Automobilių išmetamųjų dujų poveikis aplinkosaugai ir reguliavimas

Automobilių išmetamųjų dujų, ypač anglies dioksido (CO2), kiekį galima sumažinti dviem pagrindiniais būdais: didinant degalų naudojimo efektyvumą arba keičiant iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Šiuo metu kelių transporto sektoriuje dominuoja benzinu varomi automobiliai, nors elektrinių transporto priemonių skaičius sparčiai auga.

Automobilių parko tendencijos ir taršos šaltiniai

2019 metais dauguma (66,7 proc.) Europos kelių transporto priemonių buvo varomos benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai. Elektra varomų automobilių skaičius reikšmingai padidėjo: 2021 metais jų užregistruota 17,8 proc., palyginti su 10,7 proc. 2020 metais.

Skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 kiekį, reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir į tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant. Kol kas elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas teršia aplinką labiau nei vidaus degimo variklių automobilių gamyba ir utilizavimas. Be to, elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau, atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.

Servisų atsakomybė ir išmetamųjų dujų matavimai

Leidus aplinkosaugininkams matuoti automobilių taršą viešoje erdvėje, kilo daug diskusijų apie tokios praktikos reikalingumą ir naudą. Verta žinoti, kad automobilių taršą privalo matuoti ir servisai, remontavę komponentus, turinčius įtakos išmetamosioms dujoms. Nuo šių metų gegužės pirmosios, jei servisas tvarkė tokius komponentus, kartu su sąskaita už darbus jis turi pateikti ir išmetamųjų dujų matavimų rezultatus.

Šiai temai aktualus IV skyriaus „Aplinkos oro apsaugos reikalavimai“ 24-asis punktas numato, kad transporto priemonės techninė būklė po degalų tiekimo, oro tiekimo, išmetamųjų dujų neutralizavimo dalių, įrangos, komponentų, sistemų techninės priežiūros ar remonto, įskaitant perdirbimą, privalo atitikti Susisiekimo ministro arba jo įgalioto asmens tvirtinamus techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, o išmetamosios dujos - Teršalų išmetimo reikalavimuose nustatytas normas. Išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga (katalizatorius, kietųjų dalelių filtras) turi būti pakeista nauja arba naudota, jei ji vis dar yra veiksminga.

Taigi, dabar visi servisai, remontuojantys variklius ir kitus komponentus, kurie daro įtaką išmetamosioms dujoms, turėtų turėti išmetamųjų dujų sudėtį matuojančius aparatus arba sutvarkytus automobilius vežti išmatuoti dūmingumą ir po remonto išvadas pateikti klientams. Tačiau ši praktika kol kas nėra plačiai paplitusi, nes nedaug servisų turi tokią įrangą ir vadovaujasi šiais aprašais. Rasti vietą, kur būtų galima pasitikrinti dūmingumą be techninės apžiūros paslaugas teikiančių įmonių, yra sudėtinga, bet įmanoma.

Dūmingumo matavimo nauda servisuose

Kaip teigia specialistai, norint kokybiškai suremontuoti transporto priemonę ir atiduoti klientui ją tvarkingą, be dūmingumo patikros negalima atlikti kai kurių remonto darbų. Kai automobilis per daug dūmina, priežasčių gali būti daug, todėl diagnostika ne visuomet būna paprasta. Remontuojant ir nežinant galutinio rezultato, įrangą turėti yra naudinga. Net turbinų meistrai atvažiuoja patikrinti automobilių dūmingumo.

Klientai, važinėjantys senesniais automobiliais, patys atvažiuoja patikrinti išmetamųjų dujų, nes prisibijo aplinkosaugos, kuri, pamatavusi dūmingumą pakelėje, gali ne tik panaikinti techninės apžiūros galiojimą, bet ir skirti nemenką baudą.

Per didelės taršos priežastys ir pasekmės

Teršalų kiekis išmetamosiose dujose gali peržengti nustatytas ribas dėl įvairių priežasčių, tokių kaip:

• Susidėvėjęs variklis: tepaliniai žiedai, indėklai ar kiti komponentai.
• Susidėvėję DPF ir kiti filtrai, katalizatoriai.
• Blogas išmetimo sistemos slėgio daviklis, temperatūrinis daviklis.
• EGR vožtuvo darbo problemos.
• Turbinos problemos.
• Problemos degalų įpurškimo sistemoje, blogas degalų siurblys.
• Kiaura išmetimo sistema.

Nuspėti, dėl ko dūmija automobilis, galima tiek pagal išmetamųjų dujų spalvą, tiek pagal sudėtį. Tačiau nustatyti konkrečią problemą neretu atveju nebūna lengva, nes dauguma galimai susidėvėjusių komponentų yra variklio viduje, tad pats darbas juos ištraukti ir apžiūrėti yra sudėtingas ir nepigus.

Padidėjęs dūmingumas yra signalas, kad automobiliui reikalingas didesnis remontas. Jeigu tai nebus sprendžiama laiku, remonto dydis ir kaštai gali smarkiai išbrangti, nes vienas gedimas sukelia kitą ir įvyksta grandininė reakcija. Pavyzdžiui, susidėvėjusi turbina praleidžia tepalą į variklį ir išmetimą, varikliai užsigazuoja ir sprogsta. Taigi, jei dūmingumas po remonto nesumažėja, vadinasi, problema nėra išspręsta ir ji gali daryti žalą kitiems automobilio komponentams.

