Automobilių pramonės žaliavos ir tiekimo grandinė

Automobilių pramonė yra vienas svarbiausių, strateginių pramonės sektorių Europoje, kurio apyvarta sudaro daugiau nei 7 proc. europinio BVP. Be to, automobilių gamybos sektorius tiesiogiai ir netiesiogiai suteikia darbo vietas 13 mln. žmonių. Tačiau, spartūs technologiniai pokyčiai ir globali konkurencija kelia didelių iššūkių Europos Sąjungos automobilių pramonei. Kad Europos automobilių pramonė būtų konkurencinga pasauliniu mastu, ji turi skubiai atgauti pirmaujančią poziciją pereinant prie švaresnių ir pažangesnių, dirbtiniu intelektu pagrįstų transporto priemonių gamybos.

Svarbiausios žaliavos ir ES strategija

Tam, kad taptų labiau skaitmenine, klimatui neutralia bei efektyviai vartotų energiją, ES reikės daugiau svarbiausiųjų žaliavų, tokių kaip litis ar kolbatas, kurių reikia baterijų ir elektrinių variklių gamybai. Žalioji ir skaitmeninė transformacija taip pat padidins svarbiausių žaliavų paklausą iki 2050 m. ES konkurencingumo ataskaitoje nurodoma, kad europinė automobilių pramonė kenčia dėl mažėjančios prekės ženklų vertės, atsiliekančių technologijų, priklausomybės nuo tiekimo grandinių ir didelių gamybos sąnaudų. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos, skaitmenizacija ir Kinijos, kaip pirmaujančios automobilių eksportuotojos, iškilimas iš esmės pakeitė globalią konkurencinę aplinką, todėl automobilių pramonės sektorius privalo greitai pritaikyti prie šių pokyčių.

Priklausomybė nuo importo

Šiuo metu Kinija tiekia 86 proc. pasaulio retųjų žaliavų. ES importuoja 93 proc. magnio iš Kinijos, 98 proc. borato iš Turkijos ir 85 proc. Tačiau, nors Kinija išlieka pagrindine ES tiekėja, kai kurios žaliavos išgaunamos ir ES. Kritinių žaliavų tiekimo saugumas ES jau dabar kelia rimtų iššūkių.

ES tikslai ir reguliavimas

2023 m. gruodį Europos Parlamentas, pasiekęs susitarimą su ES Taryba, patvirtino taisykles dėl svarbiausiųjų žaliavų. Taisyklėse nustatyti tam tikri ES metinio suvartojimo tikslai iki 2030 m.:

• ES turėtų išgauti ne mažiau kaip 10 proc.
• ES turėtų apdirbimo būdu pasigaminti bent 40 proc.
• Perdirbdama atliekas ES turėtų sugebėti pagaminti bent 25 proc.
• Iki 2030 m. nė viena trečioji šalis neturėtų tiekti daugiau kaip 65 proc.

EP nariai nori paskatinti svarbiausiųjų žaliavų perdirbimą ir jų gavimą kasyboje ar komercinėse atliekose, taip užtikrinant patikimą, saugų ir tvarų šių žaliavų išgavimą bei pakaitinių žaliavų naudojimo didinimą. Svarbiausiosios žaliavos gali būti perdirbtos iš senesnių produktų - jos yra vadinamos antrinėmis žaliavomis.

2023 m. kovą Europos Komisija pateikė Svarbiausiųjų žaliavų aktą, o gruodžio 12 d. Europos Parlamentas plenariniame posėdyje pritarė preliminaraus susitarimo su Taryba tekstui.

Elektromobilių pramonė ir žaliavų iššūkiai

EV pramonė susiduria su dideliu kompleksiškumu ir žiedinės ekonomikos (angl. „circular economy“) reikalavimais. Dauguma Europos kompanijų atsilieka nuo konkurentų elektromobilių inovacijų srityje, ypač dėl aukštų baterijų kainų, kadangi jų gamybai reikalingų kritinių žaliavų ir komponentų tiekimo grandines kontroliuoja Kinija. Šešių didžiausių baterijas gaminančių Kinijos kompanijų bendra globalios rinkos dalis reikšmingai auga - nuo 63 proc. 2023 metais iki 74 proc. Automobilių pramonės skatinimo veiksmų plane išskiriami penki pagrindiniai prioritetai: inovacijos ir skaitmenizacija; perėjimas prie netaršaus judumo; konkurencingumo ir tiekimo grandinių atsparumo užtikrinimas; įgūdžių tobulinimas bei vienodų sąlygų ir konkurencingos verslo aplinkos užtikrinimas. Visus šiuos prioritetus sieja strateginis elektromobilių baterijų technologijų ir gamybos sektorius.

