Automobilių CO2 emisija ir taršos mokesčiai

Automobilių išmetamas anglies dioksidas (CO2) yra svarbus aplinkos taršos veiksnys, todėl visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą ir Europos Sąjungą, diegiami įvairūs mechanizmai, skirti mažinti šią taršą. Suprasti CO2 emisijos dydžius, jų apskaičiavimo metodus ir susijusius mokesčius yra esminė informacija kiekvienam vairuotojui ir verslininkui.

Kaip nustatyti automobilio CO2 emisiją?

Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą. Jame dažnai nurodoma emisijos reikšmė - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km). Registracijos liudijime (laukelis „CO2 emisija“) pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km.

Kiti būdai sužinoti CO2 emisiją:

• Gamintojo techninė dokumentacija arba oficiali interneto svetainė: įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, rasite automobilio CO2 emisijos duomenis.
• Specialios transporto duomenų bazės: egzistuoja internetinės paslaugos, leidžiančios sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
• Viešos paieškos sistemos: transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešojoje paieškos sistemoje.

CO2 emisijos apskaičiavimas senesniems automobiliams

Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, galima ją apskaičiuoti pačiam. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą. Pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą.

Automobilių taršos mokestis Lietuvoje

Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Šis mokestis, arba taršos mokestis, skaičiuojamas pagal tai, kiek jūsų automobilis išmeta CO2. Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį.

Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą.

Mokesčio dydis priklauso nuo išmetamo anglies dioksido kiekio, degalų rūšies ir jų kombinacijos. Už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų. Pavyzdžiui, pagal registracijos liudijimo informaciją mokestis būtų skaičiuojamas pagal NEDC duomenis: benzinas - 152, etanolis - 424, suskystintos naftos dujos - 533. Registracijos mokesčiui apskaičiuoti bus naudojama mažiausia reikšmė.

Mokesčio apmokėjimas ir susigrąžinimas

Nuo 2025 metų sausio 9-osios padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis. Šį mokestį reikia sumokėti „Regitroje“ registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis jo savininkui. Tai aktualu ir perkantiems naudotus automobilius - registracijos mokestis skaičiuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, tačiau gali būti įvairių išimčių.

Norint apskaičiuoti tikslią automobilio taršos mokesčio sumą, reikia žinoti automobilio išmetamo CO2 kiekį (g/km). Jei CO2 emisijos vertė nėra žinoma, ji gali būti nustatoma pagal kitų registruotų panašių automobilių duomenis „Regitros“ padalinyje. Taip pat norint paprasčiau sužinoti mokesčio dydį, galima pasinaudoti automobilių taršos mokesčio skaičiuokle, kurioje, įvedus automobilio duomenis, pateikiama preliminari suma.

Taršos mokestį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išvežate iš Lietuvos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos, parduodate į užsienį, utilizuojate arba registracijos metu buvo padaryta klaida. Norint susigrąžinti taršos mokestį, reikia kreiptis į „Regitrą“, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Procesas gali būti atliekamas tiek fiziniuose padaliniuose, tiek internetu. Prašymas grąžinti mokestį išnagrinėjamas per 20 dienų.

Kada mokestis netaikomas?

Verta paminėti, kad mokestis taikomas visoms transporto priemonėms, išskyrus elektromobilius. Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas. 100 proc. elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO2 ar kitų teršalų. Skirtingai nei hibridiniai modeliai, kurie vis dar turi vidaus degimo variklius, elektriniai varikliai turi nulinę emisiją.

Jei automobilis naudoja kelis energijos šaltinius (pvz., benziną ir elektrą), taikomas benzino mokesčio tarifas. Hibridinį automobilį pravartu rinktis dėl to, kad taršos mokestis yra mažesnis, tačiau ne visi hibridiniai automobiliai yra vienodi - jų CO2 emisija gali skirtis. Taršos mokesčio neišvengs ir hibridiniai automobiliai.

Hibridiniai automobiliai ir jų CO2 emisija

Hibridinius automobilius galima skirstyti į mikrohibridus (ang. mild hybrid), pilnus hibridus ir iš tinklo įkraunamus hibridus.

• Mikrohibridinė sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Tad būtent šio modelio hibridinių automobilių CO2 emisija yra šiek tiek mažesnė nei tradicinių benzininių ar dyzelinių automobilių.
• Pilni hibridiniai automobiliai gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra. Jie gali veikti trimis režimais: tik elektra, tik vidaus degimo varikliu arba kombinuotai. Tai leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir CO2 emisiją, ypač važiuojant mieste. Tad šių automobilių emisija yra mažesnė nei mikrohibridų. Mokesčio dydis priklauso nuo modelio, gali būti 30-50 proc.
• Iš tinklo įkraunamų hibridų efektyvumas yra didžiausias. Šio modelio automobiliai turi didesnę bateriją, todėl gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją (paprastai 30-80 km). Tai leidžia dar labiau sumažinti CO2 emisiją ir užtikrina mažesnį taršos mokestį.

CO2 emisijos mažinimo būdai

Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Didžioji dalis (66,7 proc.) Europos kelių transporto 2019 m. buvo varoma benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai.

Elektra varomų automobilių daugėja - 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc. (2020 m. - 10,7 proc.). Skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant. Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.

