Traumos ir sužalojimai yra viena iš pagrindinių jaunų žmonių, ypač vaikų ir paauglių, sergamumo ir mirtingumo priežasčių. Nors kalbama apie būtinybę rūpintis vaikais ir stabdyti „karą keliuose“, statistika rodo, kad eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų nemažėja. Išoriniai faktoriai, tokie kaip avarijos, apsinuodijimai ir buitinės traumos, pražudo daugiau vaikų nei visos ligos kartu sudėjus.
Skaudūs eismo įvykiai ir jų pasekmės jaunimui
Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuota ne viena skaudi avarija, kurioje nukentėjo jaunuoliai.
Klaipėdos rajone įvykusi nelaimė
Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, Jakų žiede, apsivertus automobiliui, žuvo vos 20 metų vairuotojas. Medikams nepavyko jo išgelbėti. Kiti į autoįvykį patekę eismo dalyviai - du 20-mečiai jaunuoliai - buvo sunkiai sužaloti ir gydomi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Vienas iš jų gydomas neurochirurgijos skyriuje dėl stiprių galvos sumušimų, kitas - reanimacijos skyriuje. Ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patvirtino, kad jų būklė yra sudėtinga. Dar du į avariją patekę Latvijos piliečiai buvo paleisti gydytis ambulatoriškai. Dėl šio eismo įvykio susidarė transporto spūstys. Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie avariją gavo sekmadienį, 16:51 val.
Tragiška avarija Vilniuje ant Valakampių tilto
Prieš kelis mėnesius, balandžio 24 d., Vilniuje, ant Valakampių tilto, susidūrus trims automobiliams (BMW, „Toyota“ ir „Audi“), žuvo trys jaunuoliai. Kitą dieną mirė ir paskutinė BMW automobilio keleivė. Automobiliu BMW važiavo keturi žmonės: 2003 m. gimęs vairuotojas, kuris žuvo, ir du keleiviai - 2002 m. gimęs vaikinas ir 2003 m. gimusi mergina, kurie žuvo vietoje. Policijos teigimu, vairuotojas buvo blaivus, alkoholio jo organizme nerasta. Dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.
Kiti eismo įvykiai su jaunuoliais
- Vilniuje, Lobio gatvėje, automobilis „Honda Civic“, vairuojamas jaunuolio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Peugeot 307“. „Honda“ automobilyje važiavusi jaunuolių kompanija bandė pabėgti, tačiau trys keleiviai - dvi 17-metės merginos ir 18-metis vaikinas - buvo sulaikyti. Sužeisti visi penki eismo įvykio dalyviai.
- Kazlų Rūdos savivaldybėje, Subačiškės kaime, neblaivus 19-metis vaikinas, neturintis teisės vairuoti, nesuvaldė automobilio „Peugeot 406“, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Avarijos metu susižalojo pats vairuotojas ir du kartu važiavę keleiviai - 16-metis vaikinas ir 14-metė paauglė.
Vaikų traumatizmo statistika ir priežastys
Statistika skelbia, jog vaikų nuo kūdikystės ir jaunuolių iki 19 metų mirtingumas nuo išorinių priežasčių sudaro net 35 proc. visų mirčių. Tai apima ne tik eismo įvykius, bet ir apsinuodijimus bei buitines traumas.
Apsinuodijimai
Net trečią vietą tarp mirtinų susižalojimų sudaro apsinuodijimai. Kasmet į ligonines patenka 15-18 tūkst. apsinuodijusių asmenų, o dar per 10 tūkst. pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose. Daugėja apsinuodijimų tarp priklausomų nuo alkoholio žmonių, tačiau bendrai tokių atvejų nedaugėja. Dažnai apsinuodijama medikamentais. Gydytojos toksikologės teigimu, didžiausia problema yra apsinuodijimų diagnostika. Turint galimybę laiku atlikti tyrimus, būtų galima skirti efektyvius priešnuodžius ir gydymą, kas gerokai sumažintų mirtingumą ir sveikatos priežiūros išlaidas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ištyrė 70 vaikų ir paauglių apsinuodijimo alkoholiu atvejų:
- iki 7 m. - 2 atvejai;
- nuo 8 iki 14 m. - 27 atvejai;
- nuo 15 iki 18 m. - 41 atvejis.
Apsinuodijimų alkoholiu atvejai dažnesni tarp paauglių, kurie nesuvokia realios rizikos ir galimų skaudžių pasekmių, tokių kaip psichikos sutrikimai, kasos ir kepenų negrįžtami pakitimai, širdies ir kraujagyslių pažeidimai, imunologiniai, skrandžio bei žarnyno veiklos sutrikimai.
