Baudos už daiktų nesaugojimą ir netinkamą tvarkymą Lietuvoje

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir kiti teisės aktai numato įvairias baudas už netinkamą daiktų saugojimą, tvarkymą ir neteisėtą jų pasisavinimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius nusižengimus ir už juos gresiančias sankcijas, atkreipiant dėmesį į transporto priemones, rastus daiktus bei pavojingų atliekų tvarkymą.

Transporto priemonių saugojimo ir eksploatavimo pažeidimai

Neeksploatuojamų transporto priemonių laikymas

Už neeksploatuojamų ar negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose gresia bauda nuo 70 iki 140 Eur. Jeigu toks administracinis nusižengimas padaromas pakartotinai, bauda siekia nuo 140 iki 300 Eur. Taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Draudimo pažeidimai

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą:

• Vairuotojams - nuo 50 iki 100 Eur.
• Fiziniams asmenims, atsakingiems už draudimo sutarties sudarymą - nuo 60 iki 120 Eur.
• Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 240 Eur.

Kiti KET pažeidimai, susiję su transporto priemonių būkle

• Vairavimas transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), be privalomosios techninės apžiūros, su gedimais, dėl kurių draudžiama važiuoti, dėl kurių nesumokėti mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas, ar kurių padangos neatitinka reikalavimų, taip pat vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, nei leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 Eur.
• Vairavimas įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo), arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs (išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie numerio ženklų vagystę, vykstama išsiimti naujų), užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 120 Eur. Už pakartotinį pažeidimą galimas teisių atėmimas 1-3 mėnesiams.
• Vairavimas transporto priemonių su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais, taip pat transporto priemonių, kurios nepriskirtos specialiosioms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 50 Eur. Privaloma skirti greitį matuoti trukdančių priemonių ir daiktų konfiskavimą.
• Vairavimas transporto priemonių su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais, arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, užtraukia baudą vairuotojams nuo 240 iki 340 Eur. Už šį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
• Vairavimas motorinių transporto priemonių, pritaikytų eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčių vairą dešinėje pusėje, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Eur. Pakartotinai padarius šį nusižengimą, bauda siekia nuo 200 iki 300 Eur. Už pakartotinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 3 mėnesių.

Greičio viršijimas ir kiti eismo taisyklių pažeidimai

Už nustatyto greičio viršijimą numatytos šios sankcijos:

• Iki 10 km/h - įspėjimas.
• Daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/h - bauda nuo 12 iki 30 Eur.
• Daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h - bauda nuo 30 iki 90 Eur.
• Daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h - bauda nuo 120 iki 170 Eur. Pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
• Daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/h - bauda nuo 170 iki 230 Eur. Pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
• Daugiau kaip 50 km/h - bauda vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur, neturintiems teisės vairuoti asmenims - nuo 450 iki 700 Eur. Vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių, pradedantiesiems vairuotojams ir sunkiasvorių/daugiaviečių transporto priemonių vairuotojams - nuo 12 iki 18 mėnesių. Neturintiems teisės vairuoti asmenims privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių.

Kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai:

• Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas draudžiamose vietose, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 Eur.
• Sustojimas ir stovėjimas draudžiamose vietose, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 Eur.
• Sustojimas ir stovėjimas vietose, skirtose neįgaliųjų transporto priemonėms, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 180 Eur.
• Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimas draudžiamose vietose, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.
• Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
• Vaikų (mokinių) vežimo mokykliniais autobusais ar transporto priemonėmis su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur.
• Transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, ar kitoks kliudymas jų eismui užtraukia baudą vairuotojams nuo 90 iki 140 Eur. Gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių.
• Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

