Nelaimingų atsitikimų darbe teisinis reglamentavimas Lietuvoje yra sudėtingas ir apima įvairius teisės aktus, kurie apibrėžia sąvokas, tyrimo tvarką, darbdavių ir darbuotojų pareigas bei atsakomybę. Kiekvienais metais Lietuvoje apie 4 tūkst. žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie 200 atvejų diagnozuojamos profesinės ligos.
Nelaimingo atsitikimo darbe ir incidento sąvokos
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170) apibrėžia „nelaimingo atsitikimo darbe“ ir „incidento“ sąvokas:
- Nelaimingas atsitikimas darbe - tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).
- Incidentas - įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
Nelaimingų atsitikimų ir incidentų tyrimo tvarka
Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į/iš darbo ir incidentų darbe tyrimą reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau - Nuostatai). Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, N-1, N-2 formos aktų pildymo, kodavimo bei registravimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau - Metodiniai nurodymai).
Pranešimas apie įvykį
Asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į/iš darbo ar incidento metu (jeigu pajėgia), arba asmuo, matęs įvykį, privalo apie tai nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui.
Darbdavio veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui ar incidentui
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar incidentui, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo:
- Nedelsdami užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
- Įvykio vietą išsaugoti nepakeistą. Jeigu pakeitimai įvykio vietoje būtini, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo turi surašyti dokumentus, susijusius su pakeitimais - aprašyti įvykio vietą (pagal būtinybę nurodant atstumus, gabaritus, svorį ir pan.), nufotografuoti, esant būtinumui įvykio vietą nufilmuoti, sudaryti tyrimui reikalingą grafinę medžiagą, kad tyrimo eigoje nekiltų dviprasmiškų abejonių dėl įvykio vietos.
- Sužinoti nukentėjusiojo darbuotojo sužalojimo (traumos) sunkumą. Traumos sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios suteikė pirmąją pagalbą ar kuriose sužalotas asmuo gydėsi. Įmonei būtina raštiškai kreiptis į minėtas sveikatos priežiūros įstaigas, prašant įvertinti darbuotojo traumos sunkumą bei nurodyti blaivumą/neblaivumą. Jei gydymo įstaiga atsisako išduoti pažymą dėl traumos sunkumo (motyvuojant, kad tai pažeistų paciento teises pagal LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 1 p.), siūloma, kad nukentėjusysis pacientas arba pats raštiškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą arba duotų rašytinį sutikimą, kad informacija apie jo sužalojimo pobūdį ir traumos sunkumą būtų suteikta darbdaviui.
Pranešimas apie sunkią traumą
Jeigu paaiškėja, kad trauma priskirtina prie sunkių, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas telefonu, elektroniniu paštu ar faksu privalo pranešti:
- Atitinkamos Apygardos prokuratūrai;
- Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui (kontaktai www.vdi.lt);
- Nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.
Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui į/iš darbo tiria LR valstybinės darbo inspekcijos VDI inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui, darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai bei „Sodros“ atstovui.
Lengvų traumų ir incidentų tyrimas
Jeigu trauma nepriskirtina prie sunkių (yra lengva) arba įvyko incidentas darbe, būtina:
Patvirtinti įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu nelaimingą atsitikimą ar incidentą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai (Nuostatų 30 p.). Pastarasis renkamas įmonės profesinės sąjungos, o jei profesinės sąjungos nėra - įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimo (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 str.). Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas.
Dvišalės komisijos veiksmai tiriant nelaimingą atsitikimą
Įmonės dvišalė komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą, privalo:
- Apžiūrėti (nufotografuoti) įvykio vietą (ar ji po įvykio nepakeista). Jei įvykio vietoje padaryti pakeitimai, būtina nustatyti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus: paaiškinimą - kas ir dėl kokių priežasčių pakeista, aktą, kuris buvo surašytas prieš atliekant pakeitimus įvykio vietoje, grafinę medžiagą su reikiamais matmenimis, nuotraukas ir kt., susijusius su įvykio vietos pakeitimu.
- Apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis; apklausti patį nukentėjusįjį.
- Išsiaiškinti: įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą.
