Dyzelinio variklio balti dūmai ir šokinėjančios apsukos: priežastys ir sprendimai

Atidus vairuotojas žino, kad net pasikeitusi išmetamųjų dujų spalva gali reikšti problemą. Per transporto priemonės išmetimo vamzdį iš variklio išmetamos dujos ir degimo produktai. Išmetamųjų dujų sudėtis priklauso nuo degalų rūšies (benzinas, dyzelinas, dujos) ir variklio būklės. Balti dūmai iš automobilio išmetimo vamzdžio gali būti kelių problemų požymis, o jų priežastis priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Nuolatinis baltų dūmų pasirodymas kelia susirūpinimą ir reikalauja diagnozės nustatymo ir galbūt remonto, nes kai kurios iš šių problemų gali sukelti rimtų variklio pažeidimų.

Balti dūmai iš dyzelinio variklio: priežastys

Balti dūmai, kylantys iš išmetimo vamzdžio, gali reikšti nekenksmingą būklę, pavyzdžiui, kondensato garavimą, arba rimtą gedimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda balti dūmai.

Kondensato susidarymas ir garavimas

Šaltuoju metų laiku baltos spalvos išmetamosios dujos yra normalu. Karštos nešildomo vamzdžio dujos atvėsta ir virsta mažais lašeliais. Šis reiškinys paprastai pastebimas šaltomis dienomis. Balti dūmai nėra dūmai, bet išmetamosiose dujose yra vandens garų arba alyvos garų variklio užvedimo arba šaltos mašinos būsenos pradžioje. Tai nutinka, kai automobilis yra eksploatuojamas miesto rėžimu - dėl trumpos kelionės iš nepakankamai įkaitusios išmetimo sistemos kondensatas nepasišalina ir virsta rūgštiniu vandens tirpalu, kuris graužia duslintuvo sieneles. Kai variklis dirba šaltu oru, variklio temperatūra yra žema, išmetimo vamzdžio temperatūra taip pat žema, o vandens garų išmetamosios dujos kondensuojasi į vandens garus ir susidaro balti išmetamųjų dujų dūmai, o tai yra normalus reiškinys.

Aušinimo skysčio patekimas į degimo kamerą

Vienas dažniausių ir pavojingiausių baltų dūmų atsiradimo priežasčių yra aušinimo skysčio patekimas į degimo kamerą. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių:

• Pažeistas cilindro galvutės tarpiklis: Pažeidus cilindro galvutės tarpiklį, į degimo kamerą gali patekti antifrizo (aušinimo skysčio). Tai savo ruožtu gali sukelti baltus dūmus iš išmetimo vamzdžio, nes antifrizas dega kartu su degalais. Ilgesnis antifrizo buvimas degimo kameroje gali sukelti rimtų variklio pažeidimų. Antifrizas gali patekti į kolektorių dėl pažeistos cilindro galvutės tarpinės. Antifrizo sudėtyje yra etilenglikolio, kuris degdamas skleidžia baltus dūmus.
• Įtrūkusi cilindro galvutė arba variklio blokas: Retesniais atvejais, kai įtrūksta pati variklio galvutė ar blokas, aušinimo skystis taip pat gali prasiskverbti pro įtrūkimus ir patekti į degimo kamerą arba užteršti variklio alyvą. Šiuolaikiniai varikliai taip pat gali turėti išmetamųjų dujų grąžinimo sistemos radiatorius, kurie aušinami skysčiu. Esant vidiniams pažeidimams, šis skystis taip pat gali patekti į degimo kamerą. Būdingas tokios problemos požymis yra saldokas baltų dūmų kvapas.

Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus.

Kuro sistemos problemos dyzeliniuose varikliuose

Dyzeliniuose varikliuose baltų dūmų atsiradimas gali būti susijęs su kuro sistemos gedimais:

• Prastai veikiantis purkštukas: Balti-mėlyni dūmai pasirodo, kai viename iš cilindrų blogai veikia purkštukas arba suspaudimo laipsnis yra pernelyg žemas. Vienas ar keli purkštukai šiuo atveju degalų neišpurškia, o praleidžia tarsi vandenį iš čiaupo. Į įkaitusią išmetimo sistemą patekęs nesudegintas dyzelinas virsta baltai-mėlynais dūmais. Dėl sugedusio purkštuko (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai.
• Alyvos padavimo kampas per mažas: Į cilindrą įpurškiama per mažai degalų, kol stūmoklis pakyla iki cilindro viršaus, suformuojant plonesnį degų mišinį, o per vėlai įpurškus sumažėja iš anksto sumaišytų degalų kiekis.
• Kuras su vandeniu ir oru: Kure esantis vanduo ir oras taip pat gali lemti baltus dūmus. Prastos kokybės benzine su priemaišomis gali būti vandens, kuris žiemą užšąla ir užkemša degalų filtrą.

