Automobilių saugyklų rampos ir saugumo sistemos

Atitiktis automobilių pandusų saugos standartams yra svarbiausias gamintojų tikslas ir labai svarbus žingsnis siekiant gauti transporto priemonių keltuvų sertifikatą. Šis sertifikatas reiškia įsipareigojimą užtikrinti aukščiausią automobilių keltuvų saugą. Sėkmingai atlikus visus bandymus, auditus ir dokumentų peržiūras, automobilių rampos modeliui suteikiamas ALI (Automotive Lift Institute) aukso ženklo sertifikatas. Atitiktis automobilių rampų saugos standartams ir transporto priemonių keltuvų sertifikatas liudija apie gamintojo įsipareigojimą gaminti aukštos kokybės ir saugią automobilių kėlimo įrangą.

Automobilių keltuvų saugos sertifikavimo procesas

• Projektavimo ir inžinerijos laikymasis: Automobilių keltuvų gamintojas projektuoja automobilių rampą griežtai laikydamasis ANSI/ALI ALCTV (Amerikos nacionalinio automobilių keltuvų standarto - eksploatavimo, tikrinimo ir priežiūros saugos reikalavimų) standarto.
• Nepriklausomas trečiosios šalies bandymas: Prototipas yra kruopščiai ir griežtai išbandomas ALI akredituotoje nepriklausomoje bandymų laboratorijoje (pvz., ETL).
• Gamybos įrenginių auditas: Siekiant užtikrinti nuoseklią gamybos kokybę, ALI kasmet atlieka gamintojo įrenginių auditą.

Automobilių saugumo sistemos

Šiuolaikiniai automobiliai aprūpinti įvairiomis saugumo sistemomis, kurios padeda apsaugoti nuo vagysčių ir užtikrinti saugesnį vairavimą. Saugumo sistemos skirstomos į aktyviasias ir pasyviąsias.

Aktyvusis saugumas

Aktyvusis saugumas - tai automobilio savybės ir technologijos, kurios padeda išvengti avarijos. Šios sistemos veikia dar prieš susidūrimą, siekdamos užtikrinti saugesnį vairavimą, geresnį automobilio valdymą ir stabilumą. Paprastai tai yra techninės priemonės, tokios kaip stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), elektroninė stabilumo sistema (ESP/EBD), antipraslydimo sistema (ASR/TCS), taip pat tinkamas slėgis padangose ir padangų profilis. Be to, aktyvusis saugumas priklauso ir nuo vairuotojo veiksmų, tinkamos savijautos, dėmesio ir budrumo kelyje.

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) buvo sukurta 1978-aisiais, tačiau pradėta naudoti lengvuosiuose automobiliuose tik maždaug po dešimtmečio. Ši sistema padeda optimaliai sustabdyti automobilį, kad ir kokia kelio danga jis važiuotų, neleisdama užblokuoti ratų. Ratų sukibimą su kelio danga lemia jos savybės ir padangos. Kai nėra ABS sistemos, stabdant automobilį atsiranda skersinės jėgos, traukiančios transporto priemonę į šoną. Todėl kiekvienam ratui stabdymo momentą reikia valdyti atskirai, norint užtikrinti saugų sustojimą. Automobilį, kuriame yra ABS sistema, stabdant galima valdyti, nes ši sistema neleidžia užblokuoti ratų. Ratų sukimosi dažnis dažniausiai matuojamas induktyviniais jutikliais. Kai transporto priemonė stabdoma atsargiai, ratai slysta tik truputį - jie neblokuojami. Esant dideliam slydimui reikia ABS, kad būtų išvengta ratų blokavimo. Iškilus rato blokavimo pavojui atitinkamas elektromagnetas mažina stabdymo slėgį - valdo rato stabdymo momentą taip, kad jo slydimas būtų ne didesnis kaip 5 proc. Slydimui didėjant (blogėja sukibimo sąlygos) slėgis stabdžių sistemoje mažinamas.

Traukos kontrolės sistema (TCS/ASR)

Automobilio traukos sistema TCS (Traction control system), vokiškai - ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung), pagerina automobilio stabilumą jam greitėjant bet kokiu paviršiumi. Ši sistema buvo sukurta 1985 metais. Traukos kontrolės sistema padeda apsaugoti ratus nuo slydimo lyjant lietui arba važiuojant ledu, sniegu ar smėliu. Ji tai daro be vairuotojo įsikišimo selektyviai sumažindama variklio galią arba naudodama stabdžius. Traukos kontrolės sistema geriausiai veikia, kai važiuojate tiesia linija nedideliu greičiu.