Buitinės traumos
Vaikų gydytoja Irena Vaicekavičienė pabrėžia, kad labai daug vaikų sužalojama namuose. Jaunos mamos kartais nemoka prižiūrėti kūdikių, mažų vaikų. Vaikai dažnai patiria galvos traumas, apsipliko karštu vandeniu ar kitaip susižaloja. Akcentuojama būtinybė ne tik būsimųjų tėvelių, bet ir motinystės mokyklų, kurios mokytų vaikus nuo mažens, kaip saugiai elgtis vandenyje, gatvėje, namuose.
Sportinės traumos ir jų prevencija
Vis daugiau žmonių užsiima fizine veikla, tačiau sportas turi ir tamsiąją pusę - traumas. Dažniausiai pasitaikančios traumos yra patempimai. Traumos skirstomos į ūmias ir lėtines:
- Ūmios traumos patiriamos staiga ir yra lydimos stipraus skausmo, patinimo, ribotų judesių, matomos deformacijos.
- Lėtinės traumos įgyjamos nuolatos kartojant tą patį judesį arba netinkamai gydant ūmią traumą. Jos pasireiškia nemaloniu maudžiančiu, buku skausmu sporto metu, atliekant tam tikrą judesį ar net ramybės metu.
Kineziterapeutės Inetos Šeflerytės teigimu, kiekviena sporto rūšis turi savo specifines traumas. Apie 35-55 proc. visų sportinių traumų yra minkštųjų audinių traumos (odos, raumenų, sausgyslių, raiščių, sąnarių pažeidimai). Apie 80 proc. visų traumų sudaro patempimai. Rečiau pasitaiko kaulų traumos - išnirimai bei lūžiai. Atsižvelgiant į traumos vietą, apie 80 proc. sudaro galūnių traumos (čiurnų, kelių, riešų, alkūnės ir peties sąnarių pažeidimai). Dažnai pasitaiko Achilo sausgyslės traumų, priekinės blauzdos dalies skausmas bei nugaros skausmai.
Kaip išvengti sportinių traumų?
Nuo traumos nėra apsaugotas nė vienas žmogus, tačiau yra būdų, padedančių sumažinti traumų riziką:
- Fizinės būklės ištyrimas. Profilaktiškai tikrintis sveikatą būtina kiekvienam, ypač prieš pradedant sportuoti. Tai padės pasirinkti tinkamą fizinį krūvį ir sportinę veiklą.
- Tinkamas fizinis krūvis. Pradedant sportuoti, svarbu pradėti nuo lengvo krūvio ir palaipsniui jį didinti. Svarbu reguliarumas, sportuoti kas antrą-trečią dieną, kol pereisite prie kasdieninės rutinos.
- Tinkama apranga ir avalynė. Svarbiausia pasirinkti tinkamą avalynę, kuri būtų tinkamo dydžio, stabili, amortizuojanti ir išlaikytų taisyklingą pėdos padėtį. Aprangą rinkitės pagal oro sąlygas, svarbiausia, kad ji nevaržytų judesių ir būtų patogi.
- Apšilimas. Skirkite bent 5-10 min. apšilimui, kuris galėtų būti bendro pobūdžio (greitas ėjimas, lengvas bėgimas). Po apšilimo atlikite tempimo pratimus.
- Tinkama danga. Sportuodami rinkitės minkštesnę dangą - žolę, neasfaltuotus takus, specialią dangą stadionuose. Sportuojant ant kietos dangos (asfalto) nugarai ir sąnariams tenka didelis krūvis, didinantis traumų tikimybę.
- Vandens vartojimas. Sporto metu, negeriant vandens, organizmas dehidratuoja, sunkėja širdies ir kraujagyslių darbas, raumenys greičiau pavargsta, atsiranda raumenų spazmai, sąnariai sutepami nepakankamai.
- Koncentracija ir nuotaika. Emocinė įtampa kelia ir raumeninę įtampą, kuri dažnai pasibaigia trauma. Jei jaučiatės suirzę, išsiblaškę, rinkitės mažo intensyvumo nesudėtingą sportinę veiklą.
- Atsipalaidavimas po sporto. Skirkite keletą minučių atsipalaidavimui ir tempimo pratimams. Galite atlikti savimasažą specialiu masažiniu kamuoliuku ar voleliu.
Ką daryti patyrus traumą?
