Teisės aktai numato, kad už savavališką statybą yra skiriama bauda. Sprendžiant savavališkos statybos pasekmių šalinimą, esant teisminiam ginčui, praktikoje sudaromos taikos sutartys, tvirtinamos teismo, kuriose numatoma, iki kada statytojas turi pašalinti savavališkos statybos pasekmes.
Baudos už savavališką statybą ir jų mažinimas
Už laiku neįvykdytą susitarimą gali būti numatomos baudos, kartais net už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl to, ilgiau užtrukus savavališkos statybos padarinių šalinimo procesui, gali susikaupti itin didelė baudos suma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skirtinos baudos tikslas yra susijęs ne su siekiu finansiškai nubausti asmenį, bet su proceso šalies skatinimu tinkamai ir savalaikiai vykdyti teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 str. numatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Taigi, taikos sutartimi šalių sutarimu nustatyta bauda už jos sąlygų nevykdymą taip pat atlieka kompensacinę funkciją, bei kartu tokios baudos tikslas - skatinti asmenį kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus.
Baudų dydžio nustatymas ir mažinimas
Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, skirdamas baudą, kai skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, vertina kiekvieną konkretų atvejį siekiant nustatyti skiriamos baudos dydį ir parinkdamas baudos dydį privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais - aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.
Įvertinus visas faktines aplinkybes (pasikeitusį teisių perėmėją, pvz., asmens mirties atveju, finansinę padėtį, asmens siekį pašalinti savavališkos statybos pasekmes, ypač, kai procesas užsitęsia ne dėl jo kaltės) susidariusi bauda gali būti sumažinta, netgi kai ji numatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje.
Taikos sutarties sudarymas vykdymo procese
CPK 595 straipsnis, 639 straipsnio 4 punktas, bei 643 straipsnio 7 punktas numato, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę vykdomojoje byloje (taip pat dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo) sudaryti taikos sutartį. Šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą.
Atsakomybė statybos rangos santykiuose
Šiltajam metų laikui, o kartu ir statybos darbų sezonui įpusėjus, vis sparčiau vykdoma pastatų ir kitų statinių statyba, rekonstrukcija ar remontas. Šių darbų atlikimui statybos dalyviai - užsakovai, rangovai ir subrangovai - sudaro naujas ar toliau vykdo jau anksčiau sudarytas sutartis.
Rangovo atsakomybės ribos reguliuojamos keliais aspektais: pirmiausia, rangovo santykiai su užsakovu ir subrangovais bei atsakomybė sureguliuojami sutartimis (sutarčių sąlygos turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms); sutarčių sąlygos šalims turi įstatymo galią. Tuo atveju, jeigu sutartis nereguliuoja statybos dalyvių elgesio, vadovaujamasi teisės aktais. Tačiau ne visuomet teisės aktai yra aiškūs, todėl jų taikymas priklauso nuo teismų praktikos pateiktų išaiškinimų.
Statybos rangos santykiuose atsakomybės ribos ir pasireiškimas priklauso nuo rizikos pobūdžio.
Rangovui kylančios rizikos
Statybos rangovui kylančias rizikas sąlygiškai galima skirstyti į dvi rūšis:
- Nuo rangovo priklausančios rizikos: įsipareigojimų vykdymo vėlavimas, rezultatų nepasiekimas, statybos darbų trūkumai, rangovo rengto projekto trūkumai, rangovo darbuotojų padaryta žala statiniui, užsakovo ir trečiųjų asmenų turtui, nenumatytos aplinkybės.
- Nuo rangovo nepriklausančios rizikos: pasekmės, atsiradusios dėl užsakovo pateikto projekto trūkumų, užsakovo atliktų pažeidimų (nemokėjimas, sprendimo nepateikimas, kt.), užsakovo pakeitimų, kitų rangovų kliudymo, užsakovo darbuotojų padarytos žalos statiniui ir rangovo turtui, nenugalimos jėgos aplinkybių.
Rangovo įsipareigojimai ir atsakomybė užsakovui
Pagrindinis statybos rangovo įsipareigojimas užsakovo atžvilgiu - tinkamai ir laiku atlikti statybos rangos ir kitus statybos rangos sutartyje nurodytus darbus ir veiksmus. Be to, statybos rangovo prievolės ir atsakomybė reglamentuojama teisės aktuose, tačiau neretai apibrėžiama labai plačiai ir ne visuomet aiškiai.
