Administracinių baudų administravimas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) administruoja administracinių nusižengimų (toliau - AN) baudas. Šis procesas apima baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, taip pat priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priežiūrą. Paslauga skirta fiziniams asmenims, kuriems yra paskirta AN bauda.
Už administracinių nusižengimų padarymą įgaliotos institucijos priima nutarimą skirti baudą, kuri skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose.
Mano VMI portalo teikiamos paslaugos
Asmenys, padarę pažeidimą ir esantys Mano VMI vartotojai, gali peržiūrėti jiems paskirtas AN baudas, jų apmokėjimo terminus ir būklę Mano VMI portalo elektroninės Mokesčių mokėtojo kortelės dalyje "Administracinės baudos".
Apmokėti AN baudas galima elektroniniu būdu, prisijungus prie Mano VMI portalo ir pasirinkus paslaugą "Mokėjimo vykdymas", arba parengus mokėjimo pavedimo dokumentą, jį atsispausdinus ir apmokant kitu patogiausiu būdu.
Elektroniniu būdu vartotojai gauna pranešimus apie paskirtą baudą, priminimus apie artėjantį apmokėjimo terminą, pranešimus apie praleistą terminą, taip pat informaciją apie prievolių (AN baudų) visą padengimą.
Be to, Mano VMI vartotojai gali teikti prašymus dėl AN baudų permokų (skirtumo) grąžinimo / įskaitymo bei dėl AN baudos sumokėjimo termino atidėjimo arba išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS).
Pranešimas apie išieškojimo pradžią ir skundo pateikimas
Asmuo, padaręs pažeidimą, yra informuojamas apie pradėtą AN baudos išieškojimą. Dėl AN baudos asmuo gali pateikti skundą per Policijos elektroninių paslaugų sistemą.
Paslaugos teikimo būdai
Prašymai priimami įvairiais būdais:
- Elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį.
- Paštu.
- Tiesiogiai.
Skundai dėl skirtų AN baudų nukreipiami per Policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt.
Paslaugos teikėjas
Paslaugą teikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos bei jos Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.
Teisės aktai
Administracinių baudų administravimą reglamentuoja šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas.
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo".
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. VA-193 „Dėl mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintas mokėjimų prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių patvirtinimo".
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)".
Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pakeitus teisės aktą, būtina žiūrėti aktualią dokumento redakciją.
Susijusios paslaugos
- Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas.
- Mokesčių grąžinimas / įskaitymas pagal FR0781 formą.
Elektroninių įrodymų reikšmė teismų procesuose
Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje, kai išmanieji telefonai su pažangiomis kameromis ir įrašymo technologijomis yra plačiai paplitę, telefonu užfiksuota nuotrauka, garso ar vaizdo įrašas gali tapti lemiamu įrodymu teisme.
Įvairūs elektroniniai įrenginiai ir elektroninių ryšių priemonės naudojami rengiant, sudarant ir pasirašant teisinę reikšmę turinčius dokumentus. Dėl didelės skaitmeninių priemonių naudojimo ir tobulėjimo spartos, elektroninių įrodymų svarba teisinėje sistemoje nuolat auga.
Bendroji įrodymų samprata
Įrodymais civilinėje byloje laikomi duomenys, padedantys teismui nustatyti bylos baigčiai reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančius šalių reikalavimus, atsikirtimus ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bylos išsprendimui. Įrodymų paskirtis - nustatyti bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 177 straipsnio 2 dalyje yra išvardintos civiliniame procese naudojamos įrodinėjimo priemonės. Šis sąrašas nėra baigtinis ir apima:
- Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus.
- Liudytojų parodymus.
- Rašytinius įrodymus.
- Daiktinius įrodymus.
- Apžiūrų protokolus.
- Ekspertų išvadas.
- Nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, padarytus nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.
CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatos patvirtina, kad civilinės bylos baigčiai reikšmingos faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant elektroninius įrodymus.
Elektroninių įrodymų privalumai
Elektroninių įrodymų naudojimas teismų procesuose suteikia keletą svarbių privalumų:
1. Greitesnis ir efektyvesnis įrodymų rinkimas
Dėl skaitmeninių technologijų pažangos įrodymų rinkimas tampa sparčiai ir efektyviai. Elektroniniai laiškai, pranešimai iš pokalbių programėlių ir kiti elektroniniai įrodymai gali būti perduoti teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą vos per kelias minutes. Tai žymiai greičiau nei tradicinių įrodymų rinkimas, kuris gali užtrukti ilgiau ir reikalauti didesnių pastangų, pavyzdžiui, fizinio dokumentų suradimo ir kopijavimo.