Teisinis reguliavimas ir atsakomybė už taršą

Susisiekimo ir aplinkos ministrai atnaujintus automobilių remontavimo aprašus pasirašė su aplinkosaugine idėja, kad į gatves neišvažiuotų daugiau nei priklauso teršiantys automobiliai, kad servisai juos sutvarkytų taip, kaip reikia, ir kad jie atitiktų taršos normas.

Nors teoriškai valstybė nelabai pasirūpina priežiūra, kaip šie reikalavimai įgyvendinami, klientai gali kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybas. Pagal naujuosius aprašus jos privalės ginti klientą ir patikrinti servisus, kurie išleido automobilį į gatvę nesumažinę jo dūmingumo iki nustatytų normų ribų.

Valstybės įmonių automobilių parkų priežiūros viešuosiuose pirkimuose neretai trūksta dūmingumo matavimo ar įrangos jam reikalavimų. Vietoje to būna daug nereikšmingų reikalavimų, dėl kurių automobilių priežiūros varžosi net garažinio lygio servisai, kurie neatitinka minimalių aplinkos apsaugos reikalavimų, neturi automobilių taršą tikrinančios įrangos, nepildo GPAIS, neteisingai tvarko pavojingas atliekas ar tiesiog veda juodąją buhalteriją.

Aplinkos apsaugos departamento reidai ir baudos

Aplinkos apsaugos departamentas drauge su policijos pareigūnais visoje Lietuvoje pradėjo specialius reidus, kurių metu dėmesio centre yra vairuotojai, kurių automobiliai dūmina. Lietuvos transporto tarša sudaro 45 proc. visos aplinkos taršos, o senas automobilių parkas yra viena iš to priežasčių. Tokiomis akcijomis siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį į tai, kad važinėti derėtų tvarkingu automobiliu, o jei jo tarša per didelė, tuomet kreiptis į remonto dirbtuves ir problemą išspręsti.

Nors reidų metu vairuotojai, net jei dūmingumo normos bus viršytos, baudžiami nebus, už aplinkos taršą gresiančios baudos yra ženklios. Administracinių nusižengimų kodekse nurodoma, kad į orą išmetamų teršalų kiekiui viršijant ribinius dydžius, tokios transporto priemonės naudojimas gali užtraukti 60-300 eurų baudą. Nusižengus pakartotinai, bauda išaugtų nuo 140 iki 600 eurų.

Dūmingumo matavimo metodika

Tikrinant benzininio automobilio į aplinką išmetamų anglies dioksido dujų (CO2) kiekį, naudojamas specialus įrenginys. Benzininių automobilių išmetamosios dujos tikrinamos dukart: vieną kartą varikliui veikiant laisva eiga, antrąjį - variklio sūkius sukėlus iki daugiau nei 2000 apsisukimų per minutę. Leistina CO2 riba yra iki 0,3.

Dyzelinių automobilių vairuotojų prašoma kelissyk sukelti variklio sūkius iki maksimalių be matavimo, kad nuo suodžių išsivalytų išmetimo sistema. Matavimo metu taip pat triskart tolygiai variklio sūkiai keliami nuo minimalių iki maksimalių. Aparatu užfiksuojami visi trys matavimai ir išvedamas vidurkis, kuriuo remiantis ir nurodoma, ar automobilis tinkamas eksploatuoti. Leistina dūmingumo riba yra 66 proc.

Ką reiškia dūmai?

Atliekant patikras, neretai pasitaiko, kad iš išmetimo vamzdžio pasirodantys dūmai ne visuomet reiškia, jog automobilis viršija nustatytas taršos normas. Dažnai dūmai gali signalizuoti, kad automobilis yra sugedęs ir jam reikalingas dėmesys, pavyzdžiui, varikliui.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo parlamentinių Aplinkos apsaugos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetų inicijuotą, Aplinkos ministerijos parengtą Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą. Kodekso pataisas Seimui teikia ir parlamentaras Algirdas Stončaitis. Jis siūlo skirti įspėjimą, kai automobilių išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus dydžius ir taip pat, jei neveikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Įspėjimas numatytas tik tais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą. Anot A. Stončaičio, tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos taikyti švelniausią prevencinio pobūdžio administracinę nuobaudą, išaiškinti vairuotojui jo veiką, įpareigoti jį nutraukti šiuos veiksmus bei įspėti, kad ateityje bus taikoma griežtesnė administracinė nuobauda, t. y. bauda.

Tuo tarpu A. Gedvilienė siūlo skirti įspėjimą, o ne baudą, tik jei automobilio teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius. Jei transporto priemonė yra su neveikiančia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, galimybė skirti įspėjimą nenumatyta. Už tokį pažeidimą Seimui siūloma palikti šiuo metu numatytą sankciją - baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 500 eurų. Parlamentarės teigimu, imtis kodekso pataisų paskatino vairuotojų nepasitenkinimas, kad šiuo metu taikomos per griežtos poveikio priemonės už išmetamų į aplinką teršalų kiekio normų viršijimą, nes yra skiriama bauda ir panaikinamas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas. Gyventojai susirūpinę, kad gali būti situacijų, kai vairuotojas nežino darantis pažeidimą, nes jo automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio elektronika nerodo jokio gedimo.

Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 500 eurų. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas - nuo 600 iki 900 eurų.

tags: #automobiliu #ismetamosios #dujos #aplinkosauga