Elektroninė stabilumo programa (ESP)

Automobilio važiavimo dinamikos valdymo sistema ESP kompensuoja automobilio tendenciją slysti ir padeda neprarasti važiavimo trajektorijos stabilumo posūkyje. Ši sistema buvo sukurta 1995 metais. Skirtingai nei ABS ar TCS sistemos, kurios veikia automobilį stabdant arba jam greitėjant, ESP veikia nuolatos. Jeigu automobilio važiavimo trajektorija neatitinka posūkio kreivės, tai ESP sistema pristabdo vieną arba kelis automobilio ratus. Jei automobilis slys į šoną, sistema akimirksniu pakoreguos stabdymo jėgą priekinei ašiai, kol automobilis atgaus stabilumą. Stabilumo kontrolė naudoja stabdžius ir variklio galią, kad automobilis neslystų. Automobilyje esantys jutikliai nustato šoninį automobilio judėjimą. Kompiuteris analizuoja automobilio judėjimą ir sukimąsi ir įsikiša, kad automobilis nenukryptų į šoną arba nesusvyruotų. Paprastai tariant, stabilumo kontrolė koreguoja nepakankamą ir per didelį posūkį. Jei automobilis yra su stabilumo kontrole, tikėtina, kad jame yra ir traukos kontrolės sistema.

Susidūrimo prevencijos sistema (CMBS)

Saugą užtikrina papildomas stabdžių mechanizmas su įmontuotais radiolokaciniais davikliais ir naujausios kartos saugos sistemos PRE-SAFE ar CMBS. Radiolokacinė sistema užfiksuoja priekyje važiuojančius automobilius ir įspėja vairuotoją, jei atstumas iki artimiausio automobilio per mažas arba prie jo artėjama per dideliu greičiu. Jei stabdomas automobilis per greitai lėtėja arba grėsmingai slysta, sistema imasi atsargumo priemonių - įtempiami priekinių sėdynių diržai, išpučiamos sėdynių dalys ir jos sureguliuojamos taip, kad vairuotojas ir keleiviai būtų saugūs. Priešpriešinio susidūrimo prevencijos sistema tobulina šią technologiją ir įjungia stabdžius, kad padėtų išvengti susidūrimo arba sumažintų neišvengiamo susirėmimo stiprumą. Tai ypač naudinga mažo greičio situacijose, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu stovėjimo aikštelėje arba sustojus eismui, kai jūsų dėmesys sekundę gali būti nukreiptas.

Avarinio stabdymo sistema (EBA)

EBA („Emergency Brake Assist“) padeda vairuotojui pasiekti maksimalią stabdymo jėgą avariniu atveju.

Dinaminė stabilumo ir sukibimo valdymo sistema (DSTC)

DSTC (Dynamic Stability and Traction Control) sistema lygina automobilio kryptį su vairo judėjimu ir padeda išlaikyti stabilumą.

Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės išlaikymo sistema (ACC)

ACC (Adaptive Cruise Control) - tai adaptyvus (pritaikomasis) greičio valdymas. Atsiradus kliūčiai priekyje, pirmumas teikiamas ne nustatytam greičiui išlaikyti, o saugiam atstumui iki priekyje važiuojančio automobilio.

Pasyvusis saugumas

Pasyvusis saugumas - tai automobilio savybės ir įranga, skirta sumažinti avarijos pasekmes. Šios priemonės suveikia susidūrimo metu arba po jo, siekiant apsaugoti žmones automobilyje ir išorėje. Tai apima saugos diržus, saugos pagalves, galvos atramas, kėbulo deformavimo zonas, kurios sugeria smūgį, bei kitus elementus, kurie mažina sužalojimų riziką. Saugiu vairavimu taip pat laikomas motociklininko šalmas ir saugos diržų užsegimo priminimas.

Saugos diržai

Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį. Kai kuriuose Ford automobiliuose oro pagalvės yra saugos diržuose. Tai vertinga saugos funkcija. Tačiau jei turite labai mažų vaikų, šie saugos diržai gali būti nepatogūs ir mažiems vaikams gali būti sunku juos užsisegti, ypač jei jie yra įsodinti į vaikišką kėdutę.

Saugos pagalvės

Žinoma, automobilyje turėtų būti bent jau priekinės oro pagalvės. Šiandien automobiliai be oro pagalvių greičiausiai yra labai seni, ir tikriausiai pirkėjas ieško ko nors labai specifinio - kolekcinio ar panašaus. Oro pagalvių turėjimas yra svarbus. Tačiau ne visi automobiliai turi šonines užuolaidines oro pagalves. Kai kuriuose 9-ojo dešimtmečio ir ankstyvojo 10-ojo dešimtmečio automobiliuose gali būti tik priekinės oro pagalvės, tačiau jos pirmiausia apsaugo viršutinę kūno dalį nuo smūgių į priekį. Ieškokite būtent šoninių užuolaidų. Tai ypač svarbu jauniems vairuotojams, nes apsaugo nuo galvos sužalojimų, kurie paaugliams vairuotojams gali būti labai rimti.

