad tokių pažymėjimų Vilniuje jau išduota keli šimtai.
„Tokia Vilniaus miesto siūloma tvarka yra pakankamai gera. Tai skatina auklėti, mokyti savo šunį, nes socializacijos testą gali išlaikyti tik mokytas šuo. Išauklėtas šuo savaime tampa mažiau pavojingas aplinkai“, - pasakojo R. Kazlauskaitė. Žmonės, kartu su savo augintiniais išlaikę specialų testą, šunį vedžiodami paprastai su savimi turėtų turėti ir šio testo pažymėjimą, kurį reikalui esant gali parodyti pareigūnui ar triukšmą keliančiam praeiviui. Tokio testo kaina Vilniaus mieste siekia apie 25 litus.
„Jeigu kalbėtume tiesiai šviesiai - tai nėra tokia jau didelė apsauga. Aišku, šuo gali padaryti mažiau žalos su antsnukiu, bet iš kitos pusės, gal ir negražiai nuskambės, bet panašiai mąstant galėtume sakyti, kad visi vyrai yra potencialūs prievartautojai, nes turi su kuo tai daryti. Šuo potencialiai gali įkąsti, nes turi dantis. Bet juk niekam nešauna į galvą visų vyrų prevenciškai sutupdyti į kalėjimus, kad jie nieko nepadarytų, o šunims antsnukius prevenciškai dėti jau normalu“, - svarstė R. Kazkauskaitė.
Anot jos, Europos šalių praktika rodo, kad yra labai mažai šalių, kuriose šunys privaloma tvarka turi dėvėti antsnukį: „Nesu tikra, kad iš viso rasite šalį, kurioje antsnukis yra privalomas, - abejojo R. Kazkauskaitė. - Gal Rusijoje kur nors, bet ten jeigu toks dalykas ir yra, nieks nepaiso tokių taisyklių, ir Baltarusijoje tas pats. Pas mus yra labai klaidingai manoma, kad jeigu uždėsime antsnukį, niekas nesikandžios. Užmirštamas vienas dalykas, kad tų šunų, kurie kandžiojasi, šeimininkai taisyklių nepaiso - gali taisykles rašyti kokias tik nori. O antsnukius deda tie patys šeimininkai, kurie tvarkingai išauklėja šunis ir kurie ir be antsnukio nesikandžioja. Tokia yra tiesa.“ Kaip išeitį iš šios paradoksiškos situacijos moteris teigė matanti privalomą socializacijos testo įteisinimą. Tuomet keturkojų šeimininkai galėtų laisva valia pasirinkti - arba šunį visada vedžioti su antsnukiu, arba jį išdresuoti ir tuomet antsnukis nebūtų privalomas.
Baudos už šunų vedžiojimo taisyklių pažeidimus
Už neteisėtą kovinės arba pavojingos veislės šuns arba mišrūno laikymą gresia piniginės baudos. Patuštinti piniginę gali tekti ir šeimininkams, kurie tokios veislės augintinį vedžioja be antsnukio, pavadėlio arba neprižiūri jo viešoje vietoje.
Policija informuoja, kad pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimą, kai tai sukelia grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 120 iki 180 eurų. „Toks nusižengimas per 2022 m. registruotas 1“, - minėjo Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė.
O štai pažeidus pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimus, dėl ko atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, gali tekti susimokėti baudą nuo 200 iki 350 eurų. Toks nusižengimas per 2022 m. taip pat registruotas 1.
Bendrosios taisyklės ir baudos
„Už tai, kad šuo (nepriklausomai nuo veislės) vedžiojamas be antsnukio arba be pavadėlio ir nėra prižiūrimas baudžiama pagal ANK 346 straipsnio 1 d. Tokie pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų. Administracinių nusižengimų registre šiais metais registruoti 1324 tokie nusižengimai. Pareigūnai, gavę pranešimus tikrina informaciją, o jai pasitvirtinus surašo administracinio nusižengimo protokolą“, - nurodė R. Janavičiūtė.
„Norint, kad miške kiekvienas jaustųsi saugiai, tiek žmogus, tiek laukinis gyvūnas, svarbu laikytis taisyklių ir užtikrinti, kad jūsų augintinis nekeltų pavojaus aplinkai. Šuns vedžiojimas su pavadėliu ar su antsnukiu yra ne tik atsakingo šeimininko elgesys, bet ir būdas išvengti netikėtų situacijų, kai gali būti sužaloti gyventojai, jų turtas ar laukiniai gyvūnai“, - sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. „Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“, - rašoma Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše.
Už šių taisyklių nepaisymą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos - įspėjimas arba bauda iki 200 Lt (apie 57,92 Eur). Vilnius taiko išimtį - antsnukis nėra būtinas tiems keturkojams, kurie kartu su savo šeimininkais yra išlaikę socializacijos testą. Tokio testo kaina Vilniaus mieste siekia apie 25 litus (apie 7,24 Eur).
