Antradienio vakarą Dzūkijoje užfiksuotas neeilinis ir pavojingas eismo įvykis, kurio metu mikroautobusas susidūrė su į kelią netikėtai išbėgusiu stumbru. Tokie incidentai, kuomet kelyje automobiliai susiduria su šiais gyvūnais, pasitaiko itin retai.
Įvykio aplinkybės ir pasekmės
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad pranešimas apie įvykį Druskininkų savivaldybėje buvo gautas 20 val. 20 min. Mikroautobusas „Volkswagen Transporter“, kurį vairavo 28 metų vyras, važiavo nuo Druskininkų link Merkinės, kai staiga į kelią išbėgo stumbras.
Pirminiais duomenimis, vairuotojas susidūrimo metu nenukentėjo, medikai nustatė, kad jis išsisuko be nė menkiausio sužeidimo. Tačiau gyvūnas po susidūrimo su transporto priemone žuvo. Po smūgio transporto priemonė nulėkė į griovį ir buvo apgadinta.
Stumbrų elgesys ir susidūrimų specifika
Specialistai paaiškina, kad susidūrimo su stumbru dinamika kiek kitokia nei su briedžiu. Stumbras turi santykinai trumpesnes kojas, todėl smūgio metu automobilis kliudo jo korpusą ir pastumia gyvūną į šoną. Valstybinių miškų urėdija (VMU) praneša, kad stumbro patinas gali pabėgti pralaužęs metalinį aptvarą, kaip tai įvyko viename iš incidentų.
SUSIDURIANT SU AUDRA: AMERIKOS BIZONO ISTORIJA 🌍 Išskirtinis gamtos dokumentinis filmas 🌍 Anglų HD 2022
Dienos metu stumbrai laikosi miške, o į atviras palaukes išlenda tik temstant. Jokie laukiniai gyvūnai, šiuo atveju ir stumbrai, žmogaus nepuola, kol jiems patiems nekyla pavojus. Vis dėlto, pamačius stumbrą miške, laukuose ar net savo kieme reikėtų elgtis ramiai, jokiu būdu prie jo nesiartinti, laikytis saugaus atstumo ir palaukti, kol gyvūnas pats pasišalins.
Veiksmai po susidūrimo su saugomu gyvūnu
Šis itin retas ir pavojingas eismo įvykis dar kartą primena, kad vairuotojai, keliaujantys per miškų ir saugomų teritorijų apsuptas vietoves, turėtų būti ypač budrūs, nes laukiniai gyvūnai gali bet kada netikėtai pasirodyti kelyje.
Aplinkos apsaugos departamentas patikslino, kad žuvę saugomų rūšių gyvūnai pirmiausia siūlomi Tado Ivanausko zoologijos muziejui arba kitoms mokslo įstaigoms, o ne iš karto perduodami medžiotojams. Šios eigos buvo laikomasi ir šį kartą.
Kadangi apžiūroje, pagal gautą pranešimą kartu su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais dalyvavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius, stumbras perduotas jiems tolimesniems veiksmams priimti.
Bendrosios rekomendacijos dėl eismo įvykių fiksavimo
Daugybė žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Tuo metu, net jei nėra sužeistų asmenų, gali ištikti nemenkas stresas: puoli galvoti, kas kaltas dėl įvykio, apžiūrinėti avarijos padarinius, paskubomis ieškoti savo dokumentų, o mintyse jau kalkuliuoji, kiek atsieis automobilio remontas. Šioje suirutėje dažnas padaro tokių klaidų, po kurių gali tekti ne tik patiems be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir turėti kur kas rimtesnių nemalonumų.
Svarbiausi veiksmai po eismo įvykio
- „Patyręs šoką ir būdamas stresinėje situacijoje, nukentėjęs asmuo pradžioje gali nejausti sužalojimų, nors jie ir buvo patirti. Transporto priemonės (TP) vairuotojas, partrenkęs pėsčiąjį, net ir 100 procentų būdamas tikras, kad yra nekaltas, taip pat turi likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją, kitaip pasekmės gali būti liūdnos.
- Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina.
- Specialisto teigimu, atsitikus eismo įvykiui, nuo pat pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti, ne tik eismo įvykyje dalyvavusias TP (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą.
- Deja, tačiau pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Štai E. nukentėjęs asmuo, įkalbinėjamas kaltininko, sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką. Tokia situacija pasitaiko, kai kaltininkas yra neapsidraudęs, draudžiasi po eismo įvykio ir prašo nukentėjusio asmens pavėlinti eismo įvykio laiką.
- Pašnekovo teigimu, draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Kaltininkui neteikiant pranešimo apie eismo įvykį, informacijos, kuri gali būti reikšminga objektyviai įvertinant eismo įvykio aplinkybes, žalos administravimo procesas bei nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti.
- Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas, patikslina E. Oršauskas. Be to, galimas atvejis, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio.
Elektroninė eismo įvykio deklaracija (EĮD)
Anot pašnekovo, pildant elektroninę EĮD yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai, pavyzdžiui duomenys dėl TP markės, modelio, draudimo bendrovės pavadinimo, draudimo poliso numerio, taip pat nurodoma, jei koks būtinas duomuo yra praleistas. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
E. Oršausko teigimu, pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus kaltininko TP valst. numeris.
„Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas. Pavyzdžiui atveju, kai yra įrašytas tik kaltininko vairuotos ne lietuviškos registracijos TP valst. numeris ir šis numeris nurodytas neteisingai, nėra galimybių identifikuoti kaltininko vairuotą TP. Tokiu atveju turtinė žala nebus atlyginama.“
Abipusė kaltė ir žalos atlyginimas
Jei abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio, tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę. Pasak specialisto, dėl žalos atlyginimo šie asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į vienas kito draudimo bendroves.
Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos. Tarkime, eismo įvykio metu apskaičiuota, kad transporto priemonės „A“ valdytojas patyrė 1 000 Eur dydžio žalą, o transporto priemonės „B“ valdytojas patyrė 2 000 Eur žalą. Tuomet, esant abipusės kaltės atvejui, transporto priemonės „A“ valdytojui bus išmokėta 500 Eur dydžio išmoka, transporto priemonės „B“ valdytojui - 1 000 Eur dydžio išmoka.
Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija išsprendžiama - abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis surinkta patikslinta informacija, yra priimamas sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti.
„Tačiau galima ir blogesnė situacija, kai kaltininkas nėra linkęs bendradarbiauti teikdamas informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir nėra galimybių sprendimą dėl kaltės laipsnio priimti vien tik vadovaujantis nukentėjusio asmens pateiktais parodymais ir EĮD, kurioje pvz. nenurodytos ar netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, neaiški įvykio schema, nors nukentėjęs asmuo sako, kad jis yra nekaltas 100 procentų. Tokiu atveju, sprendimas dėl žalos atlyginimo gali būti priimtas atsižvelgus į pateiktą EĮD, oficialų dokumentą dėl eismo įvykio fakto fiksavimo ir atlyginama tik 50 proc. nukentėjusio asmens patirtos žalos. Todėl nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės“, - perspėja E. Oršauskas.
Eismo įvykiai su TP junginiu
Jei eismo įvykis sukeltas su TP junginiu ir eismo įvykio metu šio TP junginio velkamoji dalis - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis - markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų TP atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) TP draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta. Taigi, jei EĮD bus įrašyti tik velkamosios TP (priekabos, puspriekabės) duomenys, tokia žala nebus atlyginta.
Tokiu atveju, žalos administravimo proceso metu, siekiama išsiaiškinti velkančiąją TP, nes šią TP apdraudusi draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta yra atsakingi dėl žalos atlyginimo. Deja ne visais atvejais tai įmanoma padaryti.