Klausimas, ką galima statyti kelio apsaugos zonoje, o ko ne, ilgą laiką kėlė daugiau diskusijų nei atsakymų. Nors naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, įsigaliojęs šių metų pradžioje, turėjo išspręsti šią problemą, praktikoje ji vis dar kelia nesusipratimų. Įstatyme buvo numatyta, kad apskritai visose kelių apsaugos zonose draudžiama bet kokių pastatų, nesusijusių su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, statyba, nepaisant to, ar teritorija patenka į miestų, miestelių, kaimų ar kitas teritorijas. Tačiau nuo 2021 metų pradžios situacija pasikeitė. Miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose atsirado galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti pastatus, net jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys.
Pastatų statyba ir rekonstravimas kelio apsaugos zonose
Verta turėti mintyje, kad kelio savininkas ar valdytojas turi teisę atsisakyti pritarti pastatų statybos ar rekonstravimo didinant išorės matmenis darbams kelių apsaugos zonose. Galimi atsisakymo pagrindai yra konkrečiai išvardyti įstatyme, pavyzdžiui, jei statybos darbai trukdys kelių plėtrai, kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.

Kompaktiškai užstatytos teritorijos sąvoka
Atkreiptinas dėmesys, kad terminas „kompaktiškai užstatyta teritorija“ nėra plačiau paaiškintas aptartame įstatyme. Tačiau jį galima rasti kitame teisės akte, t. y. Teritorijų planavimo įstatyme. Todėl praktikoje aiškinantis, kuri kaimo teritorija laikytina kompaktiškai užstatyta, o kuri ne, manytina, kad reikės taikyti Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą sąvoką, kuri apibrėžta taip: „kompaktiškai užstatyta teritorija - didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų“.
Pereinamasis laikotarpis ir ankstesni projektai
Svarbu akcentuoti ir tai, kad aukščiau aptarti pakeitimai, kurie gali būti taikomi nuo naujųjų metų, šiuo metu pradėtiems rengti projektams neturi įtakos ir jais nebus galimybės pasinaudoti. Ankstesni projektai turės būti baigiami rengti pagal dabartinę tvarką, t. y. 19 straipsnis. 2020 10 15 įstatymu Nr. XIII-3331 (TAR, 2020, Nr. 2020-22473) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIII-3331 įsigaliojimo dienos (2021 01 01) pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai baigiami rengti pagal iki įstatymo Nr. XIII-3331 įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką.
Automobilių sustojimo ir stovėjimo taisyklės
Siekiant išvengti baudų, būtina žinoti ir laikytis automobilio sustojimo ir stovėjimo taisyklių. Visų pirma, prisiminkime, ką būtent reiškia sustojimas ir ką stovėjimas.
- Sustojimas - transporto priemonės sustabdymas ne ilgiau, nei reikia keleiviams nulipti ar kroviniui pakrauti/iškrauti.
- Stovėjimas - transporto priemonės sustabdymas ilgam laikui (parkavimas).
Dėmesio! Avarinė šviesos signalizacija ar pastatytas avarinio sustojimo ženklas neatleidžia nuo atsakomybės, jei sustojote nepriverstinai ten, kur sustoti/stovėti draudžiama.
Specialios stovėjimo vietos
Elektromobilių simbolių pažymėtose stovėjimo vietose leidžiama stovėti tik elektromobiliams. Kai įkrovimas baigtas, elektromobilio vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Stovėjimo vietos, pažymėtos K+R raidėmis, reiškia „Kiss and Ride“. Tokiose vietose galima trumpam sustoti ir išleisti vaikus į mokymo įstaigą. Tiesa, kol kas tokie ženklai ir žymėjimai nėra apibrėžti Kelių eismo taisyklėse ar kituose įstatymuose, todėl už jų pažeidimą nubausti negali. Tačiau tokie ženklai dažnai naudojami kartu su įprastais stovėjimą draudžiančiais ženklais, už kurių pažeidimą jau yra baudžiama.

Kelio ženklų, susijusių su sustojimu ir stovėjimu, reikšmės
Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, - iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.
Draudžiamieji ženklai
- 332. Sustoti draudžiama: Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
- 333. Stovėti draudžiama: Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
- 334. Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis: Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos ir tuo laiku gali stovėti bet kurioje kelio pusėje.
- 335. Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis: Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos ir tuo laiku gali stovėti bet kurioje kelio pusėje.
- 336. Apribojimų pabaiga: Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 galiojimo zona.
- 540. Zona, kurioje draudžiama stovėti: Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, - visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu.
- 543. Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga: Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reikalavimai.

