Lietuvoje pastaruoju metu pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Eismo nelaimių statistika šalyje kelia nerimą: didėja tiek avarijų, tiek nukentėjusiųjų skaičius.
Bendrosios eismo įvykių tendencijos Lietuvoje
Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmuosius 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Šiemet (duomenys iki spalio mėnesio) beveik visi rodikliai yra prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių.
Lietuvos kelių policijos tarnybos statistika rodo, kad bendras eismo įvykių, kuriuose buvo nukentėjusių, skaičius kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. - 2865 eismo įvykių, t. y. 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų. 2014 m. per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės, o 2022 m. fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės.
Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų taip pat mažėjo - nuo 108 2014 m. iki 33 2023 m. Didžioji dalis pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu (21). Statistika rodo ir tai, kiek žuvo dviratininkų keliuose: jei 2014 m. žuvo 19 dviratininkų, tai 2023 m. jų žuvo 11.
Sužeistųjų per eismo įvykius skaičius taip pat mažėjo per 10 metų. 2014 m. fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėstieji ir 309 dviratininkai. Per 2023 m. sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Nors bendras sužeistųjų skaičius mažėjo, dviratininkų sužeidžiama kasmet daugiau.
Eismo įvykių statistika pagal apskritis
Daugiausia žuvusiųjų šiemet buvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23 proc.) ir keleivių (21 proc.). Daugiausia eismo įvykių ir nukentėjusiųjų fiksuojama tankiausiai apgyvendintose apskrityse:
- Vilniaus apskritis: 637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų.
- Kauno apskritis: 430 eismo įvykių, 486 sužeisti, 11 žuvusiųjų.
Didžiausias avaringumo šuolis - Šiaulių apskrityje. Šiemet iki spalio mėnesio įvyko 222 avarijos (pernai - 195), kuriose nukentėjo 263 žmonės (pernai - 222), žuvo 14 žmonių (pernai - 6). Labiausiai avaringumas ūgtelėjo būtent Šiaulių apskrityje. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ ataskaitoje pastebima, kad šių metų rugsėjį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykių Šiaulių apskrityje padaugėjo beveik 15 proc.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad eismo įvykių skaičius išties auga, tačiau draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena yra sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu, o sutemose šiemet įvyko tik 13 proc. visų eismo įvykių.
Avarijų statistika Lietuvos miestuose: „Juodosios dėmės“
Didžiųjų šalies miestų eismo žemėlapiai yra išmarginti vadinamosiomis juodosiomis dėmėmis - gatvių dalimis, kuriose avarijos yra itin dažnas reiškinys.
Vilnius
Vien sostinėje tokių gausiais eismo įvykiais paženklintų taškų skaičiuojama arti šimto. Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, Vilniuje bene pavojingiausia yra Kalvarijų gatvė. Čia pavojai vairuotojų tyko kone kas kelis šimtus metrų, o kiekviena sankryža reikalauja didesnio atsargumo. Nerūpestingo pasivažinėjimo vairuotojams nežada ir Kareivių gatvė, kurioje galima suskaičiuoti penkias juodąsias dėmes. Nemažai iššūkių sėdintiems prie vairo Vilniuje kelia ir Antakalnio gatvės atkarpa nuo Šilo tilto iki Antakalnio poliklinikos. Ši palyginti neilga kelio atkarpa yra paženklinta trimis juodosiomis dėmėmis, o dar viena jų vairuotojų tyko kiek tolėliau esančioje žiedinėje sankryžoje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.
Žvelgiant į atskirus sostinės mikrorajonus, grėsmingiausiai vairuotojams turėtų atrodyti Senamiestis ir Žirmūnai, kuriuose gausu pavojingų kelio atkarpų ir sankryžų. Vis tik net ir tolstant nuo miesto centro sėdintiems prie vairo ne visuomet yra saugiau.
Važinėdami sostinėje gyventojai visuomet turėtų būti labai atsargūs, o dar labiau koncentraciją prie vairo padidinti pagrindinėse eismo arterijose ir didžiosiose sankryžose. Vilnius dar nėra tarp saugiausių vairuotojams miestų, nors teigiamų poslinkių jame pastaraisiais metais išvysti galima. Be abejo, labiausiai eismo įvykių rizika didžiausiame šalies mieste išauga piko valandomis - ryte maždaug 8-9 val. ir apie 5-6 val.
Kaunas
Avaringų taškų situacija antrame pagal dydį Lietuvos mieste - ne ką geresnė. Tiesa, Kaunas gali pasidžiaugti eismo dalyviams santykinai saugesniu senamiesčiu. Nors juodųjų dėmių čia taip pat yra, tačiau mažiau nei istorinėje Vilniaus miesto dalyje. Didžiausia vairuotojams pavojingų taškų koncentracija Kaune yra Savanorių prospekte, kuriame galima suskaičiuoti net dešimt juodųjų dėmių. Nemažai jų yra ir su prospektu susikertančiose gretimose gatvėse.
Palyginus su 2015 metais, pernai juodųjų dėmių Kaune šiek tiek padaugėjo. Tai, matyt, lėmė naujai išasfaltuotos kai kurios gatvės ir dėl to padidėjęs važiavimo greitis jose.
