Kelias yra maršrutas, kuriuo vyksta eismas. Keliai gali būti natūralūs (jūros, oro erdvė, upės, pėsčiųjų takai) ir dirbtiniai (automobilių keliai, geležinkeliai, oro uostai).
Pagrindinės automobilių kelių ypatybės
- Laisvas priėjimas prie kelio. Automobilių keliai paprastai yra bendrojo naudojimo susisiekimo keliai.
- Kelių tinklo universalumas. Šiais keliais galima pasiekti įvairius punktus, be to, jie sudaro ryšį tarp visų kitų transporto rūšių.
- Manevringumas. Automobilių keliai pasižymi manevringumu, kiekvienas automobilis dirba nepriklausomai nuo kitų.
- Patikimumas. Dabartiniai keliai turi stiprią konstrukciją ir yra patikimi.
- Užpildymo laipsnis. Šiuo metu eismas pagrindiniuose keliuose yra labai intensyvus.
Automobilių transporto kelių tinklas Lietuvoje šiandien yra sudėtingas ir įvairus.
Automobilių kelių klasifikacija Lietuvoje
Pagal reikšmę Lietuvos automobilių keliai skirstomi į valstybinius ir vietinius.
Valstybiniai keliai
Valstybiniai keliai klasifikuojami į magistralinius, krašto ir rajoninius.
Magistraliniai keliai
Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. AM ir AI kategorijos automobilių keliai yra automobilių magistralės. AM ir AI kategorijų automobilių kelio trasa aplenkia gyvenvietes.
1992 m. pabaigoje, o apie 1999-2000 m. vietoj kelio 202 atsirado A18, kai buvo nutiestas visas Šiaulių aplinkkelis. Praėjusiais metais atsirado naujas magistralinis kelias - A19. Tai dabar tiesiamas Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis. Pasikeitė Vilniaus pietinio aplinkkelio (buv. 106 kelio) numeracija. Magistralinis kelias A19 eina rekonstruota aplinkkelio (Kirtimų g.) trasa nuo Gariūnų iki Vaidotų (B. Vokės) sankryžos, buvusia krašto kelio.
Yra tikimybė, kad atsirado dar vienas magistralinis kelias - A21. Maps.lt ir eismoinfo.lt žemėlapiuose Panemunės aplinkkelis žymimas kaip A21, o ne A12. Be to, siūloma valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą papildyti nauju 3,327 km ilgio magistraliniu keliu A21 Panemunės aplinkkelis ir 9,203 km ilgio valstybinės reikšmės rajoniniu keliu.
Numatoma, kad A20 ir A21 savo vietose bus laikinai. A12 ruožas per Panemunės miestelį gali būti downgrade'intas iki rajoninio kelio, kai bus uždarytas tiltas automobiliams, o A20 ruožas bus padarytas A6.
Krašto keliai
Krašto keliai jungia magistralinius automobilių kelius, administracinius centrus ir didžiuosius miestus.
Apie 1999-2000 m. atsirado keliai 229, 230 (kai buvo pastatyta Via Baltica), papildomai atsirado 231 ir 232.
Rajoniniai keliai
Rajoniniai keliai jungia krašto automobilių kelius, miestus ir kitus didelius objektus. Rajoniniams keliams priežiūra skiriama tada, kai yra užtikrinamos geros eismo sąlygos aukštesnio priežiūros lygio keliuose.
Vietiniai keliai
Šiame kontekste paminėta, kad Lietuvos automobilių keliai pagal svarbą skirstomi į valstybinius ir vietinius, tačiau detalesnės informacijos apie vietinių kelių klasifikaciją ir ypatybes pateikta nebuvo. Nurodoma, kad vietinių kelių yra apie 40 000 km.
Kelių dangų klasifikacija
Automobilių kelių danga turi būti stipri, lygi, šiurkšti, ekonomiška ir tenkinanti sanitarijos bei higienos reikalavimus. Pagal dangos tipą keliai skirstomi į:
- Kapitalinės dangos: betono, asfaltbetonio dangos.
- Patobulintosios dangos: skaldos, žvyro ir grunto mišinių, sustiprintų rišikliais dangos.
- Nerišliosios dangos: skaldos, žvyro, grunto dangos be rišiklių.
