Žmogaus gyvenimas - lyg pasaka, susidedanti iš dviejų dalių. Pirmoji dalis - įdomi, atskleidžianti laimę, gėrį, meilę gyvenimui. Pirmoje pasakoje gyvename visi: tai mūsų vaikystė; žmogus, pradėdamas suvokti pasaulį, mato tik meilę ir gėrį. Vaiko siela, dar nepatyrusi pikto blogio, gyvenimą mato tik gražiomis spalvomis. Antroji pasakos dalis mus lydi jau vėliau. Vienus -daugiau, kitus - mažiau, žiūrint, kam ir koks likimas skirtas. Mano kartos - kiek vyresniems ir jaunesniems - daugumai žmonių teko išgyventi ją su kaupu.
Nesutelkta laimė ir skausmas susipina kaip tikroji gyvenimo kryptis. Normaliai gyvendami galime būti laimingi tik tada, kai esame sveiki ir sotūs, kai su pasitikėjimu ir viltimi laukia rytojaus. Tačiau ekstreme gyvenimo situacijose laimės samprata keičiasi: kartais mirtis žmogui atrodo didesnė laimė už gyvenimą, nes ji išgelbsti nuo nepakeliamų kančių. Apskritai apie žmogaus likimą aš turiu savo supratimą: skaudi patirtis įrodo, kad Aukščiausysis sukuria kelionės atkarpą nuo A iki B, ir kol tą atkarpą žmogus nueina, jam nieko blogo neatsitinka. Dar trumpesnė kelionė gali būti ir kelią nutraukianti kelionė, kai žmogus staiga praranda jėgas eigoje.
Mano vaikystė prabėgo gražioje pasakoje. Gimiau 1928 m. rugpjūčio 4 d. darbščių ūkininkų šeimoje ketvirtuoju sūnumi. Radau tris brolius: vyriausioji laidas Bronius - penkeriais metais vyresnis, Leonas - trejais, ir Stasys - tik vienerių metų jaunesnis. Su broliu Stasiu įsitraukėme į LLA pogrindinę veiklą, o mūsų šeima kentėjo dėl jų įsitraukimo. Mus su Stasiu areštavo, tėvai ir mano sesuo labai nukentėjo. KGB dažnai juos sulaikydavo, mušdavo, kankindavo kaip baisiausius nusikaltėlius. Bet niekada nei mums, nei kitiems nėra pasiskundę, kad kenčia dėl nenaudėlių vaikų. Jie suprato, kad Lietuva yra pavergta, o vykstanti kovos šventa kova už laisvę nesiskiria nuo jų šeimos likimo.
Kaip retai kam pasiseka, aš gimiau ir augau labai gražioje aplinkoje. Mūsų sodyba buvo plačiai išsidėsčiusi: erdvus sodas, tvenkiniai, aplink daugybė medžių. Mane su broliu Stasiu areštavo 1945 m. prieš revoliucijos šventes. Per tardymus KGB patyrėme visą bolševikų žiaurumą, cinizmą. Po pusmečio tardymo sufabrikavo teismą: 1946 m. kovo 23 d. broliui išvežti į Šilutės lagerius, o man - į Tolimuosius Rytus, Buchta Nachodkos lagerį, vėliau - Čiukotką. Broliui pasisekė: iš lagerio pabėgęs trejus metus partizanavo, bet vėliau nužudytas, nes buvo ištremtas ir išdavystė pateko į rankas.
Rašyti ar neršti prisiminimus dažnai buvo iššūkis. 1975 m. aš, Aleksandras Juška, pradėjau juos rašyti ir bandžiau apsaugoti nuo KGB smurto, tėra pavadinęs kitais vardais ir pavardėmis. Lietuvai atkūrus laisvę ėmiau rašyti tikras pavardes, bet pripažinti, kad aš esu tas asmuo - sunku. Prisiminimų rašymas buvo pavojingas, todėl pirmieji bandymai buvo slėptiniai. Juos perrašinėjau keletą kartų, kol ėmiau rašyti iš tikrųjų, viską atnaujinant faktų atžvilgiu.