Patyrus ūmią ar lėtinę traumą, svarbiausia iškart nutraukti sportinę veiklą ir toliau nebežaloti pažeistos vietos. Jeigu jaučiate intensyvų skausmą, tirpimą, pažeistos vietos nestabilumą, deformaciją, pastebite ryškius odos spalvos pokyčius, vertėtų iškart kreiptis į gydytoją. Jeigu minėtų požymių nėra arba jie silpni, iš pradžių galima gydytis namuose, tačiau simptomams nepraeinant ar intensyvėjant, rekomenduojama vis tik pasirodyti gydytojui.
Per pirmąsias 48 valandas reikėtų pažeistai vietai suteikti ramybės būseną, ją šaldyti, kompresiškai mažinti patinimą įtvaru ar elastiniu bintu, pažeistą vietą laikyti šiek tiek pakeltą. Vėliau galima taikyti kineziterapiją, aktyvinant pažeistą vietą, kad būtų skatinamas gijimo procesas ir išvengta traumos padarinių.
Vaikų traumų gydymas ir reabilitacija
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas gyd. Jonas Vencius ir vaikų chirurgas gyd. Vidas Misevičius dalijasi mintimis apie vaikų traumatizmą. Vien į Santariškėse esančią Vilniaus universiteto vaikų ligoninę kasmet patenka apie 400 vaikų, nukentėjusių eismo įvykiuose. Maždaug 10 vaikų kasmet atvežami komos būsenos. Tie, kurie po komos atsigauna, vėliau dažnai lieka neįgalūs. Daugiausia vaikų neįgaliais tampa būtent po avarijų.
Tėvai už vaiko gydymą nemoka nieko, gydymo išlaidas apmoka ligonių kasos pagal nustatytus įkainius. Vaikui esant ligoninėje pradedama pirminė reabilitacija. Kai leidžia ligonio būklė, jis iš ligoninės siunčiamas į reabilitacijos įstaigas. Vaikai, lyginant su suaugusiaisiais, po traumų greičiau atsigauna ir gyja, jiems rečiau pasitaiko skeveldrinių (atvirų) lūžių, nes jų kūno svoris mažesnis, kaulai elastingesni, dažniausiai neturi kitų sveikatos problemų. Kita vertus, avarijoje gautos traumos, palyginus su buitinėmis, gyja gerokai lėčiau, jų gijimas sunkiau nuspėjamas, dažniau pasitaiko komplikacijų. Ar į avariją pakliuvęs vaikas visiškai išgis, priklauso nuo laiko. Dalis vaikų lieka neįgalūs, Lietuvoje trūksta slaugos ligoninių vaikams. Ypač po sunkios traumos, daugiausia įtakos turi ne vaistai ar priežiūra, o pirminė medicininė pagalba.
Prevencijos svarba ir pasiūlymai
Klaipėdos miesto bendruomenės sveikatos tarybos narė Lilija Petraitienė teigia, kad milijonai išleidžiami programoms ir situacijos stebėsenai, tačiau konkrečiai pagalbai žmogui skiriama mažai lėšų.
Saugaus eismo skatinimas
Medikai akcentuoja prevencijos būtinumą. Saugaus eismo klasės, pamokos mokyklose ir darželiuose yra svarbios, tačiau būtina pratinti vaikus segėti atšvaitus, o socialines reklamas apie saugų eismą rodyti tuo metu, kai rodomos vaikų laidos. Taisyklių griežtinimas ne visada yra veiksminga priemonė, nes vaikai - judrūs ir nenuspėjami. Svarbu, kad tėvai rodytų pavyzdį. Anglijoje, pavyzdžiui, iki 12 metų vaikas nėra savarankiškas ir privalo būti lydimas suaugusiojo, einant gatve ar iš mokyklos.
Motoroleriai ir dviračiai
Gydytojams nerimą kelia paauglių ir jaunuolių mėgstami motoroleriai. Vasarą šių transporto priemonių vairuotojai atvežami beveik kasdien. Gydytojų nuomone, motorolerių įsigijimo ir važinėjimo jais tvarka turi būti griežtinama: didinti amžiaus cenzą, įvesti privalomas teises ir transporto priemonių registraciją. Taip pat pritariama idėjai griežtinti reikalavimus dviratininkams, kurie privaloma tvarka turėtų dėvėti šalmus ir apsaugas.
Pirmosios pagalbos įgūdžiai
Į avariją pakliuvęs vaikas (ir suaugęs) turėtų daugiau galimybių išgyventi, jei kiekvienas vairuotojas mokėtų teikti pirmąją pagalbą. Nors teoriškai tai moka kiekvienas, turintis vairuotojo pažymėjimą, praktika rodo, kad dažnas nukenčia dėl aplinkinių neišmanymo, kaip suteikti pirmąją pagalbą.