Rangovas atsako užsakovui už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo arba atsparumo sumažėjimą ar netekimą. Tokiu atveju užsakovas turi teisę taikyti rangovui pasirinktinai vieną iš atsakomybės priemonių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad rangovo ar kitų minėtų statybos dalyvių kaltės už defektų nebuvimą turi įrodyti rangovas ir kiti statybos dalyviai, o ne tas asmuo, kuris reiškia pretenziją dėl defektų atsiradimo (dažniausiai tokią pretenziją reiškia užsakovas).
Rangovui taip pat nustatyta atsakomybė prieš užsakovą už subrangovų veiksmus. Tai reiškia, kad net jeigu generalinis rangovas perduoda visas savo teises ir įsipareigojimus subrangovui, generalinis rangovas visiškos atsakomybės neperduoda subrangovui, nes toks perdavimas neatitiktų generalinio rangovo teisinės padėties statybos rangos teisiniame santykyje. Sudarius statybos subrangos sutartį, statybos darbų dalies, perduotos subrangovui, apimtimi sumažėja (t. y. visiškai neišnyksta) generalinio rangovo rizika bei galimybė civilinei atsakomybei atsirasti. Tačiau statybos objekto perdavimas subrangovui, kad šis atliktų statybos darbus, nereiškia visų generalinio rangovo teisių ir pareigų, susijusių su statybos rangos darbais perdavimo, nes generalinis rangovas privalo užtikrinti darbų kontrolę ir saugumą, todėl atsakomybė tarp generalinio rangovo ir subrangovo tokiu atveju paskirstoma proporcingai jų kaltei.
Rangovas be kita ko atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose arba sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Tokia rangovo atsakomybė nustatoma dėl to, jog rangovas yra profesionalas, tai suponuoja jo pareigą žinoti, kokių savybių medžiagos, įskaitant ir jų kokybinius rodiklius, turi būti naudojamos, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus. Taigi, nurodytais atvejais, jeigu sutartis nereguliuoja statybos proceso dalyvių atsakomybės paskirstymo, ji tenka rangovui be kaltės.
Užsakovo pareigos ir atsakomybės pasiskirstymas
Nors tiek statybos rangos sutartimi, tiek įstatyme nustatyta pagrindinė užsakovo pareiga - tinkamai ir laiku sumokėti rangovui sutartą statybos darbų kainą, vis dėlto užsakovui priskiriama ir daugiau pareigų. Civiliniame kodekse įtvirtinta taisyklė, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą.
Nepaisant to, reikia pabrėžti, kad dėl didesnio statybos rangovo vaidmens statybos procese ir tiesioginių jo pareigų tinkamai pastatyti statinį, natūraliai didesnė atsakomybė dėl statinio tinkamumo tenka rangovui. Todėl siekiant panaikinti ar bent maksimaliai sumažinti galimą statybos rangovo atsakomybės pasireiškimo riziką, rekomenduotina statybos dalyviams aiškiai ir nedviprasmiškai statybos rangos sutartyje apibrėžti ir detalizuoti statybos užsakovo pareigą vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą. Tinkamas, subalansuotas ir aiškus rangovo ir užsakovo teisių ir pareigų nustatymas statybos rangos sutartyje (pvz., tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių) yra esminis.
Statybos rangovo rizikos mažinimo priemonės
Statybos rangovo rizikos mažinimo priemones reikėtų rinktis racionaliai, tinkamai parenkant sutarties formą.
Statybos ir montavimo darbų visų rizikų (CAR) draudimas atlygina žalą, susijusią su statybos, montavimo ar bandymo darbais, dėl apdrausto objekto (statomo pastato, statinio ar montuojamo įrenginio). Nors tai plačiausios apimties draudimas naudojamas statybos projektuose, reikėtų atkreipti dėmesį į draudimo sutarties dalyko ir objekto apibrėžimus ir neretai, tam, kad užsitikrinti pakankamą apsaugą, reikia naudoti draudimo objekto išplėtimus.
Pagal rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. Rangovas civilinę atsakomybę privalo atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis.
Pažeidimai viešuosiuose pirkimuose ir atsakomybė
Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja, kad ypatingųjų statinių statybos ar rekonstrukcijos darbus atliekantys subrangovai atitiktų įvairius kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau rangovai dažnai renkasi samdyti nesertifikuotus subrangovus, o statybų dokumentuose fiksuoja, kad darbus atliko patys. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad į šią situaciją pradėjo atidžiau žiūrėti mokestinius ir finansinius patikrinimus vykdančios institucijos - statybos įmonės tikrintojų sulaukia vis dažniau, o tokios schemos joms gali baigtis ir baudžiamosiomis bylomis.
