Klausimas, kaip senovės Rusijoje buvo vadinamos medinės vinys, vis dar yra atviras šiuolaikiniams istorikams. Yra prielaida, kad jos buvo vadinamos skirtingai, priklausomai nuo to, kokiam tikslui buvo naudojamos. Šie gaminiai buvo naudojami gaminant batus ir medinių pastatų tvirtinimo dalis.
Medinės vinys batams
Senovėje žmonės gamindavo batus iš to, ką turėjo po ranka. Pavyzdžiui, padas prie bato viršutinės dalies buvo tvirtinamas nedideliais aštriais mediniais pagaliukais, pagaląstais specialiu būdu. Tokios batų vinys neturėjo galvos, tačiau buvo įsmeigtos gana atsargiai, nes proceso metu galėjo lengvai lūžti.
Dėl aštrių galų šios miniatiūrinės tvirtinimo detalės atrodė kaip mezgimo adatos, pagamintos tik iš medžio. Laikui bėgant pavadinimas buvo supaprastintas ir žmonės batų vinis pradėjo vadinti „degtukais“. Šis vardas įstrigo ir lydėjo žmones ilgus šimtmečius. Keista, bet ir šiandien atokiuose kaimuose galima išgirsti žodį „degtukai“, vartojamą kalbant apie batų vinis, o ne apie medinius pagaliukus su degia galvute.
Vinys buityje
Buitinių reikmenų sąraše, be degtukų, žvakių, lempų dagčių ir kitų smulkių daiktų, vinys užima svarbią vietą. Jos naudojamos įvairiems smulkiems buitiniams darbams, nuo paveikslų kabinimo iki smulkių baldų taisymo.
Svarbu paminėti, kad varžtams ir vinims, taip pat slankiosioms durims ir stalčiams skirtiems metalo dirbiniams, netaikomi jokie medžiagoms nustatyti kriterijai. Tai reiškia, kad šie elementai yra išlaisvinti nuo griežtų medžiagų atitikties reikalavimų.
Vinys sporte ir specialiame inventoriuje
Nors dauguma žmonių vinis sieja su statybomis, jos randamos ir visai kitose srityse, pavyzdžiui, sporto inventoriuje. Prie specialios žaidimų avalynės, tokios kaip slidinėjimo batai, futbolo batai, golfo batai ir kita panaši avalynė, dažnai pritvirtinamos pačiūžos, riedučiai, startukų vinys, smeigės ir t. t.
Išskiriama ir speciali avalynė, kuriai taikomi specifiniai kriterijai. Tai avalynė, kurios kaina už porą siekia ne mažiau kaip 9 EUR ir yra skirta sportinei veiklai, su vieno ar kelių sluoksnių formuota padu, nešvirkštiniu būdu pagaminta iš sintetinių medžiagų, specialiai sukurtų sugerti vertikalių ar šoninių judesių poveikį ir turinti techninių ypatybių, tokių kaip hermetiniai dujų ar skysčio turintys paminkštinimai, mechaniniai komponentai, sugeriantys ar neutralizuojantys smūgius, arba medžiagos, tokios kaip mažo tankio polimerai.
Vinys statyboje ir pramonėje
Statybose ir pramonėje vinys yra vienos iš pagrindinių tvirtinimo priemonių. Medienos jungtys, padalytos žiedinės jungtys, cilindriniai plieniniai ir mediniai sprausteliai, medvaržčiai, varžtai su sriegiu, vinys medžiui - tai tik dalis tvirtinimo elementų, naudojamų medienos apdirbime. Mechaniniam plokščių tvirtinimui naudojami varžtai, įkabės arba vinys. Šie mechaniniai tvirtinimai turi būti tvirtinami per gipso plokštę į pagrindą kas 300 mm pagrindo elemento ilgio.
Gipso plokštės gali būti tvirtinamos prie statinio konstrukcijų per gipso plokštę varžtais ar vinimis arba tam tikruose „taškuose“ klijuojamos klijais gipso pagrindu, kaip apibrėžta EN 14496. Taip pat, nepaisant kitų tvirtinimo būdų, krovinių skyriaus grindys gali būti tvirtinamos savisriegiais sraigtais, savigręžėmis kniedėmis, sprogstamuoju užtaisu įstatomomis kniedėmis arba pneumatiniu būdu iš vidaus įkalamos vinimis, kurios kerta stačiu kampu grindis ir apatinius metalinius skersinius.