Kiti pažeidimai ir agresyvus vairavimas

• Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 20 iki 40 Eur. Pakartotinai padarius nusižengimą - nuo 40 iki 100 Eur.
• Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 20 iki 40 Eur. Pakartotinai padarius nusižengimą - nuo 40 iki 100 Eur.
• Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas draudžiamose vietose, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti asmenims - nuo 450 iki 600 Eur. Vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
• Chuliganiškas vairavimas, padarytas neblaivaus (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200 iki 1500 Eur. Privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 36 iki 60 mėnesių arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), teisės vairuoti atėmimą nuo 24 iki 48 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones su antialkoholiniais variklio užraktais nuo 18 iki 24 mėnesių. Gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Atsakomybė už rastų daiktų pasisavinimą

Radinių deklaravimas ir savininko teisės

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai reglamentuoja rastų daiktų ir lobių tvarką. Jei asmuo randa daiktą ir žino, kam jis priklauso, privalo radinį grąžinti savininkui. Priešingu atveju tai bus traktuojama kaip vagystė, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė.

Jei rasto daikto savininkas nežinomas, apie radinį per 7 dienas turi būti pranešta policijai, o rastas daiktas perduotas saugoti policijai arba saugomas pas radėją pusę metų. Per tą laiką daiktu naudotis draudžiama. Jei per nurodytą laiką atsiranda daikto savininkas, daiktas jam grąžinamas, tačiau savininkas turi atlyginti daiktą saugojusiems asmenims daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas.

Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką neatsiranda, daiktas neatlygintinai pereina jį radusio asmens nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Jei radęs asmuo nesutinka kompensuoti išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės nuosavybėn, o jam atlyginamos su radiniu susijusios išlaidos.

Kultūros vertybių paieška ir pasisavinimas

Nėra įstatymo, draudžiančio įsigyti, vežiotis ar naudoti metalo detektorių pramogai. Tačiau reikia žinoti vietas, kuriose naudoti detektorių yra draudžiama, ir kad metalo detektoriumi negalima tikslingai ieškoti daiktų, turinčių kultūrinę vertę.

Draudžiamos paieškos vietos:

• Nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, archeologiniuose objektuose ir jų teritorijose, išskyrus atvejus, kai vykdomi oficialūs archeologiniai tyrimai. Teritorijų ribas galima pasitikrinti internetiniame Kultūros vertybių registro žemėlapyje.
• Geležinkelių, elektros tinklų, dujotiekių, naftotiekių ir karinėse zonose.
• Gamtos paveldo teritorijose ir kt. - šių objektų vietas bei jų ribas galima pasitikrinti Regia žemėlapyje.
• Miškuose draudžiama ardyti miško paklotę kasinėjant.

Draudžiamų ieškoti daiktų sąrašas:

Kultūros paveldo departamento (KPD) duomenimis, bet kur kitur (ne tik kultūros paveldo objekte ar apsaugos zonoje) metalo detektorius ir kitus ieškiklius draudžiama naudoti, jei ieškomi kultūrinę vertę turintys daiktai, tokie kaip:

• Archeologiniai radiniai;
• Etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai;
• Kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
• Šaunamieji ir nešaunamieji ginklai;
• Vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai;
• Muzikos instrumentai;
• Inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai;
• Kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai;
• Mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai;
• Kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma;
• Kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu;
• Meninių, istorinių ar religinių objektų dalys;
• Fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai;
• Dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo;
• Antikvariniai daiktai - visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.

Ieškoti šių objektų, naudojantis paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai, t. y. archeologai. Paprasti gyventojai tyčia šių daiktų ieškoti negali. Vienintelis teisėtas būdas su archeologijos mokslu nesusijusiam piliečiui ieškoti kultūros objektų - dalyvauti talkinant oficialiuose archeologiniuose tyrimuose.

Atsitiktinai rastos kultūros vertybės ir atlygis

Visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti aukščiau įvardinti daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas, pereina valstybės nuosavybėn. Net privačioje valdoje rasti archeologiniai, istoriniai, kultūriniai radiniai negali būti grąžinami privačiam asmeniui, nes jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Jeigu asmuo atsitiktinai randa ir įtaria, kad daiktas turi kultūrinę vertę, jis per 7 dienas turi pristatyti radinį artimiausiam KPD skyriui. Jeigu nustatoma, kad šie daiktai turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, jiems parenkamas muziejus. Už tokius radinius jį radusiam asmeniui gali būti išmokamas piniginis atlygis.

