Automobilių techninės eksploatacijos reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos teisės aktai griežtai reglamentuoja automobilių techninę eksploataciją, siekiant užtikrinti eismo saugumą, aplinkos apsaugą ir vartotojų teises. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines nuostatas, susijusias su transporto priemonių technine priežiūra, registracija, eismo taisyklėmis ir atsakomybe už pažeidimus.

Teisės aktų pagrindas ir nuostatų atnaujinimai

Automobilių techninės eksploatacijos ir eismo reguliavimo pagrindą sudaro įstatymai, kurie yra nuolat atnaujinami. Pavyzdžiui, 415 straipsnis, reglamentuojantis administracinius nusižengimus, buvo keistas 2016 m. lapkričio 8 d., 2017 m. lapkričio 16 d., 2018 m. spalio 18 d. ir 2022 m. spalio 10 d. įstatymais. Šios pataisos atspindi besikeičiančius reikalavimus ir siekį tobulinti teisinę bazę.

Administracinė atsakomybė

Už 415 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Tai pabrėžia įstatymų leidėjo siekį griežtai kontroliuoti eismo dalyvių elgesį ir užtikrinti atsakomybę už pažeidimus.

Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai

Siekiant užtikrinti vienodą teisės aktų interpretavimą, svarbu tiksliai apibrėžti pagrindines eismo ir transporto sąvokas.

Transporto priemonių rūšys

  • Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai, nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
  • Motociklas - dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
  • Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
  • Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone.
  • Transporto priemonė - priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti.

Eismo dalyviai ir infrastruktūra

  • Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
  • Vairuotojas - asmuo, vairuojantis transporto priemonę.
  • Dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.
  • Pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“.
  • Sankryža - kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai.
Tematinė nuotrauka su kelio ženklais ir transporto priemonėmis

Eismo reguliavimas ir saugumo užtikrinimas

Eismo saugumas yra prioritetas, kuriam užtikrinti dirba įvairios institucijos ir taikomos griežtos taisyklės.

Eismo ribojimai ir priežiūra

Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Už saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones, atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės.

Kelių saugumo auditas ir darbų organizavimas

Vykdant kelių tiesimo ir rekonstrukcijos darbus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka prieš tai turi būti atliekamas kelių saugumo auditas. Auditas yra neatsiejama kelio projekto įgyvendinimo dalis. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, - ir šviesomis. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas.

Vairuotojų pareigos ir apribojimai

Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas.

Pėsčiųjų ir dviračių eismas

Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio), o kur jų nėra, - per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę šalmą. Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Specialiosios transporto priemonės ir apribojimai

Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali turėti ir važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir t. t.).

Atsakomybė už duomenų pateikimą

Policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Mokymas vairuoti

Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka KET ir laikosi jų reikalavimų. Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui.

Transporto priemonių registracija ir techninė apžiūra

Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms ir nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms bei priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos negali judėti sava eiga, nustatyta tvarka uždraudžiama dalyvauti viešajame eisme.

Techninės apžiūros centro schema

Transporto priemonių registrai

Transporto priemonės ir priekabos registruojamos Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registre arba Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga - Vidaus reikalų ministerija ir registro tvarkymo įstaiga - valstybės įmonė „Regitra“. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga - Žemės ūkio ministerija ir registro tvarkymo įstaigos - valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir savivaldybės.

Leidimas nuvykti į techninės apžiūros įmonę

Jeigu Jūsų transporto priemonės techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, galite užsisakyti leidimą, suteikiantį teisę nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros. Užsisakyti skaitmeninį leidimą galite interneto svetainės rubrikoje e-paslaugos pasirinkę nuorodą „Vienos dienos leidimas nuvykti į apžiūrą“ arba tai padaryti galite nuvykę į artimiausią techninės apžiūros stotį. Leidimas išduodamas tik Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms, jo galiojimo laikas - viena diena. Leidimas galioja vienai transporto priemonei. Skaitmeninio leidimo kaina - 5 EUR, techninės apžiūros stotyje išduodamo leidimo kaina - 6 EUR. Asmuo, turintis leidimą ir pristatantis transporto priemonę į techninės apžiūros įmonę, turi užtikrinti, kad transporto priemonė nesukels pavojaus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, įsipareigoja saugiai nuvykti į techninės apžiūros įmonę ir prisiima visą su tuo susijusią atsakomybę. Tai asmuo patvirtina savo parašu, nurodo vardą ir pavardę, be kurių leidimas negalioja.