Sraigtinės vinys
Kartais kyla klausimų dėl specifinių tvirtinimo elementų klasifikavimo. Pavyzdžiui, sraigtinės vinys. Nustatyta, kad sraigtinių vinių pagrindinės fizinės savybės yra tokios pačios kaip ir kitų tvirtinimo detalių, be to, jas taip pat gamina Bendrijos pramonė. Dėl to, gaminys, panašus į vinį ir atliekantis tokią pačią funkciją, priskiriamas KN kodui 7317 00 90 kaip kiti plieno gaminiai, panašūs į vinį.
Metaforinis vinies panaudojimas
Vinys dažnai naudojama ir kaip metafora, ypač kalbant apie neigiamus įvykius ar sprendimus. Pavyzdžiui, teismo sprendimas gali būti apibūdinamas kaip „Europos vinis britų laisvių karste“. Po bauginimo, žiaurumų ir ekonominio nuosmukio metų, rinkimai gali būti „paskutinis vinis į karstą“. Taip pat, įvedant naujus sprendimus ar įstatymus, jie gali „kalti dar vieną vinį į karstą“ tam tikroms idėjoms, pavyzdžiui, Europos socialinio modelio idėjai.
Markas Tvenas yra pasakęs, kad „jeigu teturime plaktuką, viskas pradeda atrodyti kaip vinys“. Ši frazė pabrėžia linkmę problemas spręsti vienodais metodais, neatsižvelgiant į jų specifiką. Taip pat yra posakis: „Žmogus, puikiai valdantis plaktuką, visur mato vinį“, kuris reiškia tą patį - polinkį viską lyginti su vienu, gerai pažįstamu įrankiu.
Avalynės priežiūra ir pėdų sveikata
Renkantis avalynę svarbu žinoti žymėjimo simbolius. Išorinis batų audinys, bato viršutinė dalis, gali būti pagaminta iš natūralaus arba sintetinio pluošto. Natūralūs audiniai apima natūralią odą, vilną, medvilnę. Vidinis batų audinys, iš kurio pagamintas bato vidus ir vidpadis, dažniausiai gaminamas iš tų pačių medžiagų. Pado medžiaga gali būti guma, poliuretanas, termopoliuretanas arba termoplastas.
Pėdų problemos ir plokščiapėdystė
Žmogaus pėdos yra pagrindas, saugantis organizmą nuo perkrovų vaikštant, bėgant, šokinėjant. Ilgainiui pėdoje susiformavo du skliautai - skersinis ir išilginis. Išilginis skliautas matomas plika akimi: vidurinė pėdos dalis tarp kulno ir didžiojo piršto niekada neturėtų liesti žemės. Skersinis skliautas yra tarp didžiojo ir mažojo pirštų pagrindo ir kerta išilginį skliautą. Abiejų skliautų suplokštėjimas ir atsigavimas amortizuoja krūvius vaikštant.
Deja, pagrindinė rizikos grupė yra moterys - joms plokščiapėdystė nustatoma gerokai dažniau nei vyrams. Tai lemia hormonų pliūpsniai nėštumo, maitinimo, mėnesinių metu, kai padidėja pėdos raiščių elastingumas. Klimakteriniu periodu raiščiai netenka elastingumo, ir kaulus paveikia osteoporozė. Vaikams iki 4-5 metų plokščiapėdystė yra fiziologinė ir gydytojų įsikišimo nereikia, tačiau svarbu taisyklingai parinkti avalynę. Devynerių metų vaikų jau ryškus pėdos skliautas - visai kaip suaugusio žmogaus. Gera žinia tai, kad vaikų plokščiapėdystė yra gydoma, o brandžiame amžiuje įmanoma tik pakoreguoti jos simptomus.
Išsivysčius plokščiapėdystei, pėdų skliautai išsilygina, tampa ne tokie lankstūs ir elastingi arba gali visai išnykti. Kad kompensuotų šią netektį, perteklinius krūvius vaikštant perima kiti pėdos sąnariai, taip pat kelių, klubų sąnariai, kai kurie raumenys. Visi jie dėl to persitempia ir greitai pavargsta. Be to, sutrikus normaliam blauzdos raumenų darbui, susidaro sąlygos varikozei vystytis. Sąnariai keičia visą anatomiją. Pasikeičia sąnarių forma, į šoną pakrypsta pėdos ašis, o pirštai kartais net persikryžiuoja. Iššoka kauliukai, ant kulnų susiformuoja „pentinai“, deformuojasi nagai, daugėja skausmingų nuospaudų nebūdingose joms vietose. Ypač dažnai dėl to kenčia moterys ir dažniausiai - aukštakulnių gerbėjos.
