Automobilių tarša yra viena iš pagrindinių problemų, kuri prisideda prie aplinkos degradacijos ir klimato kaitos. Kiekvieną dieną pasaulyje milijonai automobilių išmeta į atmosferą didelius kiekius anglies dioksido (CO2), azoto oksidų (NOx), smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų cheminių junginių. Auganti transporto priemonių tarša stipriai veikia tiek orą, tiek vandenį ir dirvožemį, o su laiku aplinka tampa vis mažiau draugiška žmogui.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) tvarkymo problema
Netinkamai tvarkomos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) - įsisenėjusi problema, kuri iššūkių kelia tiek socialiniu, tiek aplinkosauginiu požiūriu. Likimo valiai kiemuose palikti nebevažiuojantys automobiliai užima vietą, gadina vaizdą, o iš jų į aplinką gali pasklisti pavojingų medžiagų.
VĮ „Regitra“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai. Pasak Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimir Jankoit, gyventojų sąmoningumas auga, todėl vis daugiau vairuotojų su savo transporto priemonėmis atsisveikina taip, kaip ir priklauso - perduoda jas teisėtiems atliekų tvarkytojams ir gauna pažymėjimą apie transporto priemonės sunaikinimą.
Legalus ir nelegalus ENTP tvarkymas
Atsidarius populiarius skelbimų portalus matyti daugybė skelbimų apie superkamus senus automobilius. Supirkėjai sako, kad gali dosniai sumokėti ir patys atvykti automobilį išsivežti. Tačiau tokiu atveju reikia būti atidiems ir įsitikinti, kad automobilį pasiims teisėti atliekų tvarkytojai. Legalios įmonės ENTP sutvarkys pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Nelegalai atsirinks tik vertingas dalis, o beverčių ir tų, už kurių pridavimą reikia sumokėti, likimas neaiškus. Jos gali atsidurti pamiškėje, gali būti neteisėtai sudegintos ir pan.
Vasario mėnesį Aplinkos apsaugos instituto užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 75 proc. gyventojų teigia žinantys jų savivaldybėje legaliai veikiančius atliekų tvarkytojus, kuriems gali priduoti statybines, automobilių remonto, elektronikos, baterijų, cheminių medžiagų ir pan. atliekas. V. Jankoit pataria, kaip įsitikinti, kad atliekų tvarkytojas veikia teisėtai:
- Jeigu atliekų tvarkytojas skelbime nurodo tik savo telefono numerį, prašo atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, vengia išduoti atliekų surinkimą patvirtinančius dokumentus, galima įtarti, kad toks subjektas veikia neteisėtai arba savo veiklos apimtis slepia.
V. Jankoit taip pat priminė, kad ENTP ardymu užsiimti gali tik leidimus šiai veiklai turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, o pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai, panaudotos bei perdirbtos, nes teisėtai pašalinti galima vos 5 proc. „Transporto priemonių atliekų perdirbimas yra itin svarbus procesas, nes taip yra taupomi gamtos ir energijos ištekliai, o aplinka saugoma nuo taršos. Netinkamai tvarkomos šios atliekos gali sukelti rimtų aplinkosauginių problemų.
Pavyzdžiui, tereikia vieno litro panaudotos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos, kad būtų užterštas milijonas litrų vandens. GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Pietų Afrikos perdirbimas – automobilio gyvavimo ciklas
Automobilių skysčių nuotėkis - paslėpta grėsmė
Atėjus pavasariui automobilių stovėjimo aikštelėse ar daugiabučių prieigose vis dažniau pastebimos tamsios dėmės - tai išsilieję automobilio skysčiai: alyva, aušinimo skystis, stabdžių ar vairo stiprintuvo skysčiai. Nors dažnai į tai numojama ranka, šie pėdsakai - ne tik kiemo estetikos klausimas. Jie gali reikšti rimtus pavojus aplinkai, kelio dangai ir pačiai transporto priemonei.
„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkleidžia, kad dažniausia dėmių atsiradimo priežastis - nedideli, bet nuolatiniai skysčių nuotėkiai iš nesandarių automobilio mazgų. Variklio ar pavarų dėžės alyva, aušinimo skystis teka per sujungimus, tarpines ar pažeistas detales.
„Dėl aušinimo skysčio ar variklio alyvos trūkumo gali perkaisti arba visiškai sugesti variklis. Įprastai apie tokių skysčių trūkumus perspėja automobilio skydelyje užsidegančios lemputės, reikėtų nedelsiant atkreipti dėmesį ir pasirūpinti optimaliu skysčių kiekiu. Kitaip yra su pavarų dėžės alyvos trūkumu, paprastai apie tai įtarti galima tik išgirdus neįprastus garsus arba pajutus kitokį pavarų dėžės veikimą, deja, abiem atvejais galima įtarti, kad defektai pavarų dėžėje jau atsirado, ir reikėtų kreiptis į specialistus dėl automobilio remonto“, - pasakoja A. Gučius.
