Magistralinis kelias „Via Baltica“ (kelias A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga ir kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai) yra viena svarbiausių transporto arterijų Lietuvoje, jungiančių šalį su Lenkija ir Latvija. Šis kelias yra Europos tarptautinio kelio E67 atkarpa, jungianti Varšuvą ir Taliną, kurios ilgis siekia 970 kilometrų. „Via Baltica“ yra svarbus tarptautinis transporto koridorius, jungiantis Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, skirtas palengvinti keliones bei prekybą Šiaurės ir Vidurio Europoje. Maršrutas yra strategiškai reikšmingas ne tik regiono ekonomikai, bet ir kultūriniam bei socialiniam bendradarbiavimui. Tai svarbus logistikos ir turizmo kelias, kurio modernizavimas ir plėtra siekiama užtikrinti saugesnį, greitesnį bei efektyvesnį transporto judėjimą.
Dėl intensyvaus transporto srauto, ypač sunkiasvorių transporto priemonių, šis kelias neretai tampa pavojingas ir avaringas. „Via Baltica“ kelias yra vienas pavojingiausių Lietuvoje, neretai minima kaip avaringa atkarpa, kurioje dideli transporto srautai susikerta su vietiniu eismu. Specialistai nuolat akcentuoja, kad šiame kelyje ypač didelė rizika kyla dėl intensyvaus sunkiasvorių transporto priemonių judėjimo, didelio greičio ir ribotų galimybių aplenkti. Įvairios avarijos „Via Baltica“ kelyje ne tik sukelia didelius nepatogumus eismo dalyviams, bet ir tampa skaudžių pasekmių priežastimi.
Avarijų pavyzdžiai ir pasekmės
Didelė avarija Panevėžio rajone
Viena iš tokių nelaimių įvyko rugpjūčio 21 d. apie 12 val. 17 min. Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, Gegužinės kaime, kelyje „Via Baltica“. Pirminiais Panevėžio apskrities VPK duomenimis, susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Dėl šio eismo įvykio kelias tapo nepravažiuojamas, tad eismo srautas buvo nukreipiamas per Paįstrį. Vėliau policija patikslino, kad eismo įvykio metu susidūrė du lengvieji automobiliai „Opel“ ir „Mercedes-Benz“ bei du sunkvežimiai. Pirminiais duomenimis, į ligoninę išvežti penki lengvaisiais automobiliais vykę žmonės, jų sužalojimai pavojaus gyvybei nekelia. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paaiškėjo, kad per avariją buvo sužeisti ne du, o penki žmonės, kuriuos reikėjo vaduoti. „Nukentėjo penki asmenys. Jie buvo ištraukti iš automobilio. Pirminė informacija buvo, kad nukentėjo du ir prispaustas vienas, tačiau atvykus paaiškėjo, kad prispaustų ir nukentėjusių yra daugiau - du prispausti ir trys nukentėję“, - teigė PAGD atstovė Liana Binkauskienė.
Skaudžios avarijos kovo mėnesį
Dar viena skaudi nelaimė nutiko penktadienį, kovo 13-ąją, kelyje „Via Baltica“. Avarija įvyko apie 7 val. 10 min. Panevėžio r., kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 15-ame km. Kaip skelbia policija, automobilio „Mercedes Benz Vito“ vairuotojas, gimęs 2002 m., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Opel Zafira“, kurį vairavo 2005 m. gimimo vyras. Per eismo įvykį sužaloti automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas (gimęs 2005 m.), metais jaunesnis keleivis ir keleivė (gimusi 2008 m.), gydomi ligoninėje. Taip pat sužaloti automobilio „Mercedes Benz Vito“ vairuotojas ir keleivis (gimęs 1991 m.). Suteikus medicininę pagalbą, jie gydomi ambulatoriškai.
Tą pačią dieną, apie 12 val. 10 min., Panevėžio r., magistralinio kelio A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 14-ame km, automobilis „Toyota Avensis“, vairuojamas vyro (gim. 2004 m.), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Scania R450“, vairuojamu vyro (gim. 1971 m.). Po smūgio automobilis „Toyota Avensis“ atsitrenkė į iš paskos automobilio „Scania“ važiavusį automobilį „Volvo“. Šiame įvykyje žuvo lengvojo automobilio „Toyota“ keleivė (gimusi 1972 m.). Vairuotojas (gim. 2004 m.) buvo išvežtas į ligoninę. Su „Toyota“ susidūrusio vilkiko „Scania“ vairuotojas nenukentėjo.
Avarija Kėdainių rajone
Smarki avarija Kėdainių rajone buvo ilgam paralyžiavusi eismą „Via Baltica“ kelyje. Į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs „Volvo“ kaktomuša rėžėsi į vilkiką. Smūgis buvo toks stiprus, kad iškrito net „Volvo“ variklis, o sužeistas devyniolikmetis vairuotojas liko įkalintas automobilio viduje. Gelbėjimo operacijos tokiose situacijose užtrunka, nes prireikia specialios įrangos. Pavyzdžiui, ugniagesiams teko panaudoti specialią hidraulinę įrangą, kad išlaisvintų žmones iš sumaitoto automobilio.
