Atsakomybė už karo prievolės nevykdymą Lietuvoje

Lietuvoje karo prievolė išlieka svarbia nacionalinio saugumo dalimi, o šaukimo procedūros yra griežtai reglamentuojamos. Nors didžioji dalis jaunuolių savo pareigą atlieka sąmoningai, dalis karo prievolininkų vis dar bando vengti tarnybos. Tokiais atvejais taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Infografika, vaizduojanti karo prievolininko pareigas ir atsakomybės už jų nevykdymą laiptelius: nuo įspėjimo iki administracinės nuobaudos ir baudžiamosios bylos.

Administracinė atsakomybė už pareigų nevykdymą

Vieša paslaptis, jog nemažai jaunų vyrų tarnybos siekia išvengti ignoruodami Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) regioninio padalinio laiškus. Statistikos duomenys rodo, kad 2023 metais administracinė atsakomybė karo prievolininkams, nevykdantiems savo pareigų, buvo taikyta virš 14 tūkst. kartų.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 560 ir 558 straipsniai nustato atsakomybę už šias veikas:

  • Duomenų ar dokumentų nepateikimą nustatytu laiku.
  • Neatvykimą pasitikrinti sveikatos.
  • Neinformavimą apie išvykimą gyventi į užsienį ilgiau nei 6 mėnesiams.
  • Neišvykimą į tarnybos vietą.
Nusižengimas Bauda (pirmą kartą) Pakartotinai
Pareigų nevykdymas (ANK 560 str.) 60-90 Eur (30 Eur su administraciniu nurodymu) 90-210 Eur
Neišvykimas į tarnybos vietą (ANK 558 str.) 280-450 Eur (140 Eur su administraciniu nurodymu) Atsakomybė griežtinama

Baudžiamoji atsakomybė už šaukimo vengimą

Kai administracinės priemonės nepadeda, o asmuo sistemingai vengia šaukimo, gali būti inicijuojamas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamąjį kodeksą (BK) reglamentuoja 314 straipsnis.

BK 314 straipsnio taikymas

Praėjusiais metais buvo užfiksuoti 456 atvejai, kuomet kreiptasi dėl ikiteisminių tyrimų inicijavimo. Dauguma jų (451 atvejis) buvo vykdomi pagal BK 314 str. 2 dalį, kuri taikoma už šaukimo vengimą be sunkinančių aplinkybių. Šiems asmenims laisvės atėmimas dažniausiai negresia - skiriamos piniginės baudos (nuo 500 iki 2000 Eur) arba areštas.

Tuo tarpu BK 314 str. 1 dalis numato griežtesnes bausmes (iki 3 metų laisvės atėmimo), jei asmuo tarnybos vengė:

  • Sutrikdydamas savo sveikatą.
  • Simuliuodamas ligas.
  • Suklastodamas dokumentus.
Schema, iliustruojanti skirtumą tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už karo prievolės vengimą.

Kovos su simuliacija priemonės

Šiuo metu iki 44 proc. jaunuolių pripažįstami netinkamais tarnybai dėl psichikos ligų. Seimo narys Arvydas Pocius kelia klausimą dėl šių skaičių pagrįstumo ir siūlo griežtinti tvarką tiems, kurie tyčia simuliuoja sveikatos sutrikimus.

Siūlomos priemonės apima:

  • Galimybės įgyti vairuotojo pažymėjimą apribojimą.
  • Draudimą gauti leidimą įsigyti ginklą (savigynai ar medžioklei).
  • Griežtesnę psichiatrų atsakomybę diagnozuojant sutrikimus.

Šaukimo pertvarka ir ateities perspektyvos

Krašto apsaugos ministerija siekia didinti šauktinių skaičių iki 5 tūkst. per metus. Svarstoma reforma numato:

  1. Šaukti 18-21 metų jaunuolius (prioritetą teikiant 18-19 m. asmenims).
  2. Sutrumpinti tarnybos laiką iki 6 mėnesių, o tam tikrų specialybių atstovams - iki 3 mėnesių.
  3. Atsisakyti studijų aukštojoje mokykloje kaip išimties, leidžiančios atidėti tarnybą.

tags: #bauda #uz #karo #prievoles #nevykdyma