Klaipėda
Žvelgiant į Klaipėdos juodųjų dėmių žemėlapį nesunku pastebėti, kad avaringi ruožai čia daugiausia koncentruojasi Taikos prospekte. Jame išsidėsčiusios net keturiolika juodųjų dėmių.
Panevėžys
Nustatyta, kad 2023 m. daugiausia eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 eismo įvykių ir 18,3 eismo dalyvių). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 eismo dalyvių).
Avarijos viešajame transporte
Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleivių. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 eismo įvykis iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti.
Palyginus didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse įvykusius šiuos eismo įvykius, nustatyta, kad 2023 m. 10 000-ui gyventojų daugiausia įvykių ir sužeistųjų teko Klaipėdos miesto savivaldybei (atitinkamai 1,3 eismo įvykio ir 1,5 eismo dalyvio). Taip pat išsiskyrė ir Kauno miesto savivaldybė.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
Pagrindinėmis avarijų situacijomis didžiuosiuose miestuose ir pavojingiausiose jų vietose išlieka:
- Neatsargus automobilių rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą.
- Pirmumo ženklų ir taisyklių nepaisymas sankryžose.
- Važiavimas žiedinėse sankryžose.
- Nesilaikymas saugaus greičio ir atstumo nuo kitų transporto priemonių.
2023 m. eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti 3349 žmonės, pagrindinės priežastys buvo:
- Reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc.
- Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc.
- Saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc.
- Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kiti vairuotojų nusižengimai.
Greitis ir saugus atstumas
Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį, vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taip pat didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Kelio ženkle nurodytas greitis nebūtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą. Važiuoti greičiau, negu nurodyta kelio ženkle - draudžiama, net jeigu vairuotojui gali pasirodyti, jog pasirinktas didesnis greitis yra saugus, išskyrus kelio ženklus, kuriuose nurodytas rekomenduojamas greitis. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su blaškančiais vairuotojus veiksniais.
Neatidus vairavimas ir blaškantys veiksniai
Vairuotojai kasdien susiduria su situacijomis, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėta staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kiti įrenginiai taip pat atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Nepamirškime ir daiktų ieškojimo daiktadėžėje arba už sėdynės, kuomet vairuotojas ne tik visiškai atitraukia savo dėmesį nuo eismo, bet dažnu atveju net atsisega saugos diržą.
Vairavimas esant neblaiviam
Sunkiausias nusižengimas yra kelių eismo įvykis, kai kaltininkas būna neblaivus arba apsvaigęs. Kelių policijos statistika rodo, kad išgėrusių ar apsvaigusių eismo įvykių kaltininkų mažėja, bet dar pasitaiko. 2014 m. 324 neblaivūs eismo dalyviai sukėlė avarijas, kuriose buvo nukentėjusių, o 2023 m. tokių įvykių sumažėjo iki 156. Reikia tikėtis, kad Lietuvos kelių eismo dalyviai vis labiau bus sąmoningesni ir nesės už vairo išgėrę ar kitaip apsvaigę, nes tai yra sunkinanti aplinkybė.
Atitrenkimai į medžius
Didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes - nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 m. vidurkis buvo 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 m. vidurkis - 119,9). Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių yra atsitrenkimai į pakelėse augančius medžius. TKA, vykdydama valstybinės reikšmės kelių reguliarius saugumo patikrinimus, žymi, kuriose vietose medžiai patenka į laisvą nuo kliūčių zoną.
Eismo įvykių statistika užmiesčio keliuose
Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, iš užmiesčio kelių Lietuvoje daugiausia juodųjų dėmių turi magistralinis kelias A6 ir konkrečiai jo atkarpa nuo Kauno iki Jonavos. Vos kiek daugiau nei 30 km siekiančioje atkarpoje fiksuojami penki avaringi taškai. Itin atsargūs vairuotojai turėtų būti ir važiuodami iš Šiaulių į Radviliškį. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) atstovo teigimu, juodųjų dėmių Lietuvos užmiesčio keliuose per pastaruosius dešimt metų sumažėjo maždaug 8 kartus.
Finansiniai nuostoliai dėl eismo įvykių
2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus - 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5 243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių, nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 mln. € nuostolių.
Valstybinė eismo saugumo programa „Vizija - nulis“
Verta dėmesio tai, kad būtent žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų yra vienas pagrindinių rodiklių žlugusioje valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija - nulis“. Siekiama, kad iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., tai yra kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų. Taigi 2023 m. šis rodiklis yra 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų.
Kitose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje, siekiama įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus - iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - pasiekti, kad nebūtų nė vieno žuvusio eismo dalyvio. Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje link tikslo (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu.
„Vizija - nulis“ tikslų įgyvendinimas
Siekiant įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas ir esmines problemas. Todėl analizuojant 2020-2023 m. eismo įvykius, atsižvelgiama į tai, kad juos gali lemti keli faktoriai: eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galima įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus.
Eismo įvykių statistika šiame leidinyje sudaroma remiantis 2020-2023 m. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, duomenimis. 2023 m. eismo įvykių duomenys analizei naudojami 2024 m. vasario 1 d. iš policijos gautais duomenimis. Tyrimai apie įvykusius eismo įvykius gali užtrukti ir kelis mėnesius, ir tik priėmus tyrimų išvadas policijos pareigūnai tikslina ir atnaujina duomenis.
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms - tai tik dalis vykdomų TKA veiklų.