Tvyrant įtampai su Rusija, atidarytas naujas kelias, jungiantis Baltijos šalis su Lenkija
Sudėtingos eismo sąlygos ir kelių būklė
Sudėtingos eismo sąlygos „Via Baltica“ kelyje dažnai tampa nelaimių priežastimi. Vairuotojai, skubantys įveikti ilgus atstumus, kartais pamiršta apie saugumą. Vienas iš vairuotojų pasakojo, kad kelias buvo labai slidus, o šoninis vėjas aukštesnes transporto priemones tiesiog nupūsdavo nuo kelio. Dėl slidaus kelio ir stipraus vėjo į griovius čiuožė vilkikai ir autobusai, formuodavosi spūstys. Buvo pastebėta, kad transporto priemonės negalėjo važiuoti didesniu nei 40 km/h greičiu.
Po žiemos pagrindinėse šalies automagistralėse atsivėrusios didžiulės duobės šiemet tapo tikru išbandymu vairuotojams - sugadinti ne tik kelionių planai, bet ir tūkstančius kainuojantys automobiliai. Nors visuomenėje įprasta dėl prastos kelių būklės kaltinti atšiaurias žiemas, ekspertai muša pavojaus varpais. Vairuotojai dažnai keikia lietuvišką orą dėl duobėtų kelių, tačiau tikroji priežastis dažnai sveria keliasdešimt tonų ir rieda gretima eismo juosta. Valstybė pripažįsta pralaiminti kovą su kelių gadintojais, mat dėl lėšų stygiaus asfaltas tarnauja dvigubai ilgiau nei numatyta, o jį negailestingai traiško perkrauti sunkvežimiai.
Kelio modernizavimas ir infrastruktūros projektai
Svarbu suprasti, kad kelio „Via Baltica“ remontas ir modernizavimas yra nuolatinis procesas. Spalio 20 d. įvyko iškilmingas vieno svarbiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje ir Lenkijoje - magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai „Via Baltica“ - atidarymas. Tai rodo, kad kelio būklės gerinimas yra prioritetas.
- Pirmadienį, spalio 20 d., oficialiai pažymėtas vieno didžiausių Lietuvos infrastruktūros projektų etapas - atidarytas dvipusis eismas 12 kilometrų ilgio „Via Baltica“ (A5) ruože nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Nors darbai bus galutinai baigti iki metų pabaigos, naujoje keturių juostų atkarpoje jau leidžiama važiuoti 130 km/val.
- Baigiant paskutinius keturių juostų magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos sienos tiesimo darbus, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tokia pat magistralė nuo Kauno iki Latvijos sienos bus užbaigta iki 2033 metų. „Via Baltica“ iki Latvijos sienos bus baigta iki 2033-ųjų metų, pagal planą“, - žurnalistams Kalvarijų rajone „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos atidarymo metu sakė J. Taminskas.
- Pirmadienį ruošiantis atidaryti automagistralės atkarpą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas sako, kad iki 2030 metų ketinama pradėti ir automagistralės Latvijos pasienio link statybą. Pasak jo, šiuo metu jau pradėti ruošti specialieji planai.
- Šiemet bus modernizuojama 100 km automagistralinių ir magistralinių kelių, tęsiama šalia Kauno esančio Krunos tilto rekonstrukcija, planuojama baigti magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstravimo ir Tarandės tunelio statybos darbus bei įgyvendinti kitus strateginius projektus, praneša „Via Lietuva“.
- Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ieško, kas rekonstruotų beveik 7 kilometrų ilgio tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožą netoli Kauno - bendrovė paskelbė rangovo konkursą. „Via Lietuvos“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas BNS informavo, jog planuojama pertvarkyti magistralės Kaunas-Lenkijos siena ruožą nuo 16,5 iki 23,3 kilometro.
- Remontuojant viaduką automagistralėje „Via Baltica“ šalia Kauno, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, nuo penktadienio iki pirmadienio bus apribotas eismas. Tvarkant šio kelio 4,49 kilometre esančio viaduko (virš Raudondvario plento) asfalto dangą, nuo penktadienio 7 val. iki pirmadienio 16 val. važiuojant Marijampolės kryptimi bus uždaryta pirma eismo juosta ir įvesti greičio ribojimai.
Kontroversijos ir teisiniai ginčai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė viešai iškėlė klausimą dėl galimai neteisėto susitarimo rekonstruojant strateginės svarbos magistralę „Via Baltica“. Anot parlamentaro, 2025 m. gegužę sudarytas susitarimas iš esmės pakeitė viešojo pirkimo sutarties sąlygas, nors įstatymai tai griežtai draudžia. Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“ atlygintų daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų už darbus, atliktus „Via Baltica“ magistralėje link Lenkijos sienos, skelbia „Verslo žinios“.
Vilkikų svėrimo sistemos ir eismo saugumas
Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ iki 2027 metų maždaug 10-yje pagrindinių kelių ruožų ruošiasi įdiegti vilkikų svėrimo sistemas. Tikimasi, jog tokia 6 mln. eurų investicija saugotų kelius, nes neleistų važiuoti perkrautais vilkikais. Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę užvirė diskusija dėl nuotolinių svarstyklių Lietuvos keliuose.
Avarijos „Via Baltica“ kelyje yra rimta problema, reikalaujanti tiek institucijų, tiek pačių vairuotojų dėmesio. Kelias, einantis nuo Talino iki Varšuvos, yra dalis transeuropinio tinklo, jungiančio Skandinaviją su Pietų Europa. Jo modernizavimas ir plėtra siekiama užtikrinti saugesnį, greitesnį bei efektyvesnį transporto judėjimą.