- Surinkti informaciją apie:
- Ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas;
- Ar buvo instruktuotas apie saugius darbo metodus. (Jei nelaimingam atsitikimui įvykti turėjo įtakos šalia (kartu) dirbusių asmenų veiksmai, tada būtina išsiaiškinti ir šių asmenų profesinį pasirengimą, apmokymą bei instruktavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais);
- Ar buvo įrengtos reikalingos kolektyvinės priemonės;
- Ar išduotos reikalingos asmeninės apsaugos priemonės;
- Ar darbuotojas naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones. (Jei nenaudojo - išsiaiškinti, kodėl nenaudojo (gal jos neatitiko reikiamo dydžio, nepatogios dėvėjimui ir pan.);
- Ar buvo patikrinta darbuotojo sveikata kenksmingų / pavojingų veiksnių poveikyje;
- Patekimą į/prie pavojingos zonos, įspėjamuosius ir informacinius ženklus, įtaisus (jei tai galėjo būti nelaimingo atsitikimo priežastimi);
- Krovinių kėlimo, transportavimo, sandėliavimo principą (ar tai mechanizuotas, ar atliekamas rankiniu būdu) (jei tai aktualu);
- Kokia įmonėje, darbo vietose susiformavusi praktika dėl krovinių sandėliavimo, krovimo, transportavimo ar kito darbo atvejais, neapsiriboti vien tik tuo, kaip darbai buvo atliekami įvykio metu;
- Ar įrenginys tam darbui buvo pritaikytas / nepritaikytas ir techniškai tvarkingas / netvarkingas (jei toks įrenginys buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi).
- Išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis.
- Atlikti kitus veiksmus, kurių reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti.
- Nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis.
- Numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti.
Apibendrinti visus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo ar incidento tyrimu, ir surašyti atitinkamus dokumentus: nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktą, ar incidento tyrimo aktą. Pažymėtina, kad lengvą nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą reikia ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. Aprašant įvykio aplinkybes, jų dėstymas turi būti nuoseklus ir sietinas su nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.
Dokumentų perdavimas po tyrimo
Surašytą ir dvišalės komisijos narių pasirašytą N-1 ar N-2 formos ar incidento tyrimo aktą (su visa tyrimo medžiaga) reikia perduoti įmonės vadovui susipažinti ir pasirašyti.
Įmonės vadovui pasirašius:
- Lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo įteikti ar išsiųsti:
- VDI teritoriniam skyriui;
- Nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;
- Draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis) (pvz. „Sodra“).
- Incidento tyrimo akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o vienas akto egzempliorius įteikiamas nukentėjusiajam ar jo atstovui.
Atvejai, kai nukentėjusysis nepraneša apie įvykį nedelsiant
Nelaimingas atsitikimas ištiriamas, jeigu darbdavys gauna nukentėjusiojo arba jo atstovo ar jo šeimos rašytinį prašymą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo, jei nukentėjusysis apie jam įvykusį nelaimingą atsitikimą nenustatytąja tvarka nėra pranešęs įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui arba dėl kurio nukentėjusysis netenka darbingumo ne iš karto.
Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą sudarantys dokumentai
Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą galėtų sudaryti šie dokumentai:
- Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje suteikta nukentėjusiajam pagalba arba kurioje jis gydėsi, pateikta pažyma dėl patirtos traumos sunkumo;
- Išvados apie kraujo intoksikaciją;
- Įvykio liudininkų (jei tokie buvo), paties nukentėjusiojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, medicinos pagalbos suteikimo;
- Išrašai iš nukentėjusiam privalomų vykdyti darbų saugos ir sveikatos instrukcijų;
- Techniniai dokumentai - dokumentai apie įrengimų būklę, jų priežiūrą;
- Kolektyvinės saugos priemonių būklės įvertinimo aktai;
- Asmeninės apsaugos priemonių išdavimo dokumentai, rizikos vertinimo rezultatai ir pan., darbo laiko apskaitos žiniaraštis;
- Įmonės darbo tvarkos taisyklės ar darbo (pamainų) grafikas, kur būtų nurodyta nukentėjusiojo darbo pradžia ir pabaiga (dėl įvykių, įvykusių pakeliui į darbą ar iš darbo).
Šis sąrašas yra rekomendacinis. Įmonės dvišalė komisija, tirianti nelaimingą atsitikimą darbe, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kokius dokumentus, apibūdinančius įvykio aplinkybes ir priežastis, būtina pridėti prie nelaimingo atsitikimo tyrimo akto.