Jei po automobiliu pastebite šviežią dėmę, galite bandyti nustatyti, iš kur alyva teka. Tačiau variklio apsaugos dažnu atveju trukdo tai padaryti. „Jei dėmė yra tamsios spalvos, riebi, slidi, tai greičiausiai yra alyva iš variklio arba pavarų dėžės. Ryški spalva, lipnumas ir saldesnis kvapas - indikatoriai, sufleruojantys, kad tai aušinimo skysčio nuotėkis. Nebijokite dėmių paliesti pirštais, tai tikrai nepakenks, bet bus lengviau nuspręsti, kurio skysčio lygį patikrinti ir kaip neutralizuoti šias dėmes.“
Poveikis aplinkai ir sveikatai
Degalai gali padaryti didelę žalą tiek aplinkai, tiek kelio dangai. „Taršūs skysčiai iš automobilių susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius, gali patekti į čia pat esantį dirvožemį. Patekę į vandens telkinius naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams bei žuvims.“
Aplinkos apsaugos specialistė R. Paukštė teigia: „Vienas išpiltas litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Šis kiekis, patekęs į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Jeigu automobilis techniškai netvarkingas, yra netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė smarkiai išauga. Iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai. Taip pat prie pavojingų atliekų priskiriamos įvairios degalų, tepalų rūšys, aušinamieji skysčiai. Šios atliekos turi būti tvarkomos paisant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų.“
Kaip elgtis įvykus avarijai ar pastebėjus didelį skysčių nutekėjimą?
Draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, kad gausų skysčių nutekėjimą gali lemti staigūs automobilio agregatų gedimai, kuomet gali būti pažeidžiami variklio, pavarų dėžės ar aušinimo sistemos tarpikliai, o kartais - ir pačių komponentų korpusai. Tokie gedimai dažnai įvyksta avarijos metu arba suirus stūmoklinei grupei variklyje ar pavarų dėžėje.
„Jei taip atsitiko - pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Sustokite saugioje vietoje, geriausia - kelkraštyje, ir pagal kelių eismo taisykles pažymėkite incidento vietą. Atminkite - alyva ant važiuojamosios dalies, ypač intensyvaus eismo kelyje, yra labai pavojinga: susiformavusios dėmės tampa slidžios, o transporto priemonės gali tapti nevaldomos. Todėl itin svarbu tinkamai pažymėti tokią vietą ir nedelsiant pranešti apie įvykį skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112. Jeigu skysčių išsiliejo gausiai, nesiimkite patys šalinti skysčių - tai pavojinga ir be specialių apsaugos priemonių gali padaryti dar daugiau žalos“, - sako A. Gučius.
R. Paukštė priduria, kad reikėtų kuo skubiau imtis priemonių surinkti teršalus. „Panaudotus sorbentus, pašluostes su alyvos ar tepalo dėmėmis būtina pristatyti į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles.“
Jei vairuotojas kelionės metu nepastebi bėgančių tepalų, degalų ar kitų skysčių ir toliau dalyvauja eisme, jis gali sulaukti ne tik baudos, bet ir techninės apžiūros dokumento naikinimo. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, taršių skysčių nuotėkiu laikoma, kai ant žemės laša alyva, degalai ar kiti eksploataciniai skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir kai per 1 min. nuvarva daugiau nei 5 lašai.
Automobilių plovimas ir aplinkosauga
Kam važiuoti į plovyklą, jei gali nusiplauti pats? Degalinių tinklo „Circle K“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad bent kartą per mėnesį automobilį Lietuvoje plauna 66 proc. gyventojų. Tačiau ne mažiau svarbus klausimas - kur tautiečiai plauna savo transporto priemones?
„Pavyzdžiui, „Circle K“ automobilių plovyklose reikalingos surinkimo vietos yra įrengtos, todėl į aplinką teršalai nepatenka. Norint tokį sprendimą pritaikyti savo kieme, reikia nemažai investicijų“, - teigia R. Paukštė.
Užterštas vanduo nuo automobilių gali nutekėti į gruntinius vandenis ir taip patekti į augalus, šulinius, o iš čia - į žmonių organizmą. „Vertiname tolimesnes galimybes investuoti į antrinio vandens panaudojimo įrangos (angl. water recycling equipment) diegimą. Toks funkcionalumas taip pat aktualus naudojantiems „Circle K“ automobilių plovimo abonementą ir dažnai besirūpinantiems automobilio kėbulo švara“, - pasakoja R. Paukštė.
