Antstoliams pateikiamų prašymų išieškoti laiku nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas kiekiai nuosekliai auga. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per septynis 2023 metų mėnesius buvo pateikti 859 Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbo ginčų komisijų (DGK) sprendimai. Lietuvos antstolių rūmų atstovė Šiaulių apygardoje, antstolė Vaiva Šimkienė portale „delfi.lt“ teigia, kad antstoliams pavyksta sugrąžinti reikalaujamą darbo užmokestį maždaug 40 proc. besikreipiančių darbuotojų.
Išieškomos sumos yra įvairios. Mažiausia 2023 metais sugrąžinta suma siekė 139 Eur, o didžiausia - 33,7 tūkst. Eur. „Greitai atgautais pinigais dažniausiai džiaugiasi ryžtingesni ir veiklesni“, - pabrėžia V. Šimkienė. Anot jos, sėkmę lemia laiku žengti teisiniai žingsniai: laiku kreiptis į darbo ginčų komisiją (ar teismą) ir laiku pateikti įsiteisėjusį sprendimą dėl darbo užmokesčio vykdyti antstoliui.
Pagrindinės darbuotojų teisės ir darbdavio pareigos
Darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo - kartą per mėnesį. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga ir turi būti nustatytas darbo sutartyje. Iki darbo santykių pradžios darbuotojui raštu pateikiama ir kita su darbo užmokesčiu susijusi informacija, įskaitant atskirai nurodomas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, mokėjimo terminus ir tvarką. Už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.
Delspinigiai už pavėluotą darbo užmokestį
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį į situacijas, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Tokiais atvejais, kartu su minėtomis išmokomis darbuotojui išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad darbdaviai, pavėlavę sumokėti algas, privalo mokėti delspinigius.
Nuo 2023 m. nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydis už vieną pavėluotą kalendorinę dieną (anksčiau buvo 0,08 proc.). Jei darbo sutartyje nėra sutartas darbo užmokesčio mokėjimo terminas ir darbo užmokestis yra išmokamas vėliau nei iki kito mėnesio 10 darbo dienos, darbuotojas įgyja teisę į delspinigius, kurie neapmokestinami. Pavyzdžiui, jei 1000 eurų atlyginimas vėluoja 10 dienų, darbuotojui priklauso 10 eurų delspinigių. Rekomenduojama kreiptis į darbdavį paprašant apskaičiuoti ir išmokėti delspinigius, nes automatiškai retai kuri įmonė juos skaičiuoja. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
Darbo sutarties nutraukimas dėl vėluojančio atlyginimo
Jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 str. 1 dalies 2 p.). Tokiu atveju darbuotojas turi raštu apie nutraukimą įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Darbdaviui tenka pareiga išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Jeigu darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka viso darbo užmokesčio, darbuotojas taip pat gali laikinai sustabdyti darbo sutartį iki trijų mėnesių. Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas turi teisę prašyti, kad vėlavimo laikotarpis būtų pridėtas prie būsimų atostogų.
Netesybos nutraukus darbo santykius
Darbo sutarčiai pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas. Jų dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Darbo kodeksas numato griežtą atsakomybę darbdaviui, vėluojančiam atsiskaityti su atleistu darbuotoju.
Veiksmai neišmokėto atlyginimo išieškojimui
Kreipimasis į darbo ginčų komisiją (DGK)
Kilus ginčui dėl neišmokėto viso arba ne viso darbo užmokesčio bei kitų išmokų, darbuotojas turi teisę per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą (pagal Darbo kodekso 220 str.). Šio termino praleidimas gali būti atnaujintas tik esant svarbioms priežastims; jei terminas neatnaujinamas, su ieškiniu dėl darbo ginčo galima kreiptis į teismą. Prašymo darbo ginčų komisijai formą galima rasti VDI svetainėje. Prašymą galima siųsti el. paštu. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
„Žmonės kartais būna pernelyg kantrūs ir per daug pasitiki darbdavių pažadais, neva algas išmokės artimiausiu metu. Būna, kad su darbuotojais neatsiskaitantis ūkio subjektas manipuliuoja: tuo pat metu ir žada sumokėti už darbą, ir „tyliai juda link bankroto“, - perspėja antstolė V. Šimkienė. Antstolė pabrėžia, kad kol įmonės sąskaitose ar kasoje dar yra lėšų, kol yra jos vardu registruoto turto, tol ir galimybės išieškoti atlyginimus didžiausios. Kai pradedamas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, antstolis išieškoti atlyginimų darbuotojams jau nebegali.