Informaciniai ir nurodomieji ženklai
- 528. Stovėjimo vieta: Transporto priemonių stovėjimo vieta.
- 529. Stovėjimo ribotą laiką vieta: Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta.
- 530. Stovėjimo nurodytu laiku vieta: Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku, išskyrus skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones.
- 531. Rezervuota stovėjimo vieta: Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Ne elektroniniai leidimai tvirtinami už priekinio stiklo.
- 532. Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas: Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti maršrutiniu transportu.
- 541. Stovėjimo zona: Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku.
- 544. Stovėjimo zonos pabaiga: Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimai.
Papildomos lentelės
Papildomos lentelės, naudojamos kartu su kelio ženklais, patikslina jų galiojimo sąlygas:
- 805. Galiojimo zona į priekį: Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo.
- 807. Galiojimo zona į priekį ir atgal: Nurodo kelio ženklų galiojimo zoną.
- 808. Galiojimo zonos pabaiga: Nurodo kelio ženklų galiojimo zonos pabaigą.
- 809. Galiojimo zona į dešinę: Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528-532, 549 galiojimo zonos kryptį (į dešinę) ir ilgį.
- 810. Galiojimo zona į kairę: Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528-532, 549 galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį.
- 811. Galiojimo zona į abi puses: Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528-532, 549 galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir ilgį.
- 822. Ne darbo dienos: Nurodo, kad kelio ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis.
- 823. Darbo dienos: Nurodo, kad kelio ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas švenčių dienas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas ne darbo dienas.
- 824. Savaitės dienos: Nurodo savaitės dienas, kurias galioja kelio ženklas.
- 826. Galiojimo laikas: Nurodo, kad kelio ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis.
- 827. Galiojimo laikas ne darbo dienomis: Nurodo laiką ne darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas.
- 828. Galiojimo laikas darbo dienomis: Nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas.
- 829. Galiojimo laikas savaitės dienomis: Nurodo dienas ir laiką, kada galioja kelio ženklas.
- 830. Stovėjimo būdas: Visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio. Yra įvairių stovėjimo būdų lentelių (nuo 831 iki 838), nurodančių specifinius reikalavimus, pavyzdžiui, leidžiamą transporto priemonės masę ar stovėjimo kryptį.
- 839. Stovėti išjungus variklį: Stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį.
- 840. Mokamos paslaugos: Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Prie lentelės gali būti nurodoma informacija apie rinkliavų zoną.
- 846. Asmenys su negalia: Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
- 847. Išskyrus asmenis su negalia: Nurodo, kad kelio ženklai negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.
- 854. Elektromobiliai: Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu.
- 855. Išskyrus elektromobilius: Nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams.
Kelio ženklinimo linijos
- 1.4. Geltona ištisinė linija: žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.
- 1.9. Geltona brūkšninė linija: žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija.
- 1.24. Asmens, sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje, simbolis: žymi stovėjimo vietą, kurioje gali sustoti arba stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele.

Darbai kelių juostose ir apsaugos zonose
Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą. Kelio savininkas (valdytojas) turi teisę duoti leidimą kelio juostoje dirbti visus kasybos darbus, tiesti komunikacijas, įrengti sankryžas ar nuovažas, įrengti apylankas, sodinti želdinius, vežti krovinius polaidžio metu, organizuoti sporto ar kitus masinius renginius.
Leidimų išdavimo tvarka ir atsakomybė
Objekto statytojas (užsakovas), gavęs kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininkų leidimą, teikia jį savivaldybei kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje, statybos leidimui gauti. Jeigu dirbdamas įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje leidimą gavęs (ar jo neturintis) juridinis ir (ar) fizinis asmuo padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti. Už darbų kokybę, technologiją, saugos ir saugaus eismo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo. Jeigu dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, kelio savininkas (valdytojas) arba policija gali darbus sustabdyti, o atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Draudžiami darbai ir reikalavimai
Draudžiama vykdyti kelių perkasimo ir kitus kasybos darbus esamų kelių juostose, išskyrus jų rekonstrukcijos ar taisymo (remonto) atvejus, nuo gruodžio 1 d. Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus. Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.
Inžineriniai tinklai ir mokesčiai
Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai tiesiami ir rekonstruojami pagal patvirtintus projektus. Mokestis už eismo ribojimą mokamas į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal įmokos „Mokestis už eismo ribojimą” 7850 kodą, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“. Mokesčio už eismo ribojimą dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo.
Kelių apsaugos zonų registravimas ir kompensacijos
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona, Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre. Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m. Šis siunčiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.
Kompensacijų teisė ir tvarka
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius. Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. 6, Vilnius. Kontaktai: +370 5 232 9600, el. paštas [email protected], interneto svetainė www.vialietuva.lt. Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas. Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.
tags: #automobiliu #parkavimo #vietos #kelio #apsaugos #zonoje