Automobilių išmetamųjų dujų ir triukšmo tarša
Pagrindiniai teršalai iš automobilių išmetamųjų dujų yra anglies dioksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai ir smulkiosios kietosios dalelės (PM10 ir PM2.5). Iš jų didžiausią dėmesį patraukia CO2, nes šis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo. O būtent automobiliai ir kitos transporto priemonės yra viena pagrindinių CO2 emisijų šaltinių.
Kiti kenksmingi teršalai, tokie kaip azoto oksidai ir smulkiosios dalelės - turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Jie gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar bronchitas, taip pat padidinti riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Miestuose, kur automobilių srautas didelis - oro tarša tampa rimta visuomenės sveikatos problema.
Rūgštus lietus ir jo pasekmės
Automobilių naudojamas iškastinis kuras išskiria didelius kiekius teršalų, kurie ne tik blogina oro kokybę, bet ir sukelia aplinkos rūgštėjimą. Vienas iš pagrindinių šios problemos veiksnių yra išmetami azoto oksidai ir sieros dioksidai, kurie atmosferoje susijungia su vandens garais, taip sudarydami rūgštų lietų.
Vandens telkinių užterštumas daro didelį neigiamą poveikį visoms gyvūnų ir augalų rūšims, kurios priklauso nuo švaraus vandens šaltinių. Pavyzdžiui, žuvys ir kiti vandens organizmai, jautrūs pH pokyčiams, tad gali pradėti nykti būtent dėl rūgštingumo padidėjimo. Tai turi grandininį poveikį visai ekosistemai, nes mažėjant vienų rūšių - gali sutrikti maisto grandinės balansas, o tai ilgainiui paveikia ir kitus gyvūnus bei augalus.
Dirvožemio degradacija taip pat yra rimta problema, kurią sukelia automobilių tarša. Rūgštėjantis dirvožemis praranda savo derlingumą, mažėja jo gebėjimas išlaikyti maistines medžiagas, reikalingas augalams. Natūralu, jog tai lemia žemės ūkio produktyvumo mažėjimą, o tai - gali turėti neigiamą poveikį maisto tiekimui ir ekonomikai.
Ilgalaikis aplinkos rūgštėjimas neigiamai veikia ne tik natūralias ekosistemas, bet ir žmonių gyvenamąją aplinką, pirmiausia - sukeldamas žalą infrastruktūrai. Rūgštus lietus gali ardyti pastatų medžiagas, metalines konstrukcijas, tiltus ir kitus statinius. Būtent dėl to didėja priežiūros ir remonto išlaidos.
Triukšmo tarša
Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas yra transporto priemonių triukšmo tarša. Automobiliai, ypač didmiesčiuose, sukelia nuolatinį triukšmą, kuris ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali paveikti žmonių sveikatą. Pirmiausia - sukeldamas stresą, nemigą, o tuo pačiu ir net širdies problemas.
Tvarūs transporto sprendimai ateičiai
Atsižvelgiant į šią didelę žalą aplinkai - šiuolaikinės visuomenės deda vis daugiau pastangų mažinti automobilių taršą. Vyriausybės skatina elektrinių ir hibridinių transporto priemonių naudojimą, plėtoja viešojo transporto infrastruktūrą ir didina investicijas į dviračių takus bei pėsčiųjų zonas. Automobilių tarša šiuo metu yra viena didžiausių aplinkosaugos problemų, kurios poveikis jaučiamas visame pasaulyje. Atsižvelgiant į didėjantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, klimato pokyčius ir augančią oro taršą miestuose, tampa aišku, kad tradiciniai transporto sprendimai nebėra tvarūs.
Ateityje laukia reikšmingi pokyčiai, kurių tikslas yra sumažinti automobilių taršą ir apsaugoti planetą nuo tolesnio aplinkos degradavimo.
Elektromobiliai ir vandenilio kuro elementai
Elektromobiliai šiuo metu vertinami kaip vienas iš svarbiausių sprendimų mažinant transporto išmetamų teršalų kiekį. Jų populiarumas sparčiai auga, nes jie nenaudoja iškastinio kuro, todėl neteršia oro azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis ar anglies dvideginiu (CO2), kurie prisideda prie klimato kaitos ir sveikatos problemų. Be to, elektromobiliai yra žymiai efektyvesni energijos panaudojimo atžvilgiu, todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būti ekonomiškesni. Akumuliatorių gamyba gali sukelti aplinkos taršą, ypač jei gavybos procesai nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų. Be to, elektromobilių ateitis labai priklauso nuo to - ar pasaulis sugebės pereiti prie švaresnės energijos gamybos. Jei elektra vis dar bus gaminama naudojant iškastinį kurą - tarša tik persikels į kitas sritis, nes bus didinamos elektros gamybos pajėgumai.