Pasislinkus pėdos kaulams, sutrinka kraujotaka, užspaudžiami nervai, traumuojamos sausgyslės. Visa tai pasmerkia žmogų siaubingiems skausmams ir atima galimybę tvirtai stovėti ant kojų. Juo labiau kad dėl to kenčia ir stuburas: juosmens srityje atsiranda papildomas išlinkis (lordozė), tarpdiskinės kremzlės nevienodai susidėvi, taip prie daugelio kitų negalavimų prisideda dar ir osteochondrozė. Kai kurie tyrinėtojai mano, jog net galvos skausmas gali būti netiesiogiai susijęs su plokščiapėdyste.
STIMULUS 12. Pėdų mankštos pratimai
Pirmine diagnoze ir gydymas
Jeigu numanote turį bėdų dėl pėdų, pirminę diagnozę galite nusistatyti ir patys namuose, atliekant pėdos atspaudo testą. Gerai apžiūrėkite savo pėdas. Kai jos visiškai normalios, hiperkeratozės zonos (sausos nuospaudos) būna ant kulno ir virš pirmojo bei penktojo padikaulių galvų. Esant skersinei plokščiapėdystei, didžiausias krūvis tenka antro ir trečio pirštų padikauliams, taigi ir nuospaudų atsiranda ten pat. Suglauskite pėdas kartu ir atkreipkite dėmesį, kur žiūri didieji kojų pirštai. Jeigu į šonus, tai ryškus plokščiapėdystės požymis. Esant plokščiapėdystei, priglausti pirštą prie piršto dažnai trukdo ir iššokę kauliukai.
Kuo dažniau atkreipkite dėmesį ir į mėgstamiausių batų padus. Dauguma žmonių labiausiai nudėvi išorinę kulno ir vidinę bato priekio dalis. Nestandartinis, nesimetriškas vaikų batų nudėvėjimas gali tapti pirmuoju įspėjamuoju signalu, kad metas pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu.
Tinkamos avalynės pasirinkimas ir priežiūra
Bet kokia avalynė visiškai lygiu plokščiu padu nėra gera. Tačiau neavėti visiškai jokios avalynės, pasirodo, irgi pavojinga. Vaikščiodami basomis per asfaltą, grindis ar kitus dirbtinius paviršius, mes taip pat šaukiamės plokščiapėdystės. Basomis vaikščioti sveika tik per žolę, smėlį, kitą natūralią dangą.
Kaipgi išsirinkti avalynę, kuri tiktų avėti visą dieną? Medžiaga turėtų būti arba oda, arba „kvėpuojanti“ tekstilė. Gerų batų padas turėtų būti elastingas, kad jį būtų galima sulenkti rankomis. Toks padas priverčia dirbti visus kojų raumenis ir raiščius, taigi nuolat juos treniruoja. Kulnas avalynei būtinas, tik jis neturėtų viršyti 4 centimetrų. Kadangi vaikštome, beveik be išimčių, lygiais paviršiais, pėdos būklė avint batus su pakulne yra natūralesnė nei avint plokščiapadžius. Vaikams labai svarbu parinkti avalynę standžiu užkulniu. Vaiko koja bate neturėtų laisvai judėti, tad nepersistenkite pirkdami atžalai avalynę „išaugti“. Taip pat teikite pirmenybę batams su raišteliais - tokie geriau fiksuoja pėdą.
Moterys avėjo aukštakulnius, avi ir avės visada. Po ilgesnio pasivaikščiojimo aukštakulniais būtina tinkamai pailsinti kojas. Idealiai tam tinkanti poza - sėdėdamos sukryžiuokite kojas ties čiurnomis taip, kad grindis jos liestų išoriniu kraštu.
Brandžiame amžiuje, kai pėda jau visiškai susiformavusi, tikėtis iš vidpadžių ar specialios avalynės išgijimo neverta. Tačiau plokščiapėdystės sukeltus simptomus (skausmą, tinimą, deginimą, nuospaudas) jie nesunkiai įveikia. Jau neminint to, kad padeda sulėtinti ar net sustabdo tolesnį pėdų deformavimąsi. Ortopedinė avalynė ir įklotai savo forma bei elastingumu mažina pėdai tenkantį krūvį ir koreguoja jos padėtį. Tačiau patarti, kokios formos, konstrukcijos ir iš kokios medžiagos pagamintą įklotą ar avalynę geriau rinktis, gali tik profesionalas. Tai individualus ir nepigus procesas, bet savarankiškai pirkti tokius daiktus pavojinga, nes galima dar pagreitinti plokščiapėdystės progresavimą.