Baudos už kultūros vertybių paieškos pažeidimus

Tyčinės kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę:

• Tokių daiktų paieškos pažeidžiant reikalavimus užtraukia 300-560 Eur baudą fiziniams asmenims ir 560-1200 Eur baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
• Už radinio pasisavinimą gresia viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Taip pat pažeidus minėtus reikalavimus gresia ne tik baudos, bet ir nusižengimo padarymo įrankių, priemonių (pvz., metalo detektorių) ir uždraustos veikos rezultatų (radinių) konfiskavimas.

Vis tik ieškoti savo daiktų nėra draudžiama. Metalo detektoriai dažnai naudojami pametus vertingą daiktą: žiedą, automobilio ar buto raktus, telefoną ir kt.

Lobiai ir mokesčiai

Lobis - tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai, vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. Kai asmuo lobį randa jam priklausančiame žemės sklype, tas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe.

Lobio ieškoti svetimoje žemėje yra draudžiama - ten rastas lobis atitenka teisėtam to žemės sklypo savininkui. Nebent yra gautas savininko leidimas - tokiu atveju 1/4 lobio atitenka lobį radusiam asmeniui, o 3/4 - žemės sklypo savininkui, nebent jie susitaria kitaip.

Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad tais atvejais, kai rastas vertingas daiktas ar lobis teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamas radusiojo nuosavybe, jis, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, yra laikomas gyventojo gauta nauda. Todėl yra apmokestinamas kaip „kitos pajamos“, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taip apmokestinamas ir iš valstybės gautas atlygis už rastą lobį, kai toks atlygis yra išmokamas.

Pavojingų atliekų tvarkymas

Naudotos alyvos deginimo žala ir atsakomybė

Deginti panaudotą automobilių alyvą griežtai draudžiama. Tokia praktika vis dar plačiai paplitusi tiek tarp gyventojų, tiek tarp įmonių. Apie 70 proc. panaudotos alyvos nebuvo tinkamai sutvarkyta - buvo neteisėtai sudeginta šildant patalpas arba atsidūrė gamtoje.

Vos litras alyvos gali užteršti net milijoną litrų vandens, o į dirvožemį patekusios cheminės medžiagos - negrįžtamai pakenkti augmenijai ir gyvūnijai. Deginant alyvą į atmosferą išsiskiria kenksmingos medžiagos: kadmis, chromas, nikelis, arsenas ir anglies dioksidas. Šios cheminės medžiagos ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir kelia didelį pavojų sveikatai - sukelia kvėpavimo takų ligas, alergijas bei vėžinius susirgimus.

Už netinkamą alyvos atliekų tvarkymą ir neteisėtą jų deginimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė:

• Fiziniams asmenims - bauda iki 540 Eur.
• Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 1200 Eur.

Pakartotiniai pažeidimai užtraukia didesnes baudas:

• Fiziniams asmenims - iki 1200 Eur.
• Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 2300 Eur.

Už aplinkos teršimą alyvos atliekomis ar jų deginimą papildomai teks atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Tinkamas alyvos atliekų tvarkymas

Užuot sudeginta netinkamomis sąlygomis, panaudota alyva gali būti perdirbta. Ji turi nukeliauti tinkamu adresu - licencijuotiems atliekų tvarkytojams arba pristatyta į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro aikštelės per metus iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 10 kilogramų alyvos atliekų.

Tinkamai perdirbta alyva tampa vertinga žaliava, iš kurios gaminama bazinė alyva, naudojama tepalų ar hidraulinių skysčių gamybai. Taip ne tik saugoma gamta, bet ir taupomi jos ištekliai, prisidedama prie žiedinės ekonomikos.

Kitų atliekų neteisėtas palikimas

Aplinkos apsaugos departamentas skiria baudas už neteisėtą atliekų palikimą. Pavyzdžiui, Pakruojo rajone už neteisėtą atliekų (mišrių statybinių, didžiųjų atliekų, stiklo, plastiko, medienos ir kitų) išmetimą buvo skirtos dvi baudos po 2,3 tūkst. Eur.

