Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Šis veiksnys gali apriboti pastato dydį ir smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Teisinis reglamentavimas ir pagrindiniai normatyvai
Lietuvoje automobilių stovėjimo vietų skaičių ir atstumus nuo pastatų reglamentuoja statybos techniniai reglamentai (STR). Svarbiausi dokumentai šioje srityje yra:
- STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“;
- STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.
Šie reglamentai nustato minimalius reikalavimus, atsižvelgiant į gyvenamojo namo tipą, dydį ir kitus parametrus. Svarbu pažymėti, kad savivaldybės gali nustatyti ir griežtesnius reikalavimus, atsižvelgdamos į konkrečios teritorijos ypatumus ir eismo intensyvumą.
Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas
Nustatant stovėjimo vietų skaičių prie gyvenamųjų namų, atsižvelgiama į pastato plotą, gyventojų skaičių, sklypo dydį bei teritorijų planavimo dokumentus. Pagal galiojančius reikalavimus, vienbučiams ir dvibučiams namams taikomi šie kriterijai:
| Pastato tipas | Naudingasis plotas | Minimalus vietų skaičius |
|---|---|---|
| Vieno buto namas | Iki 70 kv. m | 1 vieta |
| Vieno buto namas | 70-140 kv. m | 2 vietos |
| Vieno buto namas | Virš 140 kv. m | 2 + 1 vieta kiekvieniems papildomiems 35 kv. m |
Trijų ir daugiau butų pastatuose (daugiabučiuose) privaloma įrengti ne mažiau kaip vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad daugiabučio pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai, įskaitant būtinųjų stovėjimo vietų įrengimą, atlikti pagal projektą.
Vilniaus miesto savivaldybės specifika
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo STR reikalavimus, suskirstydamas teritoriją į zonas su skirtingais koeficientais:
- 1 zona (Senamiestis): minimalus koeficientas 0,25, maksimalus - 0,5.
- 2 ir 3 zonos: galimybė mažinti vietų skaičių sumokant nustatytą mokestį (2 zonoje - 4000 EUR, 3 zonoje - 2000 EUR už neįrengtą vietą).
Pažymėtina, kad 1, 2 ir 3 zonose gyvenamosios paskirties požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didesnis koeficientas (iki 1), leidžiantis įrengti vieną vietą vienam butui net tankiai užstatytose teritorijose.
Atstumai nuo pastatų ir priešgaisriniai reikalavimai
Siekiant užtikrinti saugumą bei sumažinti triukšmo ir taršos poveikį, nustatyti privalomi atstumai tarp automobilių stovėjimo aikštelių ir pastatų langų:
- Iki 10 vietų - 10 metrų (atviram tipui 5-10 vietų - 5 m);
- 11-20 vietų - 7 metrai;
- 21-50 vietų - 10 metrų;
- 51-100 vietų - 25 metrai;
- 101-300 vietų - 35 metrai;
- Virš 300 vietų - 50 metrų.
Be to, privaloma laikytis priešgaisrinių atstumų tarp pastatų, kurie priklauso nuo jų ugniaatsparumo laipsnio (nuo 6 iki 15 metrų). Neišlaikant šių atstumų, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Nuosavybės teisės ir ginčai
Jei automobilių stovėjimo aikštelė yra viešosios nuosavybės objektas, ji yra bendro naudojimo ir jokie užtvarai ar grandinės nėra leistini. Jei aikštelė privati (dažniausiai naujos statybos namuose), gyventojai turi įsigyti teisę naudotis konkrečia vieta. Visgi, kilus ginčams dėl vietų trūkumo, bendraturčiai turi siekti taikaus susitarimo arba kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
tags: #automobiliu #stovejimo #reglamentavimas