Ortopedinių įklotų tarnavimo laikas priklauso nuo medžiagos, iš kurios jie pagaminti, paties gamintojo ir paciento fizinių duomenų. Be to, įklotai turi atitikti avalynės pobūdį - aukštakulniai, sportinė avalynė ir pan. Itin sunkiais atvejais pagalbos tenka kreiptis į chirurgą. Dabar jau egzistuoja ne tik kelios plokščiapėdystės pasekmės (nuospaudos, gumbais virtę pirštų sąnariai), bet ir pačios plokščiapėdystės koregavimo būdai, kai panaudojant paciento arba dirbtiniais raiščiais rekonstruojami ir sutvirtinami pėdos skliautai.
Kojų grožio ir sveikatos patarimai
- Aukštakulnius batus nešiokite kuo trumpiau. Ideali pakulnė yra iki 5 cm aukščio.
- Jei jaučiate sunkumą kojose, palepinkite vakarais šiltomis vonelėmis su jūros druska, pamasažuokite kojas nuo pirštų galiukų į viršų.
- Kad pavargusios kojos pailsėtų, vakarais darykite šiltą kompresą. Išmirkykite rankšluostį pakankamai šiltame vandenyje, apvyniokite juo kojas. Ant viršaus apsukite sausu rankšluosčiu. Užkelkite kojas aukščiau ir pagulėkite.
- Kad kojos atsigautų, trumpam apliekite jas šaltu vandeniu nuo pirštų iki kelių iš blauzdos pusės. Po to ištrinkite kojas šiurkščiu rankšluosčiu.
- Kad išvengtumėte celiulito, masažuokite blauzdas ir šlaunis šiurkščia kempine, darykite druskų, cukraus, kavos tirščių pilingą.
- Kad sustiprintumėte raumenis ir pagerintumėte kraujotaką, rytais darykite nesudėtingą mankštą. Rytinio pasiruošimo metu vaikščiokite po kambarį pirštų galais, ant kulno, ant išorinio pėdos krašto, ant vidinio pėdos krašto. Dienos metu, jei tenka ilgai sėdėti, kraujotakos pagerinimui judinkite kojų pirštus, sukinėkite čiurną, lankstykite kelius, pastovėkite, pavaikščiojite.
- Mažinkite kūno svorį, tuo pačiu mažės ir kojų apimtys.
Kojų higiena ir darbas
Mūsų pėdos tarsi medžio šaknys sujungtos su kūnu bei ištikimai jį nešioja visą gyvenimą. Paskaičiuota, jog slaugytojas dieninės pamainos metu, dirbdamas 12 valandų, nukeliauja apie 8 km, o naktinės pamainos metu - apie 5 km, tad kasdien joms tenka išties nemažas krūvis. Tiesa, dauguma atkreipia dėmesį į savo pėdas tik tuomet, kai kažkas nutinka su jomis negerai. Ima kankinti pado ar didžiojo kojos piršto skausmas, kojos patinsta, atsiranda judesius ribojančių nuospaudų, pūslių, suskeldėję kulnai ar įauga nagai. O juk pėdos - vienas svarbiausių darbo įrankių mūsų darbe.
Niekada nepirkite batų į darbą vien todėl, kad jie jums gražūs ar gerai su jais atrodote. Rinkitės batus atsakingai. Visų pirma, koja turėtų jaustis patogiai naujuose batuose jau parduotuvėje, kurioje matuojatės. Dauguma batų dydžių šiuo metu yra 0,5 - 1 dydžiu pamažinti, tad nesivadovaukite vien tik skaičiais. Rinkitės tuos, kurie tinka jūsų pėdai. Jei apsiavę batą, dar galite įkišti vieną rankos pirštą už kulno, dydis jums tinkamas. Darbo batai negali būti visiškai plokščiu padu ar aukštu kulnu. Svarbu atkreipti dėmesį ar lankstus yra bato priekis bei aiškiai atskirtas kulnas ir priekinė pėdos dalis. Dirbant daugiau nei 8 valandas, įpusėjus pamainai, persiaukite batus. Ilgas vaikščiojimas tais pačiais batais vėliau gali sukelti problemų pėdose, kojose bei nugaroje.