2. Didesnis įrodymų tikslumas bei patikimumas
Išmanieji telefonai leidžia tiksliai ir greitai užfiksuoti nuotraukas ar vaizdo įrašus, kurie gali būti panaudoti kaip įrodymai. Pavyzdžiui, nuomotojas, pastebėjęs netinkamą nuomininko elgesį su išsinuomotu daiktu, gali užfiksuoti tai telefonu ir vėliau panaudoti kaip įrodymą teisme. Elektroniniai laiškai tarp ginčijamo teisinio santykio dalyvių taip pat gali būti vertingi, nes jie turi tikslias laiko žymes, kurios padeda nustatyti sukūrimo ar išsiuntimo laiką ir patvirtinti faktų autentiškumą.
3. Paprastesnis ir ekonomiškesnis įrodymų laikymas ir saugojimas
Elektroniniai įrodymai, tokie kaip elektroniniai laiškai ir skaitmeninės nuotraukos, gali būti saugomi skaitmeninėse laikmenose ar kituose informacijos atminties šaltiniuose, neužimant fizinės vietos ir nepatiriant papildomų kaštų saugojimo patalpoms. Tradicinių daiktinių įrodymų laikymas reikalauja priežiūros, kad būtų išvengta jų būklės pablogėjimo, o elektroninių įrodymų atveju tokios priežiūros nereikia.
4. Įrodymų atkūrimo galimybė
Elektroniniai dokumentai gali būti automatiškai kopijuojami, t. y. daromos jų atsarginės kopijos naudojant debesų saugyklas. Tai suteikia galimybę išsaugoti kelias to paties dokumento kopijas, kurios gali būti greitai atkurtos net ir praradus pradinį dokumentą dėl techninių problemų, žmogiškosios klaidos ar kibernetinių atakų. Popieriniai dokumentai gali būti prarasti dėl gaisro, vagystės ir jų atkūrimas gali būti sudėtingas arba neįmanomas.
5. Paprastesnė įrodymų paieška
Skaitmeniniai dokumentai suteikia galimybę greitai ir efektyviai rasti reikiamą informaciją naudojant paieškos funkciją. Elektroniniai įrodymai gali būti klasifikuojami pagal įvairius raktažodžius ar frazes, kas žymiai paspartina dokumento paieškos procesą. Tradicinius įrodymus reikia fiziškai peržiūrėti, rūšiuoti ir rankiniu būdu surasti reikiamą dokumentą.
Apibendrinant, elektroninių įrodymų naudojimas civilinių bylų procesuose leidžia greičiau ir tiksliau surinkti duomenis, užtikrina jų patikimumą, palengvina saugojimą ir atkūrimą, bei supaprastina paiešką. Tai sumažina įrodymų praradimo riziką, sutaupo teismo ir proceso dalyvių laiką bei paspartina teisminį procesą.
Baudos už dokumentų nepateikimą ir Seimo narių iniciatyvos
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, numatančias galimybę taikyti įspėjimą už dokumentų nepateikimą, įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika kartu su kitais frakcijos nariais.
Šiuo metu juridinių asmenų ir kitų organizacijų vadovai baudžiami, jeigu nepateikia Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų arba pateikia klaidingą informaciją. Toks reguliavimas skatina verslo skaidrumą, tačiau gali būti našta nevyriausybinėms organizacijoms, kurių veikla susijusi su siaura, bet svarbia tam tikrai visuomenės grupei ar valstybei sritimi.
Pataisų tikslas ir argumentai
Anot K. Mažeikos, ataskaitų teikimas yra administracinė našta, kurią nevyriausybinių organizacijų vadovai kartais pamiršta įgyvendinti, nes neretai turi ir kitų veiklų, kuriose gauna pagrindines pajamas. Jis siūlo, kad prieš skiriant baudas už tokius nusižengimus būtina įspėti.
Parlamentaras pastebi, kad už netyčinį neveikimą legalią veiklą vykdančių organizacijų vadovams bauda yra ženkliai didesnė nei tiems, kurie padarė kitus, žymiai pavojingesnius administracinius nusižengimus. Pavyzdžiui, už kontrabandą numatyta bauda tik 200 eurų, kai už ataskaitų nepateikimą ji siekia net 600 eurų. Todėl siūloma, kad galimybė taikyti įspėjimą už šį pažeidimą būtų proporcinga administracinio nusižengimo pavojingumui, tai mažintų administracinę naštą ir krūvį teismams.