Vis dėlto elektromobiliai greičiausiai nebus vienintelis sprendimas mažinant transporto taršą. Vandenilio kuro elementų technologija yra kita potenciali alternatyva, kuri gali tapti svarbia transporto ateities dalimi. Vandenilio varomi automobiliai skleidžia tik vandens garus, o jų kuro bakus galima užpildyti žymiai greičiau nei įkrauti elektromobilių baterijas.
Miestų infrastruktūros pertvarka ir inovacijos
Kita svarbi kryptis yra miestų infrastruktūros pertvarka ir darnaus transporto plėtra. Viešojo transporto modernizavimas, dviračių takų plėtra ir vaikščiojimui tinkamos zonos yra būtinos siekiant sumažinti transporto keliamą taršą. Galiausiai, inovacijos transporto srityje ir technologiniai proveržiai ateityje gali pasiūlyti netikėtų sprendimų, kurie dar labiau padės sumažinti transporto taršą.
Pietų Afrikos perdirbimas – automobilio gyvavimo ciklas
Gamtoje patirti automobilių nuostoliai ir prevencija
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl permainingų orų pastaraisiais mėnesiais vairuotojai patyrė daug žalos, o paskutinės pavasario dienos nebuvo išimtis, kai pavasaris prasidėjo stipriais vėjais. Tačiau duomenys rodo, kad pastarieji keleri metai buvo itin neramūs - stichinės nelaimės pridarė daug žalos transporto priemonėms. Draudimo duomenimis, stichinių nelaimių nulemtiems automobilių nuostoliams kompensuoti iš viso skirta daugiau nei 1,3 mln. eurų.
Vis sunkiau nuspėti, ką gamta dar turi paruošusi ir kaip ji sugadins žmonių turtą. Gamtos išdaigos vis labiau neramina šalies gyventojus ir situaciją nuolat stebinčius ekspertus. Tikrieji gamtos jėgos nuostoliai automobiliui buvo didžiausi praėjusių metų pradžioje ir vasarą. Praėjusią vasarą smarkiai nukentėjo žmonių turtas - gamtos veiksnių sunaikintų automobilių skaičius pasiekė rekordinį aukštį.
Dažniausi gamtos sukelti nuostoliai
- Kruša: Viena iš išimčių įvyko Radviliškio rajone, kai kruša, dideli ledo luitai tiesiogiai susmulkino krūvos automobilių stogus. Pernai už krušos padarytą žalą vidutinė išmoka siekė 1477 eurus.
- Potvyniai ir hidrauliniai smūgiai: Dar vienas vasaros netikėtumas - automobiliai skendo kiemuose dėl susitelkusių gausių kritulių ir žalos dėl hidraulinių smūgių. Pavyzdžiui, vairuotojui įvažiavus į staigiai susidariusią balą, vanduo gali patekti į variklį ir sukelti hidraulinį smūgį, sugadindamas įvairius valdymo blokus, elektros prietaisus ir salonus. Pernai vidutinė išmoka už tokius nuostolius buvo 3118 eurų. Ekspertai pataria nevažiuoti užtvintomis gatvėmis per liūtį, nes pasekmės gali būti skaudžios. Pernai didžiausias toks nuostolis buvo 57 tūkst. eurų, tad pamačius užlietą gatvę pliaupiant lietui, geriausia sustoti.
- Nuvirtę medžiai ir šakos: Vengti stovėti po dideliais medžiais tapo klasikine atsargumo priemone. Žinoma, per audrą geriausia nestatyti automobilio po jokiais medžiais. Nuvirtę medžiai kelia realią riziką sugadinti jūsų automobilį nepataisomai. Pernai didžiausias nuostolis buvo 21 tūkst. eurų. Esant itin stipriam vėjui, galėjo nutrūkti ne tik šaka, bet ir visas medis.
- Skraidantys objektai: Per pastaruosius metus žmonės susidūrė su begale atvejų ir situacijų, kai pučiant stipriam vėjui buvo apgadintos transporto priemonės. Pavyzdžiui, savo ar kaimyno namo batutas, šiltnamis pradeda skraidyti: didelis vėjas šiuos daiktus gali atnešti tiek ant namo, tiek ant automobilio. Pastarieji gali pažeisti stogą, šonus, subraižyti paviršius ar išdaužti langus. Pernai didžiausia žala automobiliams dėl skraidančių šiltnamių buvo 3500 eur. Todėl labai svarbu ne tik atsižvelgti į tai, kur pastatytas automobilis, bet ir atkreipti dėmesį į aplinkinius objektus, kuriuos gali netikėtai pakelti vėjas.
Draudimo ekspertų pastebėjimu, gamtos veiksniai kasmet stiprėja, didėja ir nuostoliai žmonių turtui. Vidutinis nuostolis dėl stichinių nelaimių pernai siekė 1628 eurus.
tags: #automobiliu #zala #gamtai