Privalomosios apžiūros užbaigimo ypatumai

Privalomoji apžiūra užbaigiama nepatikrinus transporto priemonės pagal visas Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi ir (ar) numatomu panaudojimu, jeigu jos metu atsiranda aplinkybių, dėl kurių privalomosios apžiūros atlikimas įprastine tvarka tampa nebegalimas arba nesaugus (pvz., nustoja veikti variklis, nebeveikia pavarų dėžė, nustoja veikti darbiniai stabdžiai, pradeda tekėti eksploatacinis (-iai) skystis (-iai) ir pan.), jeigu tikrintinos dalys labai užterštos, paslėptos panaudojus gamintojo nenumatytas dalis (papildomus gaubtus, skydus) ar padengtos papildomomis medžiagomis (pvz., metalo lakštu uždengtas deginių neutralizatorius, antikorozine danga padengti stabdžių sistemos vamzdeliai) arba privalomosios apžiūros metu paaiškėja, kad pateiktoje privalomajai apžiūrai transporto priemonėje yra palikta pinigų ar kitų daiktų, kurie nesusiję su transporto priemonės eksploatavimu ir gali būti suprantami kaip bandymas papirkti kontrolierių, arba valdytojas bando paveikti kontrolieriaus nešališkumą neteisėta veika (tiesiogiai siūlydamas neteisėtą atlygį ar provokuodamas jį paimti, grasindamas). Transporto priemonė turi būti pateikiama privalomajai apžiūrai iš naujo pašalinus šiame punkte nurodytas aplinkybes.

Ridos neatitikimai techninėje apžiūroje

Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio ridos duomenys sumažėję lyginant su praėjusia technine apžiūra, ir nesant sumažėjimo pagrindimo, tai bus laikoma dideliu trūkumu. Šie pokyčiai galioja tik toms transporto priemonėms, kurios jau yra ar buvo įregistruotos Lietuvoje ir turi Lietuvoje atliktų techninių apžiūrų istoriją. Automobilis į techninę apžiūrą neturėtų atvykti turėdamas mažesnę ridą, nei buvo fiksuota praėjusios techninės apžiūros metu, jeigu nėra pateisinamų priežasčių tam ridos sumažėjimui pagrįsti, pvz. kai odometras pasiekia maksimalią ribą, kurią jis gali atvaizduoti. Tai bus išimtinis atvejis, kada trūkumas nebus fiksuojamas. Šiuo atveju bus atsižvelgiama į transporto priemonės eksploatavimo istoriją.

Tais atvejais, kai techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas, nes rida mažesnė nei praėjusios apžiūros metu, automobilio savininkas turėtų vykti į automobilio remonto dirbtuves. Specialistai diagnostine įranga, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), patikrins įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatys faktinę transporto priemonės ridą. Gali tekti remontuoti automobilio prietaisų skydelį. Tuo tikslu skydelis gali būti keičiamas nauju arba naudotu, arba gali būti remontuojamas transporto priemonėje jau įrengtas prietaisų skydelis, atvaizduojantis sumažėjusią ridą. Atliekant šią procedūrą, turėtų būti užtikrinamas faktinės transporto priemonės ridos atvaizdavimas transporto priemonės prietaisų skydelyje.

Naujasis reglamentas dėl automobilių pardavimo su technine apžiūra

Iki šiol Lietuvoje ir daugelyje kitų ES šalių buvo įprasta parduoti automobilį neturint TA. Pirkėjas tapdavo atsakingas už transporto priemonės paruošimą, o dažnu atveju tik po sandorio paaiškėdavo, kad reikalingi dideli remontai ar investicijos. Tai sudarydavo sąlygas nesąžiningai prekybai: į rinką patekdavo „neaiškios būklės“ automobiliai, o pirkėjai jausdavosi apgauti. Įsigaliojus naujam reglamentui, tokios praktikos nebeliks. Tai yra akivaizdus žingsnis skaidresnės rinkos link - pirkėjas galės būti tikras, kad automobilis bent jau atitinka bazinius saugumo ir aplinkosaugos standartus. Pardavėjams teks prisiimti daugiau atsakomybės ir užtikrinti, kad jų siūloma transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Tai sudarys sąlygas sąžiningesnei konkurencijai ir sumažins neskaidrios prekybos atvejų, kaip komentuoja naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.