Variklio alyvos degimas

Balti dūmai gali būti susiję ir su variklio alyvos degimu, nors dažniau tai pasireiškia mėlynais dūmais. Pagrindinis veiksnys, sukeliantis baltus dūmus, yra alyvos degimas dėl susidėvėjusių O-žiedų arba cilindro galvutės. Jei susidėvėjimas yra rimtas, tarpas yra per didelis, todėl alyva gali degti už degimo patalpos ribų, o kartu su padidėjusiu variklio karterio išmetamųjų dujų kiekiu, jį reikia laiku pakeisti.

Dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtro valymo sistema

Visiškai veikiantis variklis gali skleisti baltus dūmus. Dyzeliniai varikliai su aktyviąja kietųjų dalelių filtro valymo sistema, kitaip nei benzininiai varikliai, nepriklausomai nuo oro sąlygų, baltus dūmus gali skleisti 15-20 minučių. Tai ne gedimas, o veikimo ypatumas.

Dyzelinio variklio šokinėjančios apsukos ir trūkčiojimas: priežastys

Dyzelinio automobilio trūkčiojimas važiuojant ar šokinėjančios variklio apsukos yra dažna problema, kurią gali sukelti įvairūs veiksniai. Tai gali būti tiek mechaninės, tiek elektroninės variklio sistemos gedimai. Trūkčiojimas ne tik mažina važiavimo komfortą, bet ir gali reikšti rimtas problemas, kurios ilgainiui gali pažeisti variklį.

Kuro tiekimo sistemos gedimai

Kuro tiekimo sistemos pagrindinė užduotis yra užtikrinti, kad variklis gautų reikiamą kuro kiekį tinkamu slėgiu. Bet koks šios sistemos sutrikimas gali lemti degalų trūkumą arba perteklių, o tai tiesiogiai veikia degimo kokybę ir stabilumą.

• Netolygus kuro tiekimas: Degalų tiekimo sutrikimai yra viena dažniausių variklio pulsavimo priežasčių.
• Užsikimšę kuro purkštukai: Jeigu purkštukai užsikemša, degalų srautas apribojamas, o tai ypač jaučiama užvedant šaltą variklį. Dėl šio apribojimo variklis gauna pakankamai oro, bet nepakankamai kuro, todėl mišinys tampa per liesas. Dėl netolygaus degimo atsiranda trūkčiojimas važiuojant, sumažėja variklio galia, o apsukos tampa nestabilios.
• Kuro siurblio arba slėgio reguliatoriaus gedimas: Kuro siurblys tiekia kurą iš bako į variklį, o slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis sistemoje būtų pastovus. Sugedus siurbliui, variklis gali visai neužsivesti dėl degalų trūkumo, arba nustoti veikti stipriau paspaudus akseleratoriaus pedalą. Kuro slėgio reguliatoriaus gedimas gali turėti dvejopą poveikį: jei slėgis per mažas, variklio darbas tampa nestabilus, trūksta galios; jeigu slėgis per didelis, variklis gauna per daug kuro, dėl ko iš išmetimo sistemos veržiasi juodi dūmai. Abiem atvejais, sutrikus kuro tiekimui, variklio apsukos svyruoja.

Oro tiekimo ir mišinio reguliavimo sistemos gedimai

Kad degimas būtų efektyvus, varikliui reikalingas tiksliai pamatuotas oro kiekis. Šių komponentų gedimai sukelia netikslią oro ir kuro mišinio sudėtį, dėl ko variklis dirba nestabiliai.