Pavojingų daiktų saugojimas

Civilinio kodekso 6.838 straipsnis nustato, kad degūs, sprogstamieji ar kiti pavojingi daiktai gali būti saugotojo bet kuriuo metu nukenksminti arba sunaikinti. Dėl to atsiradę nuostoliai davėjui neatlyginami, jeigu davėjas, perduodamas pavojingus daiktus saugoti, neįspėjo saugotojo apie tų daiktų pavojingas savybes.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pavojingus daiktus saugotojas priėmė saugoti žinodamas apie pavojingas daikto savybes, tai, kilus grėsmei saugotojo ar aplinkinių gyvybei ar turtui, saugotojas turi teisę tuos daiktus nukenksminti ar sunaikinti ir davėjui nuostolių neatlyginti, jeigu, saugotojui pareikalavus nedelsiant juos atsiimti, davėjas šio reikalavimo neįvykdė.

Priverstinis baudos vykdymas

Kas yra priverstinis vykdymas?

Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas - tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti. Tai teisinių priemonių visuma, kurią antstolis turi teisę taikyti, jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia. Tai apima skolininko turto paiešką ir arešto taikymą, turto realizavimą, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų ir kt. Kitaip tariant, tai yra procesas, kuriuo metu imamasi atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.

Vykdomieji dokumentai ir proceso pradžia

Vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą. Tokiais dokumentais laikomi raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu, taip pat su turtinio pobūdžio išieškojimais susiję teismo įsakymai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose bei kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Teismo išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotojas turi teisę gauti, pateikęs prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui. Vykdomieji dokumentai išduodami įsiteisėjusių teismo sprendimu pagrindu ir nutarčių pagrindu. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, vykdomuoju dokumentu bus įsiteisėjęs teismo įsakymas.

Vykdymo procesas prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą geruoju. Pagal įstatymuose numatytas išimtis toks raginimas nesiunčiamas teismo įsakymų vykdymo bylose, bylose, kurių įvykdymo terminas yra nustatytas jau vykdomajame dokumente, skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išmokėjimo, vykdant preliminarius teismo sprendimus, vykdant hipotekos nutartis dėl skolininko turto realizavimo, taip pat ir kitais įstatymų numatytais atvejais, kurie nėra reikšmingi komercinėms ir necivilinėms byloms.

Išieškant baudas iki 57,00 Eur siunčiamas siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Siūlymas siunčiamas skolininkui registruotu laišku.

Skolininkui gavus bet kokio pobūdžio dokumentus iš antstolių kontoros, patartina kuo skubiau susisiekti su antstoliu ir suderinti sprendimo įvykdymo galimybes. Tokiu būdu būtų greičiau įvykdyta vykdomoji byla, o skolininkas patirtų mažiausiai neigiamų pasekmių.

Priverstinio vykdymo priemonės

Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas LR CPK 624 str. 2 d.:

• Išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (taip pat esančių pas kitus asmenis);
• Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;
• Tam tikru teismo sprendimu nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;
• Skolininko turto administravimas;
• Skolininko įpareigojimas atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų;
• Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir kt.

Antstolis turi teisę imtis visų teisėtų priemonių siekdamas efektyviai apginti išieškotojo teisėtus interesus.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir išlaidos

• Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.
• Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
• Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
• Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.

Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.

Skolos išieškojimo vykdomojoje byloje išlaidas sudaro būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos, faktinės vykdymo išlaidos ir antstolio atlyginimas vykdomojoje byloje. Būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos susijusios su vykdomosios bylos administravimu ir turi būti apmokėtos pateikiant vykdomąjį dokumentą išieškojimui. Būtinųjų vykdymo išlaidų suma priklauso nuo išieškojimui teikiamo reikalavimo dydžio.

tags: #bauda #uz #daiktu #nesaugojima