- Grunto dangos: natūralaus, pagerinto ar sustiprinto priemaišomis grunto dangos.
Eismo saugumo priemonės
Ar tu saugus kelyje? Eismo kultūra
Eismo saugumui užtikrinti naudojamos įvairios priemonės:
Kelio ženklai
Kelio ženklai padeda organizuoti eismą ir užtikrinti jo saugumą. Pagal savo funkcinę paskirtį kelio ženklai suskirstyti į septynias grupes:
- Įspėjamieji
- Pirmumo
- Draudžiamieji
- Nukreipiamieji
- Informaciniai nurodomieji
- Paslaugų
- Papildomos informacijos
Kelio ženklinimas
Vertikalusis ir horizontalusis kelio ženklinimas taip pat svarbus eismo saugumui.
Kelių atitvarai
Orientuojamieji atitvarai - tai stulpeliai, informuojantys vairuotojus apie kelio kryptį. Nukreipiamieji atitvarai gali būti įvairių konstrukcijų: gelžbetoniniai barjerai, plieninės ar lengvųjų metalų juostos, elastingi plieniniai lynai ar parapetai, pritvirtinti prie įkaltų į gruntą stulpų.
Kelių apšvietimas ir šviesos signalizacija
Kelių apšvietimas ir šviesos signalizacija taip pat prisideda prie eismo saugumo, ypač tamsiuoju paros metu.
Kelių priežiūra
Žemėlapyje galima susipažinti su kiekvieno valstybinio kelio ruožo priežiūros reikalavimais. Tai vairuotojams padės pasirinkti saugesnius kelius.
Kelių tarnybos pirmo lygio magistraliniuose keliuose budi visą parą, sningant valo, o esant plikledžiui ar lijundrai barsto bet kuriuo paros metu. Kelias turi būti nuvalytas ir pabarstytas praėjus ne daugiau kaip 2 val. po to, kai nustoja snigti ir (arba) pustyti. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 3 val.
Rajoniniams keliams priežiūra skiriama tada, kai yra užtikrinamos geros eismo sąlygos aukštesnio priežiūros lygio keliuose. Rajoniniuose keliuose, kurie prižiūrimi pagal pirmąjį rajoninių kelių priežiūros lygį, kelių tarnybos budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val., ruožuose, kurie prižiūrimi pagal antrąjį ir trečiąjį kelių priežiūros lygį, - nuo 9 iki 18 val.
Žemėlapyje galima susipažinti, kokiu paros metu keliai bus barstomi bei valomi ir iki kokios valandos šie darbai turi būti atlikti. Žemėlapyje pavaizduoti tik „Kelių priežiūros“ prižiūrimi keliai, kurie iš viso sudaro 21 tūkst. km.
Kelių dangų konstrukcija
Automobilių kelių laikančioji konstrukcija yra gruntinė sankasa. Ant jos klojama kelio danga, paprastai kelių sluoksnių. Vanduo nuo automobilių kelių dangos per kelkraščius ir šlaitus nuteka į griovius, latakus ir pakeles. Nedidelėms vandentėkmėms pro automobilių kelių sankasą praleisti įrengiamos vandens pralaidos.
Kai automobilių kelias kerta kitą kelią, statomas viadukas ar įrengiama sankryža, kai kerta upę, statomas tiltas, kai gilų slėnį - estakada, kalną - tunelis.
Lietuvos kelių tinklas ir tarptautiniai koridoriai
1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network koridoriai. Koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica) kerta Lietuvą šiaurės - pietų kryptimi, jungdamas Taliną - Rygą - Saločius - Panevėžį - Kauną - Kalvariją - Varšuvą. Koridoriaus atšaka Nr. IX B jungia Kijevą - Minską - Vilnių - Klaipėdą, o koridorius kerta Lietuvą rytų - vakarų kryptimi.
2016 m. Lietuvos valstybinių automobilių kelių tinklą sudarė 21 252 km, iš jų su asfaltbetonio danga - 13 985 km, su cementbetonio danga - 61 254 km, grindinių 7 km, žvyrkelių - 7198 km. Magistralinių automobilių kelių buvo 1875 km, krašto automobilių kelių - 5060 km, rajoninių - 14 692 km, vietinių apie 40 000 km.
tags: #automobiliu #keliu #gruntu #klasifikacija