„Battery Booster“ paketas ir tarptautinis bendradarbiavimas

„Battery Booster“ paketu siekiama mažinti ES kritinę priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų ir baterijų komponentų importo, skatinti tiekimo grandinių plėtrą bei investicijas į šį sektorių. Komisija taip pat pristatys strateginių projektų sąrašą, kuris supaprastins leidimų išdavimą ir žaliavų tiekimo sutartis baterijų gamybai. Stiprindama partnerystes su užsienio tiekėjais, Komisija jau kitąmet žada įsteigti Kritinių žaliavų centrą, kuris padėtų kompanijoms lengviau ir pigiau gauti baterijų gamybai reikalingų žaliavų. Komisija taip pat skatins valstybes nares taikyti supaprastintas procedūras visai baterijų žaliavų tiekimo grandinei.

Natrio jonų baterijos - alternatyva ličiui

Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad ličio paklausa pasaulyje iki 2040 metų, palyginti su pernai, išaugs 42 kartus. Litis yra vienas esminių komponentų ne tik baterijų gamyboje transporto sektoriui, bet ir ES pereinant prie švarios energetikos, panaudojant šį elementą stacionariems elektros kaupimo įrenginiams. Potenciali alternatyva ličiui - natrio jonų baterijos. Vietoje ličio jonų šiose baterijose migruoja natrio jonai, ir kaip elektrolitas naudojamas koncentruotas druskos tirpalas (sūrus vanduo arba natrio sulfatas, sumaišytas su vandeniu).

Skirtingai nuo ličio ar kobalto, natris gerokai labiau prieinamas, o tai lemia daug mažesnes jo gavybos išlaidas. Vienai tonai natrio išgauti reikia 682 kartus mažiau vandens, palyginti su viena tona ličio. Natrio jonų baterijų įkrovimas trunka trumpiau, jos yra nedegios, nesprogios ir draugiškesnės aplinkai, kadangi jose nėra toksiškų medžiagų ir jas lengva perdirbti. Pernai Kinijoje pristatytas pirmasis pasaulyje elektromobilis, varomas kompanijos „Farasis Energy“ natrio jonų baterijomis.

Automobilių pramonės logistika

Automobilių pramonės logistika yra sudėtinga. Žaliavos yra daugelio pramonės šakų pagrindas, todėl efektyvi logistika yra būtina, kad gamybos procesai vyktų sklandžiai. Turėdami stiprią poziciją Skandinavijoje, Europoje ir Kinijoje, teikiame individualiai pritaikytus sprendimus automobilių ir jų dalių gamintojams bei prekybos atstovams. Mūsų paslaugos apima efektyvius krovinių gabenimo būdus, konsolidavimo centrus ir visapusišką tiekimo grandinės valdymą. Mūsų sprendimai yra pritaikyti konkretiems klientų poreikiams - nuo gamyklos koordinavimo iki galutinio pristatymo. Siūlome visapusiškus logistikos sprendimus žaliavoms - nuo pervežimo iki sandėliavimo ir distribucijos. Gabename viską - nuo mažų (dalinių) krovinių iki pilnų sunkvežimių. Organizuojame konteinerių transportavimą į ir iš Europos, Jungtinės Karalystės bei kitų pasaulio krypčių. „ColliCare Logistics“ yra logistikos įmonė, teikianti visą paslaugų paketą: sandėliavimą, krovos darbus ir distribuciją, papildomai prie pervežimo.

Papildomos logistikos paslaugos

• Integruoti sprendimai įvežamiesiems, išvežamiesiems ir atsarginių dalių (angl. „spare parts“) srautams.
• Efektyvi distribucija prekybos atstovams ir atsarginių dalių (angl. „spare parts“) tiekėjams.
• Papildomos paslaugos: komplektavimas (angl. „kitting“), perdirbimas / perdarymas (angl. „remanufacturing“).
• Specializuota sandėliavimo vieta ir „AutoStore“ sprendimai smulkioms detalėms bei komplektavimui (angl. „kitting“).