Siūlomi pakeitimai, K. Mažeikos manymu, suteiks saugumo ypač smulkiam verslui, leis būti labiau užtikrintam dėl ateities.
Dabartinė sankcijų sistema
Šiuo metu įmonių ir organizacijų vadovams, pažeidusiems dokumentų pateikimo tvarką Juridinių asmenų registrui, gresia nuo 600 iki 6 tūkst. eurų siekiančios baudos. Galimybės taikyti įspėjimą šiuo atveju ANK nenumato.
V. Krajašo byla: telefonas vairuojant ir įrodymų svarba
Kauniečio V. Krajašo istorija, kai jis buvo nubaustas už vairavimą kalbant mobiliuoju telefonu, atskleidžia keistoką policijos pareigūnų vertinimą dėl teisėtų jų reikalavimų sustoti ir Kelių eismo taisyklių laikymosi.
Dviejose teismų instancijose nagrinėta byla prasidėjo gegužės 11 d., kai V. Krajašas, stabtelėjęs prie sankryžos Garliavoje, matė priešais policijos automobilį. Tarnybiniame pareigūnės pranešime nurodoma, kad V. Krajašas važiavo su žmona, o telefonu esą kalbėjosi laikydamas jį dešinėje rankoje. Pareigūnai važiavo priešais, todėl esą aiškiai matė telefonu kalbantį vyrą.
Kauniečiui buvo surašytas Kelių eismo taisyklių protokolas. Jei V. Krajašas būtų sutikęs su padarytu pažeidimu ir baudą būtų mokėjęs per dvi savaites, būtų pakakę 30 eurų. Tačiau V. Krajašas pareiškė, kad skųs protokolą, ir taip padarė.
Kauno kelių policija skyrė V. Krajašui 60 eurų administracinę baudą. Kaunietis šį sprendimą skundė, ir ginčas persikėlė į Kauno apylinkės teismą. Teismas rugsėjo 18 d. konstatavo, kad, esant prieštaringiems įvykio liudininkų parodymams, vienos pareigūnės liudijimo nepakanka asmens kaltei nustatyti.
Proceso metu paaiškėjo, kad kita automobilyje buvusi pareigūnė akis buvo nuleidusi į kompiuterį, tad kalbėjimo telefonu momento galėjo ir neužfiksuoti. Dar kitas pareigūnas tvirtino matęs V. Krajašą kalbant telefonu. Tačiau visi trys pareigūnai teisme patvirtino, kad tarnybiniame automobilyje daromas vaizdo įrašas, tačiau šis įrašas nepatvirtino likusių keturių akių matyto vaizdo.
Pastarasis vaizdo įrašas ir jame girdimas pareigūnų tarpusavio pokalbis teismui atskleidė kitą svarbų momentą: esą telefoną vairuotojas turėjo rankoje, padavė žmonai, kuri įsidėjo į rankinę. Pareigūnai vairuotojo kaltę grindė tuo, kad V. Krajašas sustojo pamatęs policijos švyturėlius.
Bene labiausiai intriguojantis momentas - V. Krajašui nusižengimo protokolas buvo surašytas gegužės 11 d., o birželio 16 d. paaiškėjo, kad įrašo, patvirtinančio jo kaltę, nėra. Nutarimą V. Krajašui skirti baudą policija priėmė nepraėjus 60 dienų, o tai, kad dėl įvykio kilo ginčas, buvo aišku nuo pat nusižengimo protokolo surašymo momento.
Tiek Kauno apygardos, tiek Kauno apylinkės teismas pabrėžė, kad policija turėjo pakankamai laiko gauti pažeidimo vaizdo įrašą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
V. Krajašas tvirtino tą rytą telefoną pamiršęs namie. Tačiau Kauno kelių policija pabrėžė, kad V. Krajašo pateikti mobiliojo ryšio operatoriaus duomenys esą neeliminuoja jam inkriminuojamo nusižengimo, kadangi šį faktą pareigūnai užfiksavo šviesiu paros metu ir esant nedideliam atstumui.
Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria naikinama V. Krajašui skirta 60 eurų bauda, palikęs galioti Kauno apygardos teismas nurodė, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skirta nuobauda. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymu asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų.
V. Krajašui neteks mokėti 60 eurų baudos už mobiliojo ryšio priemonės naudojimą dešine ranka. Vyras neslepia, kad žmonės nesiryžta skųsti policijos skirtų administracinių baudų, nes jų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų santykis - ne skundžiančiojo naudai.
tags: #bauda #uz #dokumentu #nepateikima #administratorius #susisieke