Nelaimingo atsitikimo darbe pavyzdys: kritimas dėl netinkamo darbo vietos įrengimo
Nelaimingo atsitikimo aplinkybės
2015 m. sausio 12 d. UAB „XXX“ mūrininkas Vardenis Pavardenis patyrė lengvą traumą. Mūrininkas Vardenis Pavardenis dirbo įprastinį darbą - mūrijo gyvenamojo pastato antrame aukšte vidinę pertvarą. Mūrijimui skirtas skiedinys buvo metalinėje talpoje (dėžėje), kurios išmatavimai: 1,5 m x 1,0 m. Metalinė dėžė skiediniu buvo pakraunama pastato pirmame aukšte ir su elektriniu 3 tonų kėlimo galios kranu pro perdengime esančią aptvertą angą pakeliama į antrą pastato aukštą, o išnaudojus skiedinį, vėl nuleidžiama į pirmą aukštą pakrovimui. Elektrinės talės judėjimo kelias antrame pastato aukšte buvo per dvi patalpas, kurias skyrė 0,30 m aukščio slenkstis (sija). Išnaudojęs visą skiedinį mūrininkas ėjo link elektros talės įrenginiu nuleisti tuščią tarą į pirmą pastato aukštą. Eidamas užkliuvo už slenksčio (sijos) ir griuvo. Griūdamas galva atsitrenkė į sieną ir patyrė lengvą galvos traumą. Išgirdęs pagalbos šauksmą bendradarbis Zigmas Zigmaitis skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Tyrimo metu nustatyta
Tyrimo metu nustatyta, kad slenkstis (sija) nebuvo pažymėtas nustatyta tvarka. Taip pat nebuvo įvertinta rizika, kad galimas griuvimas (neįrengtos atitinkamos nuo griuvimo apsaugos priemonės). Darbuotojas avėjo įmonės išduotus tvarkingus, neslidžiais padais, batus, apšvietimas buvo pakankamas.
Pagrindiniai veiksmai tiriant šį įvykį darbe:
- Įmonės vadovo įsakymu patvirtinti dvišalę komisiją.
- Apklausti nukentėjusį darbuotoją.
- Apklausti šalia dirbusį darbuotoją bei gamybos padalinio vadovą.
- Įvertinti faktinę būklę, ar ji atitinka numatytus saugos reikalavimus.
- Įvertinti profesinės rizikos vertinimo dokumentus įvykio vietoje.
Nelaimingo atsitikimo priežastys
Netinkamas darbo vietos įrengimas. Patalpas skiriantis slenkstis (kliūtis) nebuvo atitinkamai pažymėtas - buvo rizika jo nepastebėjus nugriūti.
Pažeista: Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95, 37.1.p., kuris nurodo, kad įmonėje vietos, kur darbuotojams kyla susidūrimo su kliūtimis, griuvimo ir daiktų kritimo pavojus, turi būti paženklintos besikeičiančiais juodais ir geltonais arba raudonais ir baltais dryžiais.
Panaudota: LR Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo medžiaga.
Pagrindiniai veiksmai užbaigus įvykio darbe tyrimą:
Surašius nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo įteikia ar išsiunčia:
- Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
- Nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis);
- Kitoms įmonėms, įstaigoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant įvykį darbe (jų pageidavimu).
Atsakomybė už nelaimingus atsitikimus darbe
Atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka“.
Administracinė atsakomybė
Nuo 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kartu neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). ANK įvardytos sankcijos už pažeidimus darbo srityje:
- Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas: bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 300 iki 1450 eurų, pareigūnams - nuo 140 iki 740 eurų.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų nustatytos pranešimo ar ištyrimo tvarkos pažeidimas: bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims ir (ar) pareigūnams nuo 90 iki 590 eurų, kitiems darbuotojams - nuo 20 iki 30 eurų.
- Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas: bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų (ANK 96 straipsnio 2 dalis).
- Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių: bauda minėtiems asmenims nuo 500 iki 2000 eurų.
- Pavojingus darbus atliekančiam darbuotojui pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus: bauda nuo 30 iki 90 eurų.
- Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo: bauda darbuotojui nuo 90 iki 290 eurų.
- Neblaivaus ar apsvaigusio darbuotojo buvimas darbo vietoje ar vengimas pasitikrinti: bauda nuo 30 iki 90 eurų.
- Nušalinimo nuo darbo pareigos nevykdymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims: bauda nuo 140 iki 440 eurų. Jei nuo darbo nenušalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas, bauda padidėja nuo 550 iki 1500 eurų.
- Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas: bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų (už pakartotinį pažeidimą - bauda nuo 1400 iki 3000 eurų).
- Tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas: bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.
- Darbo laiko slėpimas (nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų įrašymas): bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis pažeidimas - bauda nuo 1400 iki 3000 eurų.
- Informacijos apie komandiruotam darbuotojui taikomas garantijas nepateikimas Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui: bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų. Už pakartotinį pažeidimą - bauda nuo 240 iki 440 eurų.
- Garantijų komandiruojamiems darbuotojams netaikymas: bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį netaikymą - bauda nuo 300 iki 560 eurų.
- Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimas: bauda įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 160 iki 860 eurų (už pakartotinį pažeidimą - bauda nuo 860 iki 1460 eurų).
- Fizinio asmens savarankiška veikla, neturint verslo liudijimo arba individualios veiklos vykdymo pažymos: bauda nuo 300 iki 850 eurų, už pakartotinį pažeidimą - bauda nuo 850 iki 1500 eurų.
- Kliudymas pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas: bauda asmenims nuo 60 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 1500 eurų.
Baudžiamoji atsakomybė
Ikiteisminio tyrimo tyrėjui nustačius, kad mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo nusikalstama veika, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 176 straipsnis).
Įmonės perkėlimas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu, numatytas įmonės perkėlimas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę.
Civilinė atsakomybė
Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 21 d.) ginčytame teisiniame reguliavime suabsoliutinama viena iš nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu aplinkybių - apdraustojo asmens būsena (neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų) nepriklausomai nuo to, ar nelaimingas atsitikimas įvyko dėl kitų aplinkybių, kurių nelėmė ir negalėjo lemti apdraustojo asmens veiksmai ir (arba) būsena. Tokiu atveju teismai negalėjo įvertinti visų svarbių aplinkybių ir priimti teisingo sprendimo.
Darbuotojų teisės į finansines kompensacijas ir išmokas
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl nustatytos profesinės ligos, jis gali gauti tam tikras finansines kompensacijas ar išmokas. Tai gali būti ligos išmoka, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija ar netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Pasak LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad jeigu darbuotojas dirba pirmą darbo dieną ir jam įvyksta pripažintas draudžiamasis nelaimingas atsitikimas, jis galės gauti jam priklausančias kompensacijas ir išmokas. Darbuotojas, pasinaudojęs ligos išmokos teise, gaus 77,58 proc.
Apdraustieji asmenys gali gauti ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Ji skiriama, kai dėl nelaimės darbe ar kai susergama profesine liga, darbuotojas netenka mažiau kaip 30 proc. darbingumo. Taip pat, LPS „Sandrauga“ informuoja, kad darbuotojui gali būti skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ją galima gauti tuomet, kai dėl nelaimės darbe ar dėl profesinės ligos netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Ši kompensacija mokama kas mėnesį, o termino pabaigą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Atvejai, kai nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinės ligos nepripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais
Tiesa, yra apibrėžti atvejai, kuomet nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais ir teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama. Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstama tuomet, kai apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika susijusi su administraciniu nusižengimu. Taip pat nepripažįstama, kai apdraustasis sirgo liga, kuri nėra susijusi su darbu, kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau ir kai apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Profesinės ligos
Profesinės ligos gali kilti, kai darbe susiduriama su fizikiniais (vibracija, triukšmas) ir ergonominiais (sunkių krovinių kilnojimas, monotoniški judesiai) veiksniais.
UAB „Darbo partneris“ konsultacijos
UAB „Darbo partneris“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistai konsultuoja nelaimingų atsitikimų tyrimo klausimais. Konsultacijų metu:
- Konsultuojama išsiaiškinant nelaimingo atsitikimo aplinkybes;
- Konsultuojama nustatant nelaimingo atsitikimo priežastis;
- Patarimai pildant bei koduojant nelaimingų atsitikimų N-1 (darbe) bei N-2 (pakeliui į/iš darbo) aktus;
- Nurodoma, kokie kiti dokumentai yra reikalingi nelaimingo atsitikimo ištyrimui;
- Teikiami pasiūlymai prevencijos priemonių plano sudarymui.
Jeigu susidūrėte su nelaimingais atsitikimais darbe ir reikia pagalbos, kreipkitės į UAB „Darbo partneris“ nurodytais kontaktais ir Jums padėsime! Veiklos vieta: P. Lukšio g. 7 (II aukštas) Vilnius (Šiaurės miestelis).
tags: #bauda #uz #nelaiminga #atsitikima #darbe