• Oro tiekimo problemos: Pulsavimą dažnai sukelia ir oro sistemos sutrikimai.
• Oro srauto matuoklio (MAF) gedimas: Jei MAF jutiklis sugedęs, kompiuteriui siunčiama neteisinga informacija. Bet koks šios pusiausvyros sutrikimas sukelia variklio netolygų darbą, vibraciją, traukos praradimą ir net „šaudymą“ iš variklio.
• Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo gedimas: Jei vožtuvas užstringa atviroje padėtyje, įsiurbimo kolektorius nuolat gauna išmetamąsias dujas, o ne šviežią orą. Tai ne tik sumažina degimo efektyvumą, bet ir tiesiogiai sukelia nestabilią tuščiąją eigą. Dėl netolygaus degimo gali atsirasti trūkčiojimas važiuojant ir variklis gali persijungti į avarinį režimą.
• Deguonies jutiklio (Lambda zondo) gedimas: Jei jutiklis sugenda, ECU gauna klaidingus duomenis apie deguonies lygį ir nebegali tiksliai reguliuoti kuro ir oro santykio. Tai sukelia nuolatinį, netikslią kuro-oro santykio korekciją, kuri pasireiškia apsukų pulsavimu ir svyravimu, ypač tuščiąja eiga.

Uždegimo sistemos gedimai

• Uždegimo ričių gedimas: Jei ritė veikia netinkamai, ji negali užtikrinti pastovios kibirkšties degimo kameroje. Dėl to degimas tampa netolygus arba visai neįvyksta, o tai sukelia stiprią variklio vibraciją, galios praradimą ir akivaizdų apsukų svyravimą. Nesudegęs kuras gali patekti į išmetimo sistemą ir užsidegti, sukeldamas būdingus „šaudymo“ garsus iš duslintuvo.

Elektronikos ir jutiklių gedimai

Modernūs dyzeliniai varikliai priklauso nuo daugybės jutiklių. Sutrikus bent vienam iš jų, variklis gali pradėti dirbti netolygiai.

• Alkūninio veleno padėties jutiklio (CPS) gedimas: Jei jutiklis sugenda, ECU praranda sinchronizaciją ir negali tinkamai atlikti šių funkcijų. Tai gali sukelti variklio užgesimą, sunkų užvedimą arba neįprastą variklio drebėjimą.

Išmetimo sistemos gedimai

Išmetimo sistemos gedimai, ypač užsikimšęs katalizatorius ar DPF filtras, gali turėti rimtą poveikį.

• Užsikimšęs katalizatorius arba DPF filtras: Užsikimšęs filtras sukuria didelį atgalinį slėgį išmetimo sistemoje, dėl kurio variklis negali efektyviai išstumti dujų. Dėl to variklis „užspringsta“, o tai pasireiškia galios sumažėjimu, vibracija, sunkiu užvedimu ir nestabiliu darbu.

Diagnostika ir remonto rekomendacijos

Jeigu Jūsų automobilio dyzelinis variklis pulsuoja ar išmeta baltus dūmus, svarbu kuo greičiau kreiptis į autoservisą. Dėl gedimų gali būti rimtai pažeistas variklis.

Ką galite patikrinti patys?

• Patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir kokybės rodiklį.
• Patikrinkite variklio alyvą.
• Patikrinkite išmetimo sistemą.
• Patikrinkite oro filtrą.

Profesionali diagnostika servise

Autoservise mechanikai naudoja:

• Kompiuterinę diagnostiką (DTC kodų skaitymas).
• Aušinimo skysčio nuotėkio testą.
• Cilindrų slėgio testą.
• Išmetamųjų dujų analizę.

Remonto ir prevencijos patarimai

• Reguliari techninė priežiūra: Reguliariai atlikite variklio techninę priežiūrą. Svarbu laiku keisti oro ir kuro filtrus.
• Kokybiškos eksploatacinės medžiagos: Naudokite aukštos kokybės alyvas. Būtinai įsigykite specifikacijas atitinkančius preparatus iš patikimų tiekėjų.
• Aušinimo sistema: Patikrinkite aušinimo sistemą ir antifrizo lygį.
• Purkštukai: Periodinis kuro sistemos valymas taip pat gali padėti išvengti purkštukų užsikimšimo.
• Pardavimas sugedus: Jeigu paaiškėja, kad automobilio remontas kainuos daugiau nei jis vertas arba neturi garantijos, kad problema nepasikartos - verta pagalvoti apie kitas išeitis, pavyzdžiui, parduoti sugedusį automobilį automobilių supirkėjams.

Apytikslės remonto išlaidos Lietuvoje

Žemiau pateiktoje lentelėje nurodomos apytikslės pagrindinių dalių ir jų keitimo darbų kainos Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad šios kainos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo automobilio markės, modelio, variklio tipo bei serviso įkainių.

tags: #baltai #dumina #sokineja #apsukos #dyzelis