Laikinas pasiūlos šuolis ir ilgalaikė nauda

Ekspertas prognozuoja, kad iki naujosios tvarkos įsigaliojimo rinka gali patirti laikinas svyravimus. Dalis savininkų, ypač turinčių senesnius ar prastesnės techninės būklės automobilius, skubės juos parduoti dar iki TA galiojimo pabaigos, taip siekdami išvengti remonto ar papildomų išlaidų. Tokiu laikotarpiu galima tikėtis pigesnių, bet rizikingesnių pasiūlymų. Tačiau ilgainiui ši prievolė paskatins savininkus labiau rūpintis savo automobilių technine būkle. Jei nori parduoti - turėsi užtikrinti, kad automobilis praeina TA. Tai paskatins rinkoje cirkuliuoti daugiau prižiūrėtų transporto priemonių. Anot P. Valiukėno, šis reglamentas turės teigiamą įtaką visai transporto sistemai. Jei automobilis nepraeina TA dėl taršos ar rimtų defektų, jis negalės būti parduotas tol, kol bus sutvarkytas. Tai ilgainiui mažins aplinkos taršą, gerins kelių eismo saugumą ir skatins savininkus labiau prižiūrėti savo transporto priemones. Tai ne tik pirkėjų garantijos, bet ir ilgalaikis indėlis į šalies automobilių parko atsinaujinimą, o tai reiškia saugesnius kelius, mažesnį taršos lygį ir labiau prižiūrėtą transportą.

Poveikis pardavėjams ir pirkėjams

Didžiausią pokytį pajus prekybininkai, kurie iki šiol galėjo pasiūlyti automobilius be TA. Jie turės investuoti į transporto priemonių paruošimą, remontą ir techninę apžiūrą. Tai pareikalaus laiko, papildomų finansinių resursų, o mažesni pardavėjai gali net pasitraukti iš rinkos. Jie privalės keisti savo verslo modelį - negalės parduoti automobilio be TA. Vieniems tai reikš rimtą iššūkį, kitiems - gal net veiklos pabaigą. Laimės tie, kurie pasiruošę veikti skaidriai. Pirkėjai pajus didžiausią naujosios tvarkos naudą. Jie įgis daugiau saugumo ir garantijų, kad automobilis bent jau atitinka minimalius techninius reikalavimus. Aišku, TA negarantuoja, kad automobilis bus visiškai be defektų, tačiau ji užtikrina, kad transporto priemonė pasiekia bazinius saugumo ir aplinkosaugos standartus. Tai reiškia mažiau rizikos, mažiau netikėtų išlaidų iškart po įsigijimo. Pirkėjui procesas taps paprastesnis, skaidresnis ir saugesnis - jis galės daugiau dėmesio skirti automobilio istorijai, eksploatacijos kaštams, draudimui.

Tematinė nuotrauka, vaizduojanti naudotų automobilių turgų ar pardavimo vietą

Skaidresnė rinka

Reglamentas reikšmingai sumažins nesąžiningos prekybos atvejus. Iki šiol dažnai pasitaikydavo situacijų, kai automobiliai parduodami be TA, o pirkėjas tik vėliau sužinodavo apie rimtus trūkumus. Naujoji tvarka tokias galimybes eliminuos - parduoti automobilį bus galima tik su galiojančia TA. Tai nebus panacėja nuo visų apgaulės formų, tačiau rizika įsigyti techniškai netvarkingą automobilį ženkliai sumažės. Tai prisidės prie skaidresnės ir sąžiningesnės naudotų automobilių rinkos kūrimo.

Priverstinis transporto priemonių nuvežimas

Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama iš vietų, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti, į kitą vietą, jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Europos Sąjungos direktyvos ir konvencijos

Lietuvos Respublikos teisės aktai yra suderinti su Europos Sąjungos direktyvomis ir tarptautinėmis konvencijomis, užtikrinant bendrus standartus ir sklandų eismą Europos erdvėje. Tarp svarbiausių dokumentų yra:

  • 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, priimtų dėl transporto priemonių ir jų priekabų tipų patvirtinimo, derinimo.
  • 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojų pažymėjimų.
  • 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių arba triračių transporto priemonių tipo patvirtinimo.
  • 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų.
  • Konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, sudaryta 1971 m. gegužės 4 d.

tags: #automobiliu #technine #eksplotacijos #istatymas