Dauguma medikų, nešiojančių užrišamus batus darbo vietoje, vengia užsirišti raištelius arba užsiriša nepakankamai tvirtai. Per laisvai surišti batai gali sukelti pėdos skausmus, pažeidimus ir net kaulų lūžius. Skirkite laiko užsirišti raišteliams. Dienos bėgyje persiriškite juos iš naujo. Aktyviai judant, dėl sintetikos, esančios raišteliuose, jie atsilaisvina. Batas turi laikytis tvirtai ant kojos bei judėti kartu su ja, negali būti jokių atskirų mikrojudesių, nes tai gali išprovokuoti pėdos sužeidimus.
Ligoninėse populiariausi batai su raišteliais, o ne su lipdukais. Batus rinkitės parduotuvėje, kur galite pasimatuoti, o ne internetu. Atkreipkite dėmesį, jog batų užkulnis būtų pakankamai aukštas ir tvirtas, o koja pakankamai tvirtai „sėdėtų“ bate, batų priekį turėtų dengti tinklelis. Paskaičiuota, jog nubėgus apie 700 - 750 km, bėgimo batelius reikia keisti naujais. Ligoninėse toks atstumas įveikiamas per 5- 6 mėnesius. Nusidėvėję batai nebesaugo patikimai mūsų kojų, jie išlaisvėja ir gali išprovokuoti įvairias traumas.
100 proc. medvilninės kojinės nėra geriausias pasirinkimas darbe. Rinkitės medvilnės ir sintetikos mišinį, tai geriau sugeria ir pašalina drėgmę. Kompresinės kojinės iki kelių, pasižyminčios 15-20 mmHg kompresija, ypač tiks slaugytojams, kurie didžiąją dalį laiko praleidžia „ant kojų“ arba darbas yra išskirtinai sėdimas.
Elementarus patarimas: kiekvieną vakarą plaukite kojas ir pėdas paprastu muilu. Skystas muilas labiau sausina odą, tad reikėtų jo vengti. Nusiplovę, gerai nusausinkite rankšluosčiu ne tik pėdas, bet ir tarpupirščius - čia juk labiausiai tamsu, drėgna ir šilta - puiki terpė grybeliams veistis. Kojų nagus kirpkite trumpai.
Kuo didesnis jūsų kūno svoris, tuo didesnė apkrova tenka pėdoms. Ėjimo metu kūno svoris padidėja net 30 proc. dėl stūmimo jėgos, o pėdos ne tik sugeria kiekvieną smūgį judesio metu, bet ir patiria didžiulę audinių įtampą. Viršsvorio kamuojami žmonės neretai atsiduria užburtame rate - didesnis fizinis aktyvumas išprovokuoja pėdų, kojų skausmus, tad pradedama jo vengti, o vengiant fizinio krūvio, svoris dar labiau didėja. Norėdami sumažinti svorį bei išlikti fiziškai aktyvūs, rinkitės plaukimą, dviračių sportą.
Jei po darbo kojos sutinusios ir jas maudžia, išbandykite kontrastines voneles kojoms. Pripildykite vieną vonelę karštu vandeniu, o kitą- šaltu. Patogiai atsisėskite ir pradžioje įmerkite kojas į karštą vandenį 3 min., po to perkelkite kojas į šaltą vandenį 10 sek - 1 minutę, tiek kiek galite toleruoti. Pakartokite šią procedūrą 2-3 kartus, visada užbaikite šalta vonele. Šiltas vanduo gerina kraujotaką, tuo tarpu šaltas vanduo sumažina patinimus.
Ar žinojote, jog mūsų pėdose slypi virš 7000 nervinių galūnėlių, tad pėdų masažas atpalaiduojančiai veikia ne tik mūsų kojas, bet ir visą organizmą. Šis masažas ypač rekomenduojamas prieš miegą, po dušo ar vonios. Pėdų masažui naudokite jums patinkančio kvapo eterinį aliejų. Tai gali būti - levandų, eukalipto, pipirmėčių, rozmarino ir kt. Į delną įpilkite arbatinį šaukštelį natūralaus nerafinuoto aliejaus - alyvuogių, kokosų ir kelis lašelius eterinio aliejaus. Šį mišinį sušildykite savo delnuose ir patogiai įsitaisę pamasažuokite savo pėdas. Masažą rekomenduojama pradėti nuo dešinės pėdos. Švelniai įtrinkite pėdos viršutinę dalį, pamasažuokite kiekvieną pirštą, toliau pamasažuokite pėdos apatinę dalį, ypač skirkite dėmesį pėdos viduriui, teigiama, jog čia slypi širdies taškas. Vėliau tą patį atlikite su kairiąja pėda.