„Galbūt darbus reikia atlikti skubiai, o subjektų, turinčių teisę verstis atitinkama veikla, ratas yra ribotas, tad samdomos įmonės, kurios, nors ir neturi būtinų atestatų, bet gali darbus atlikti greitai. Taip pat tikėtina, jog bandoma sutaupyti, tad pirmenybė teikiama pigesniems, bet nebūtinai kvalifikuotiems subrangovams. Tokie sprendimai yra rizikingi, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) statybų sektoriui skiria vis didesnį dėmesį. Tikėtina, jog patikrinimai aktyviau vykdomi ir dėl to, jog čia yra dažniau nei kitur fiksuojami su mokesčių deklaravimu ir mokėjimu susiję pažeidimai“, - sako M.
Subrangovų pasitelkimo taisyklės ir rizika
Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) numato, jog perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti, ar pirkime dalyvaujantis tiekėjas būtų kompetentingas ir pajėgus įvykdyti sutartį, pirkimo sąlygose gali nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjams sutarties įvykdymui leidžiama pasitelkti subrangovus, apie jų būsimą dalyvavimą pranešant perkančiajai organizacijai dar pasiūlymų pateikimo metu.
„Statybos įstatymas reikalauja, kad rangovas (tiek įmonė, tiek statybos darbų vadovas kaip fizinis asmuo) arba subrangovas turėtų atestatą, leidžiantį dirbti tam tikruose, ypatinguosiuose statiniuose. Prie tokių statinių priskiriami visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, kultūros paveldo statiniai, sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniai bei kiti pastatai, kurių pilnas sąrašas yra pateiktas Statinių klasifikavimo reglamente. Jei teisės aktai nereglamentuoja, jog konkrečius darbus atlikti gali tik tam tikras sąlygas atitinkantis subjektas, tai tokius darbus vykdysiančiam subrangovui jokie reikalavimai nėra keliami.
Jei darbus atlieka pirkimo sutartyje nenurodytas subrangovas, kuris dar ir neturi teisės vykdyti konkrečios veiklos, tai gali būti laikoma viešojo pirkimo sutarties pažeidimu ir tapti pagrindu tokios sutarties nutraukimui. Advokatas sako, kad jei statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčio subrangovo, kyla klausimas, kaip jie įforminami ir priduodami statybos darbus prižiūrinčioms institucijoms. Pasitaiko situacijų, jog nepaisant to, kad faktiškai darbus atliko subrangovas, oficialiuose statybos dokumentuose, tokiuose kaip statybos žurnalai, tokiems darbams atestatą turintis rangovas nurodo, jog darbus atliko pats.
Galimos pasekmės ir rizikos vengimas
„Pirma, nustačius tokį faktą gali būti keliamas klausimas dėl statybos darbų žurnalo klastojimo. Antra, rangovai išlaidas už subrangovų atliekamus darbus įprastai deklaruoja kaip leidžiamus atskaitymus mokesčių tikslais. VMI atliekant patikrinimą ir suabejojus dėl tokių išlaidų pagrįstumo, gali būti prašoma pateikti papildomus dokumentus, taip pat ir statybos darbų žurnalą. Nustačius, jog pagal statybos darbų žurnalą subrangovas jokių darbų neatliko, gali būti keliamas klausimas, ar įmonė neteisėtais veiksmais nesiekia susimažinti jai priklausančių mokestinių prievolių.“
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia vieną šiuo metu nagrinėjamą bylą, kurioje įmonė už subrangovo darbą patirtas išlaidas, kaip leidžiamus atskaitymus, būtent ir deklaravo mokesčių tikslais. VMI pareikalavo įrodymų, jog subrangovas tikrai vykdė konkretaus objekto statybos darbus: viešojo pirkimo sutarties, statybos darbų žurnalo, kitų dokumentų. Tačiau įmonė pasitelkto subrangovo viešojo pirkimo procedūrų metu nebuvo išviešinusi, todėl subrangovas sutartyje nebuvo nurodytas. Be to, kadangi subrangovas neturėjo teisės vykdyti konkrečių statybos darbų, statybos darbų žurnaluose buvo fiksuojama, jog darbus atlieka pats rangovas.