Dokumentų pateikimas antstoliams
Tam, kad antstolis galėtų operatyviai pradėti darbo užmokesčio skolos išieškojimą, svarbu ne tik neuždelsti kreipimosi į antstolį, bet ir tinkamai pateikti vykdomąjį dokumentą. Vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo nuo 2021 m. sausio 1 d. antstoliams skirstomi centralizuotai, todėl pirmiausia turi būti pateikiami Lietuvos antstolių rūmams.
Dažna klaida - Lietuvos antstolių rūmams pateikiami darbo ginčų komisijų sprendimų nuorašai arba kopijos (nuskenuoti elektroniniai dokumentai). Tokiais atvejais Lietuvos antstolių rūmai gali tik informuoti pareiškėjus, kad būtina patiems įkelti į Antstolių informacinę sistemą vykdomojo dokumento originalą (elektroninį ADOC dokumentą). Procedūrų aiškinimuisi gaištamas brangus laikas. Iki tos dienos, kol darbo ginčų komisijos sprendimas galiausiai bus tinkamai pateiktas, darbdavio finansinė padėtis gali labai pasikeisti, o skolos išieškojimo galimybės - labai sumažėti. Darbdavys gali tapti nemokiu po atsiskaitymų su kitais kreditoriais, gali būti pradėta jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, turtas ir lėšos gali būti perkeltos į naują, to paties asmens vardu įsteigtą įmonę ir t. t.
Papildoma informacija, padedanti išieškoti skolas
Antstolė V. Šimkienė pabrėžia, kad didelė pagalba išieškant skolas yra darbuotojų pateikiama informacija apie darbdavio turtinę padėtį. Tai gali būti duomenys apie darbdavio suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, už kurias su darbdaviu atsiskaitė arba turi atsiskaityti tretieji asmenys, taip pat bet kokia kita informacija apie lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas skolų išieškojimas. Nors paprasti darbuotojai ne visada žino tokią informaciją, vadybininkai ir finansininkai dažniausiai ją turi.
Antstolė prisimena atvejį, kai po vienos bendrovės vadybininko suteiktos informacijos pavyko areštuoti skolininkui priklausančias lėšas pas darbų užsakovą ir tada atlyginimai darbuotojams buvo sėkmingai išieškoti. Kitu atveju laiku pateikta informacija apie įmonės lėšų buvimo vietą padėjo išieškoti atlyginimus keliasdešimčiai darbuotojų iš Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos, ir jie atgavo atlyginimus prieš pat Kalėdas.
Statistika ir išieškojimo sėkmė
Antstoliams pavyksta sugrąžinti reikalaujamą darbo užmokestį maždaug 40 proc. besikreipiančių darbuotojų. „Greitai atgautais pinigais dažniausiai džiaugiasi ryžtingesni ir veiklesni“, - akcentuoja antstolė V. Šimkienė. Svarbu neuždelsti kreipimosi į DGK (ar teismą) ir į antstolį. Nepriklausomai nuo vėlavimo priežasčių, darbuotojas turi įvairių teisinių priemonių užtikrinti, kad jo teisės būtų apgintos ir priklausantys pinigai - išmokėti. Net jeigu darbdavys turi finansinių sunkumų, tai nėra reikšminga aplinkybė darbo ginče - užtenka nustatyti vėlavimo faktą, kad darbo ginčų komisija priteistų darbuotojui priklausančias sumas. Atlygio neišmokėjimas labai asmeniškai paliečia tuos žmones: jie dirbo ir negavo savo pinigų.