„ATA Carnet“ - tai tarptautinis muitinės dokumentas, leidžiantis laikinai įvežti prekes į kitas šalis nemokant muito, PVM ar kitų importo mokesčių. Žaliavoms, didmaišiams, paletėms ar daliniams birių krovinių srautams tinkami sprendimai supakuotoms žaliavoms.

Programinė įranga ir autonominis vairavimas

Konsultacijų kompanija „McKinsey“ apskaičiavo, kad pasaulinė automobilių programinės įrangos ir pažangių vairuotojo pagalbos sistemų rinka iki 2035 metų sudarys apie 165 mlrd. eurų. Visgi, nors Europos gamintojai diegia kai kurias šių sistemų funkcijas, juos vis labiau lenkia konkurentai iš Kinijos ir JAV. Kinijoje daugiau nei pusė apklaustų vairuotojų sutiktų pereiti prie kito prekės ženklo transporto priemonės dėl geresnių vairuotojo pagalbos sistemų funkcijų. Tai - įspėjimo signalas pramonei, kurioje programinė įranga įgauna vis daugiau svarbos.

Potencialą globalioje rinkoje turi ir autonominio vairavimo sistemos - prognozuojama, jog iki 2035 metų jos sukurs iki 400 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Tačiau sąlygos autonominių transporto priemonių bandymams ir komercinei plėtrai ES yra mažiau palankios nei Kinijoje ar JAV - šiuo metu norint testuoti autonomines sistemas viešuosiuose keliuose, reikalingi nacionalinių taisyklių išimtimis grįsti leidimai, o skirtingose valstybėse narėse reikalingos atskiros procedūros.

Situacija Lietuvoje ir ES perspektyvos

Lietuvoje teisinė bazė autonominių automobilių eksploataciją leidžia jau nuo 2017 metų, o A1 kelyje tarp Vilniaus ir Kauno jau keletą metų egzistuoja kelio ruožas, pritaikytas autonominių automobilių bandymams - jame bandomi įprasti autonominiai automobiliai ir autonominiai elektromobiliai. Tuo tarpu Vilnius tapo pirmuoju Europoje miestu, kuriame maisto prekes pristatė autonominiai startuolio „LastMile“ automobiliai, taip pat buvo gana sėkmingai testuotas autonominis autobusas.

Komisija taip pat įsipareigojo bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant įsteigti bent tris tarpvalstybines bandomąsias zonas, kurios įgalins autonominių transporto priemonių bandomąjį diegimą tiek keleivių, tiek prekių pervežimui. Visa tai padės kurti vietinę ES išmanių ir automatizuotų transporto priemonių programinę įrangą, kuri jau netolimoje ateityje neabejotinai taps vienu svarbiausių konkurencingumą lemiančių veiksnių automobilių pramonės sektoriuje.

Automobilių gamintojai

Pasaulio automobilių pramonėje veikia daugybė garsių gamintojų, kiekvienas iš jų turi savo istoriją ir specializaciją. Štai keletas pavyzdžių:

• Acura: Koncerno „Honda“ šiaurės Amerikos filialas, specializuojasi sporto ir „Prestige“ automobilių gamyboje. Surinkimo gamyklos „American Honda Motor Co“ buvo atidarytos 1986 m. kovo 27 d. Kalifornijoje. Pagrindinis „Acura“ markės modelių skirtumas nuo „Honda“ panašių automobilių - sportiška išvaizda ir aukštesnio lygio standartinė įranga.
• Alfa Romeo: Automobilių gamintojas iš Italijos, įkurtas 1910 m. Nuo 1986 m. yra „FIAT“ grupės narė.
• Alpina Burkard Bovensiepen GmbH: Vokietijos automobilių kompanija, gaminanti transporto priemones, remiantis BMW baze.
• Aston Martin: JK egzotinių automobilių gamintojas įkurtas 1913 m. David Brown (DB) perėmęs bendrovę davė savo inicialus kai kuriems „Aston Martin“ modeliams.
• Audi: Pagrindinė būstinė Ingolštade, Bavarijoje, ir yra beveik visiškai (99.7 %) valdoma „Volkswagen Group“ nuo 1964 m. Vokiškas šūkis „Vorsprung durch Technik“ reiškia „Pažanga dėka technologijų“.
• Bentley Motors Limited: JK prabangių automobilių gamintojas, įsikūręs vakarų Anglijoje, Kru mieste. Įmonę įsteigė W. O. Bentley 1919 m. Nuo 1998 m. šią įmonę perėmė „Volkswagen“ automobilių grupė.
• BMW AG: Vokietijos automobilių, motociklų ir jų variklių gamintojas. Pagrindinė bendrovės būstinė yra įsikūrusi Miunchene, Bavarijos sostinėje.
• Borgward: Vakarų Vokietijos automobilių įmonė, egzistavusi 1929-1961 m. Įmonė buvo įkurta Karl Borgward ir buvo įsikūrusi Bremene.
• Brilliance China Auto: Kinų automobilių gamintojas. Bendrovės gamyklos yra Šenjango mieste, Liaoningo provincijoje. Jos produkcija apima automobilius, mikroautobusus ir automobilių dalis.
• Bugatti Automobiles S.A.S.: Prancūzijos automobilių gamintojas, specializuojantis itin prašmatnių, labai galingų ir greitų automobilių gamyboje.
• Buick: JAV automobilių gamintojas, gaminantis automobilius JAV, Kanadoje ir Kinijoje.
• Cadillac: „General Motors“ priklausanti automobilių kompanija, daugiausiai automobilių parduodanti JAV ir Kanadoje. Įkurta 1902 m. ir pavadinta Antoine Laumet de La Mothe, sieur de Cadillac (žmogaus įkūrusio Detroito miestą) garbei.
• Chevrolet: Kompaniją įkūrė Louis Chevrolet ir William C. Durant. 1911 m. lapkričio 3 d. „Chevrolet“ įžengė į automobilių rinką kaip „Ford Model T“ konkurentas. „Chevrolet Corvette“ yra sportinis automobilis, kurį nuo 1953 m. gamina „Chevrolet“.
• Chrysler: Koncernui „Chrysler Group“ priklausanti markė, įkurta 1925 m. birželio 6 d. ir pavadinta pagal jos įkūrėją Walter P. Chrysler.
• Citroën: Prancūzijos automobilių gamintojas, įkurtas 1919 m. André Citroën. Šiandien „Citroën“ yra dalis „PSA Peugeot Citroën“ koncerno.
• Dacia: Rumunijos automobilių gamintojas.
• Daewoo: Pietų Korėjos konglomeratas, įkurtas 1967 m.
• De Tomaso Automobili SpA: Italijos bendrovė, kuri specializuojasi sportinių automobilių gamyboje. Būstinė yra įsikūrusi Modenoje (Italija). Įkurta 1959 m.
• Dodge: Koncernui „Chrysler Group“ priklausanti markė, įkurta 1914 metais.
• Ferrari: Italijos automobilių gamintojas, specializuojantis sportinių ir labai galingų automobilių gamyboje. Kompanija įkurta 1929 m. Enzo Ferrari. Nuo 1946 m. tapo S.p. A. Ferrari, kuri dabar yra kontroliuojama „Fiat“ grupės.
• FIAT: Italijos automobilių, variklių gamintojas, finansinė ir pramoninė grupė, įsikūrusi Turine, Italijoje. Įmonė įkurta 1899 m.
• Ford Motor Company: Trečia pagal dydį pasaulyje automobilių gamintoja. Kompaniją įkūrė Henris Fordas 1903 m. birželio 7 d.
• GMC: „General Motors“ priklausanti automobilių kompanija, gaminanti sunkvežimius, autobusus ir visureigius, daugiausiai parduodanti Šiaurės Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
• Holden: Užsiėmė visu „General Motors“ verslu Australijoje ir Azijoje.
• Honda: Japonijos tarptautinė kompanija, geriausiai žinoma kaip automobilių ir motociklų gamintoja. Kompanija įkurta 1948 m. rugsėjo 24 d.
• Hummer: „General Motors“ priklausanti visureigius gaminanti automobilių kompanija. Civiliniai „Hummer“ automobiliai buvo pradėti gaminti 1995 m.
• Hyundai Motor Company: Įkurta 1967 m. ir šiandien yra penkta pagal dydį automobilių gamybos bendrovė pasaulyje.

tags: #automobiliu #pramones #zaliavos