Variklio imobilaizeris

Automobilio imobilaizeris - tai elektroninė apsaugos priemonė, užkertanti kelią automobilio užvedimui be tinkamo rakto. Tai elektroninis įrenginys, integruotas į automobilio užvedimo sistemą. Jis veikia kartu su raktu, kuriame yra specialus lustas. Imobilaizeris šiandien yra beveik visuose naujesniuose automobiliuose, tačiau dažnai vairuotojai pamiršta, kad ši sistema reikalauja priežiūros. Jei pastebite, kad automobilis sunkiai užsiveda arba kartais raktas nereaguoja - tai gali būti pirmieji imobilaizerio gedimo požymiai. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus. Variklio imobilizatoriuose dažnai naudojamas radijo dažnio identifikavimas (RFID), kad raktas galėtų tarsi susikalbėti su automobiliu. Kai ieškote naudoto automobilio, tam tikri svarstomų modelių apdailos lygiai gali turėti šią funkciją arba jos neturėti. Kai kuriuose naudotuose žemesnio apdailos lygio automobiliuose variklio imobilizatoriaus nėra.

Saugiam vairavimui svarbios funkcijos renkantis automobilį

Ieškodami naujo ar naudoto automobilio neaukokite svarbių saugos funkcijų, net jei norite sutaupyti pinigų. Kuo naujesnį automobilį perkate, tuo daugiau šių funkcijų bus standartinės arba papildomos. Kuo senesnį naudotą automobilį perkate, tuo mažiau tikėtina, kad kai kurios iš šių funkcijų bus įtrauktos. Prieš pradėdami ieškoti konkrečių modelių, apsvarstykite, kurios iš šių saugos funkcijų, jūsų manymu, yra būtinos.

• Galinio vaizdo kamera: Jei esate patyręs vairuotojas, be šios kameros galima apsieiti, ypač mažame automobilyje. Tačiau jei perkate automobilį paaugliui, pavyzdžiui, nebrangų pirmąjį automobilį, nepraleiskite parkavimo kameros. Mokytis be parkavimo kameros yra gerai, tačiau jos turėjimas nepatyrusiam vairuotojui gali būti labai svarbus. Tiems, kurie dažnai parkuojasi labai ankštose erdvėse, gali prireikti 360 laipsnių parkavimo kameros. Tokia kamera leidžia matyti visą automobilį, o ne tik tai, kas yra už jūsų. Honda automobiliai ypač verti dėmesio dėl galinių parkavimo kamerų, nes dauguma jų siūlo skirtingus vaizdus, kuriuos vairuotojas gali pasirinkti priklausomai nuo aplinkybių.
• Galinio skersinio eismo įspėjimo sistema: Nors daugelyje senesnių automobilių gali būti įrengti priekiniai arba galiniai parkavimo jutikliai, galinio skersinio eismo įspėjimo sistema žengia dar vieną žingsnį pirmyn. Paprastai jis veikia kartu su galiniais parkavimo jutikliais, tačiau galinis skersinio eismo įspėjimas praneša vairuotojui, kai kažkas juda link automobilio ir patenka į matomumą. Pavyzdžiui, tarkime, esate maisto prekių parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje ir turite pasitraukti iš vietos, kurioje nematote artėjančių transporto priemonių ar pėsčiųjų. Galinis skersinio eismo įspėjimo sistemos signalas perspės, kad iš bet kurios pusės artėja žmogus arba automobilis. Esant būtinybei, tai gali būti geras galinės parkavimo kameros pakaitalas.
• Įspėjimo apie priekinį susidūrimą sistema: Įspėjimo apie priekinį susidūrimą sistema stebi priekyje važiuojančias transporto priemones ir informuoja, kai artėjate per greitai. Ji užfiksuoja, kad priekyje važiuojantis objektas važiuoja lėčiau už jus arba yra sustojęs, ir įspėja, kad gali grėsti susidūrimas. Pirmiausia būtinai išbandykite automobilį, nes kai kurios įspėjimo apie priekinį susidūrimą ir priešpriešinio susidūrimo prevencijos sistemos yra labai jautrios. Tačiau kitų jautrumo lygį galima reguliuoti.

Pasiruošimas vairavimui

Prieš pradėdami važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas.

Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti. Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga. Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.

Automobilio stabilumas

• Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras.
• Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta.
• Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
• Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
• Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje.
• Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
• Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas.
• Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai.
• Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
• Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
• Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai.
• Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę.
• Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį kooreguoti vairu.
• Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
• Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
• Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
• Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
• Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
• Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.
• Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
• Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
• Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
• Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga.
• Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.
• Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.

Važiavimas posūkyje

• Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės.
• Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesnė vilktis - tuo daugiau).
• Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
• Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.

Stabdymas

Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.

• Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo.
• Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo.
• Reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų.
• Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.
• Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
• Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant 100km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t. y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.
• Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kuo didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
• Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
• Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
• Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
• Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
• Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.
• Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
• Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
• Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
• Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio.
• Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
• Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.

Vairuotojo reakcija ir savijauta

• Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja.
• Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
• Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja.
• Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
• Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
• Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų.
• Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
• Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.
• Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
• Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
• Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pamato aplenktą automobilį.
• Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
• Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
• Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
• Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu.
• Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
• Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas.
• Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
• Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
• Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
• Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).

Vairavimas tamsiu paros metu

• Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.
• Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
• Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
• Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.

Akloji zona ir lenkimas

Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti, turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.

Lenkimas - tai vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.

Važiavimas per sankryžas

Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.

tags: #automobiliu #saugyklu #rampos