Savo prisiminimus pratęsiau, išsamiau papasakodamas apie Čiukotkos lagerius, kuriuose buvo kankinti šimtai tūkstančių kalinių. 1951-aisiais Aleksandras Juška buvo iškviestas į lagerio komendantūrą ir susidūrė su griežtu režimu bei kagėbistais. Po ilgo laikotarpio, įsakymu laisvas tapo, gavo išsilaisvinimo pažymėjimą, o likęs laikotarpis pareikalavo daug kančių. Grįžęs į Lietuvą, jis susidūrė su dar daugiau kliūčių, bet sugebėjo įsitvirtinti ir net tada išlikti žmogumi savo likimo kovojančiu dalyviu.
Pakruojo mieste įvyko kelios pavojingos avarijos, kuriose dalyvavo traktoriai, vilkikai ir autobusus. 2024 metų rugpjūčio 26 d., Pakruojyje R. E., vairuodamas traktorių JCB 9TFT, sankryžoje pateko į eismo įvykį - į traktorių atsitrenkė VW Golf Plus. Alkotesteriu jam nustatytas 3,98 promilės girtumas, o antruoju pūtimu - 4,00 promilės. Teismas pripažino kaltę, skyrė baudą ir vairavimo teisių atėmimą 3 metams. Taip pat konfiskuojama dalis traktoriaus vertės - 7 865 eurų, o pats traktoriaus savininkas turi kompensuoti pusei jo vertės. Tarybinė sistema ir kyšiai šioje istorijoje atsiskleidžia kaip papildomi veiksniai, kurie nulėmė kai kurias bylas.
Tuo pačiu Pakruojo rajone įvyko ir kitos avarijos: vilkikas, netilpęs į siaurą sankryžą, nuslydo į griovį, o Klovainių seniūnijoje, Šinkaučiškio kaime, kelio Pakruojis-Smilgiai dešimtuoju kilometrų nutiko sunkiasvoris automobilis, kuris prispaudė vairuotoją. Gaisrininkai atvyko, išlaisvino žmogų ir neutralizavo taršą. Taip pat įvyko avarija, kai traktorius skrodė mokyklinį autobusiuką Mercedes-Benz Sprinter, ir kuriam teko gydyti sužeistas mergaites bei vaikus. Malkų vežimas ir traktoriaus susidūrimas su malkomis taip pat buvo pakomentuotas kaip svarbus įvykis šio regiono saugumui.
Tokios avarijos atskleidžia būtinybę laikytis kelių eismo saugumo reikalavimų ir atsakomybės už alkoholio vartojimą prieš vairavimą. Jie rodo, kad net mažiausias neatsargumas gali sukelti dideles traumas žmonėms ir turtui. Priimti sprendimai ir teisinės pasekmės gali būti griežti, bet svarbiausia - apsaugoti gyventojus nuo tokio pavojingo elgesio kelyje.
KELIŲ EISMO SAUGUMAS IR EISMO TAISYKLĖS | Tia ir Tofu pamokos | Anglų kalbos istorijos | Mokomosios istorijos vaikams
| Įvykis | Vairuotojas / transportas | Kaltė ar pažeidimas | Padariniai |
|---|---|---|---|
| Pakruojyje sankryža | R. E., traktorius JCB 9TFT | Girtumas (3,98-4,00 promilių) | Sankryžoje susidūrimas, teisinės pasekmės |
| Pakruojis-Smilgiai kelias | Vilkikas MAN | Prieš įvykį avarija | Renkama medžiaga, ugniagesių gelbėjimo veiksmai |
| Dolomito g. pakrauta mašina | Belaz su krovimu | Skirtas avarijas | Medikų pagalba, įrengtos saugos priemonės |
Šios avarijos ir ankstesni įvykiai turi priminti apie vieną svarbią pamoką: kelių saugumas ir atsakomybė prieš kitus eismo dalyvius yra būtinos. Kiekvienas apsunkintas atvejis su alkoholiu ir vairavimu gali įtakoti net keliautojo gyvenimą ar kitų žmonių likimus. Tai akivaizdžiai rodo, kad į kelių eismo taisyklių laikymą ir atsakomybę reikia žiūrėti rimtai ir nuolatos priminti visuomenei.