Atsakomybė miške ir medžioklės plotuose
Miške paleisti šunį be antsnukio draudžiama, net jei esate tikri, kad aplink nėra kitų žmonių ar gyvūnų. Tai numatyta Lankymosi miške taisyklėse. Šuo privalo būti vedamas už pavadėlio, o antsnukis būtinas tada, kai augintinis yra be pavadėlio. Neatsakingai paleistas šuo gali nusivyti laukinį gyvūną, pasiklysti ar sukelti grėsmę kitiems gyvūnams ir net aplinkai. Visi miškai yra ir medžioklės plotai, kur už palaidus šunis šeimininkui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Fiziniams asmenims už šį pažeidimą gresia bauda iki 50 eurų.
Medžioklės taisyklės numato, kad medžiokliniai šunys medžioklės plotuose gali būti naudojami tik tam numatytomis sąlygomis - turint visus būtinus dokumentus ir tik leidžiamu laikotarpiu. Tai gali būti, pavyzdžiui, medžioklė varant, medžioklinių šunų parengimai medžioklei ar lauko bandymai, varžybos. Kitais atvejais, šunys medžioklės plotuose privalo būti vedžiojami tik su pavadėliais. Pažeidus šias taisykles, gresia bauda iki 90 eurų.
Šuns sužalota stirna Anykščių rajone
Praėjusių metų rugpjūtį Anykščių rajone asmuo nesiėmė tinkamų priemonių, kad jo mišrios veislės nepririštas šuo nepabėgtų iš sodybos teritorijos. Šuo, nubėgęs apie 350 metrų nuo šeimininko valdos, persekiojo ir sunkiai sužalojo stirnos patiną. Dėl šuns nepriežiūros gyvūnijos ištekliams buvo padaryta 2354,80 eurų žala. Utenos apylinkės teismas š. m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo pažeidėjui. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo. Visais kitais atvejais už tai gresia įspėjimai ir net piniginės baudos.
Savivaldybių taisyklės ir visuomenės sąmoningumas
Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi gyvūnų laikymo taisykles bei kontroliuoja, kaip jos yra įgyvendinamos. Teisininkė A. Šakinienė primena: „Pirmiausia - paplūdimiai, aikštelės, parkai, daugiabučio namo kiemas ir kt. yra viešoji vieta. Neprižiūrimo šuns šeimininkas gali užsitraukti nuobaudas. Pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų.“
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas teigė, kad svarbiausios viešosios tvarkos taisyklės, susijusios su augintiniais, yra tvarkingas jų vedžiojimas su pavadžiu, išmatų surinkimas, vedžiojimas su antsnukiu, jei taisyklės tam įpareigoja. Pasak G. Lepersko, dažniausia šunų šeimininkų klaida yra manymas, kad jei jie žino, kad jų augintinis nepavojingas ar nepuls, galvojimas, kad taisyklės jiems negalioja. Toks užtikrintumas kartais gali tapti didesnės problemos dalimi, nes šuo nebūtinai gali įkąsti, didesnio gyvūno netikėtas šuolis gali išgąsdinti, parversti ir taip sužaloti vaiką, ištepti ar suplėšyti praeivio drabužius.
Kita vertus, persistengia ir kita pusė: yra žmonių, kurie mano, kad kiekvienas didesnis šuo privalo būti su antsnukiu, kas yra visiška netiesa. „Su antsnukiu vedami tik pavojingų veislių šunys, kurių yra labai nedaug. Visiems kitiems antsnukiai nėra privalomi. Tačiau tai nereiškia, kad jei savininkas jaučia poreikį, jis negali uždėti antsnukio“, - tvirtina sostinės savivaldybės atstovas.
Klaipėdos rajono savivaldybės patvirtintose gyvūnų laikymo taisyklėse sakoma, kad apskritai visų gyvūnų vedžioti ir vestis negalima į kitiems asmenims priklausančias patalpas, aptvertas ir paženklintas žemės valdas be savininko sutikimo, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, viešojo maitinimo, prekybos, religinių įstaigų teritorijas bei patalpas, sporto aikšteles/aikštynus/stadionus, paplūdimius, vaikų žaidimo aikšteles. Tačiau tokie draudimai netaikomi, jei išvardintos vietos ar jų zonos yra aiškiai pažymėtos informaciniu ženklu, kad yra draugiškos gyvūnams.
Antsnukio būtinybė - pagal šuns svorį
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad pernai buvo surašyti 339 protokolai dėl gyvūnų laikymo ir auginimo taisyklių pažeidimų, tarp jų ir augintinio vedžiojimo be pavadėlio ir antsnukio. Šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Šunys, sveriantys iki 10 kg ir šunų jaunikliai iki 4 mėnesių, gali būti vedžiojami be antsnukio, bet laikant už pavadėlio.
Šiame dokumente taip pat numatyta, kad šunis reikėtų vedžioti tik specialiose įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse. Jei tokių aplink gyvenamąją vietą nėra - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. „Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio“, - išimtis, kuomet antsnukis nebūtinas, taip pat numato aprašas.
Už šių taisyklių nepaisymą, administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos - įspėjimas arba bauda iki 200 Lt. Jei pažeidimas padaromas ne pirmą kartą, gresia didesnės baudos, kartais netgi su gyvūno konfiskavimu.