Paklaustas, kaip rangovams derėtų elgtis, kad būtų išvengta galimų rizikų, M. Endzinas pirmiausia pataria tiekėjams, dar prieš teikiant pasiūlymą konkrečiame viešajame pirkime, objektyviai įsivertinti, ar bus pajėgūs patys laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. „Jei pirkimo sutartyje nėra numatytos konkrečios naujų subrangovų įtraukimo tvarkos, sutartis gali būti keičiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu.
„Tiesiog reikėtų ne bandyti laimę, o plačiai ir racionaliai įsivertinti visas galinčias kilti rizikas. Gal perkančioji organizacija ir neatkreips dėmesio į neatitikimus, tačiau yra kitų institucijų, kurios tuo gali susidomėti, pavyzdžiui, projektus finansuojančios institucijos, tokios kaip Aplinkos projektų valdymo agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra ir panašios, VMI, ikiteisminio tyrimo įstaigos. Jos gali ir pačios atkreipti dėmesį, o gali būti nukreiptos, tarkime, nepatenkinto darbuotojo. Kuo daugiau įmonių pradės suprasti ir vertinti rizikas, tuo labiau keisis bendra situacija“, - sako M.
Savavališkos statybos pasekmės ir įteisinimas
Vis daugiau statytojų sulaukia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnų vizito. Dažnam tokių svečių vizitas būna netikėtas, ypač tokiems statytojams, kurie galvojo, kad nieko net nestatė ar neremontavo. Paskutinis mūsų nagrinėtas savavališkos statybos atvejis paskatino parašyti šį straipsnį. Vienas asmuo, nieko neįtardamas, nusprendė daugiabučiame name persikelti savo bute esančius šildymo radiatorius į kitą vietą. „Taip daro daugelis“, - pagalvojo jis. Ir iš tiesų, kai kurie daugiabučių gyventojai nusprendžia prasiplėsti savo gyvenamąjį plotą išardydami pertvarines sienas į esamus balkonus. Taip padidėja buto plotas, atsiveria platesnės erdvės. Dėl tokių veiksmų dažnai tenka ir perkelti bute esančius šildymo radiatorius. Štai čia ir kyla problemos.
Bendros daugiabutyje esančios šildymo sistemos pertvarkymo darbai priskiriami paprastojo remonto darbams. Vykdant tokios rūšies statybos darbus mieste reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kad gauti tokį dokumentą, reikia pasirengti projektą, suderinti su visomis suinteresuotomis pusėmis, gauti statybos leidimą, vėliau baigus darbus įforminti statybos užbaigimo dokumentaciją, sudaryti sutartis su statinio ekspertizės rangovais dėl statybos užbaigimo deklaracijos patvirtinimo. Ši procedūra kainuoja nemažai pinigų, todėl dažnas ryžtasi persitvarkyti savo butą to nepaisydamas. Tik va bėda, jeigu toks statytojas būna užkluptas statybos inspektoriaus, jam būna surašomas savavališkos statybos aktas ir įteikiami privalomieji nurodymai iki kada savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti.
Savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai
Savavališkos statybos padarinius galima pašalinti dviem būdais:
- Atstatyti viską į buvusią padėtį.
- Įteisinti savo statybą teisės aktų nustatytomis procedūromis.
Visų pirma, statytojas privalo nusistatyti savavališkos statybos kaštus, tą gali padaryti tik atestuoti statinio ekspertizės rangovai. Nuo apskaičiuotų savavališkų darbų ir panaudotų medžiagų sąnaudų priklauso, kokią baudą statytojui teks sumokėti valstybei už savavališką statybą. Įmoka negali būti mažesnė kaip 86 eurai ir negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės. Taigi, kad sumokėtumėte mažiausią galimą baudą, jūsų statybos vertė neturi viršyti 3000 Eur.
Tik gavę statinio eksperto rangovo ekspertizės aktą kartu su parengtu projektu ir sumokėję apskaičiuotą baudą galite tikėtis gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Administracinė atsakomybė pagal Statybos įstatymą (57 straipsnis)
Statybos įstatymo 57 straipsnis numato baudas už įvairius pažeidimus, susijusius su statybos veikla. Šios nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. gegužės 1 d.
- Už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų.
- Už pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo šešių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų.
- Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki keturiolikos tūkstančių eurų.