CO2 išmetimai pagal naudojamo kuro tipą skiriasi: dyzelinas išskiria daugiausia CO2, o gamtinės dujos - mažiausia. Elektromobilio poveikis klimatui priklauso nuo šalies elektros tinkle tiekiamos elektros CO2 pėdsako. Dviračio ir ėjimo pėsčiomis alternatyvos pateikiamos kaip ekologiškos transporto priemonės trumpoms kelionėms.

Pelno mokesčio pakeitimai, susiję su CO2 emisija

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) apribojimai, susiję su lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės ekonominėje veikloje, įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymais. Šie pakeitimai bus taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Nauji apribojimai lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymui bus ribojami, atsižvelgiant į automobilio išmetamą CO2 kiekį. Svarbu paminėti, kad šis pakeitimas taikomas tik nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. Jei automobilis buvo įsigytas ar išnuomotas iki šios datos, jokie pakeitimai neįsigalios.

Ribojimų esmė yra ta, kad iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, laikomo įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti tam tikrų ribų, priklausančių nuo CO2 emisijos:

• 75 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km (pvz., elektromobilis).
• 50 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km.
• 25 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km.
• 10 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.

Šis pakeitimas numato, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų bus atskaitomos neviršijant nustatytos ribos ir taikant nusidėvėjimo normatyvą, padalytą iš 12.

Praktiniai pavyzdžiai

Tarkime, įmonė įsigyja du automobilius, kurių kaina be PVM yra 50 000 eurų. Pirmojo automobilio CO2 emisija yra 0 g/km, todėl jis patenka į pirmąją grupę su 75 000 eurų apribojimu. Šiuo atveju visa 50 000 eurų suma bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip ir anksčiau.

Antrojo automobilio CO2 emisija viršija 200 g/km, todėl jam taikomas 10 000 eurų apribojimas. Tai reiškia, kad per automobilio nusidėvėjimo laikotarpį bus galima atskaityti tik 10 000 eurų, o likusi 40 000 eurų suma bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Detalesnis skaičiavimas su elektromobiliu: įmonė 2025 m. gruodžio 31 d. įsigyja elektromobilį už 100 000 eurų, su 1 euro likvidacine verte. Kadangi elektromobilio CO2 emisija yra 0 g/km, jam taikomas 75 000 eurų ribojimas. Naudojant tiesinį nusidėvėjimo metodą per 6 metus (nuo 2026-01-01), leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 75 000 eurų. Tai reiškia, kad kasmet leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 12 500 eurų.

Finansinėje apskaitoje ribotos atsakomybės juridiniai asmenys (pvz., UAB, AB, mažoji bendrija) nusidėvėjimą skaičiuos nuo visos įsigyto elektromobilio sumos. Tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją PLN204, dalis nusidėvėjimo bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams (remiantis PLN204S 03 kodu).

Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai ir jų evoliucija

Vis daugiau automobilių ir didėjantis jų išmetamų teršalų kiekis daro pastebimą poveikį aplinkai. Siekiant tai kontroliuoti, jau devintajame dešimtmetyje buvo įvestas R49 reglamentas, o nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir EEE galioja EURO standartai. Pastaraisiais metais šie standartai nuolat tobulinami - nuo „Euro 4“ iki naujausio „Euro 7“. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas lemia vis griežtesnių standartų taikymą, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities.

EURO standartų chronologija ir poveikis

• EURO 4 standartas buvo patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams, arba tiems, kurie pirmą kartą buvo įregistruoti po 2006 m. Šis standartas, galiojęs penkerius metus, privertė gamintojus perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dyzeliniams automobiliams buvo sumažintas anglies monoksido kiekis, o azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėjo labiau, dėl ko dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras (DPF arba FAP).
• Vėliau, 2009 m. rugsėjį, buvo patvirtinti „Euro 5a“ standartai, įsigalioję 2011 m. sausį. EURO 4 standartas lengviesiems automobiliams buvo lygiagretus EURO III standartui dviratėms ir triratėms transporto priemonėms.
• Nuo 2017 m. motociklai ir visos kitos dviratės ar triratės transporto priemonės turi atitikti EURO IV standartą.
• Nuo 2026 m. lapkričio įsigaliosiantis „Euro 7“ standartas įves griežtesnius realaus važiavimo sąlygų bandymus, ribas padangų ir stabdžių dulkėms bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.

Europos Parlamentas ir Taryba sutarė sugriežtinti išmetamo CO2 kiekio normas naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams, siekiant iki 2030 m. sumažinti CO2 kiekį atitinkamai 37,5 % ir 31 %, palyginti su 2021 m. lygiu. Nuo 2035 m. siekiama 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamą CO2 kiekį.

Kaip nustatyti automobilio EURO standartą?

Nustatyti automobilio EURO standartą, ypač senesnių modelių, gali būti sudėtinga. Naujausių automobilių techniniuose pasuose EURO standartas nurodomas. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodomas V.9 eilutėje. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir tuo metu galiojusį EURO standartą. Tačiau ne visuose techniniuose pasuose, net ir išduotuose šiais metais, yra įrašytas EURO standartas. Kiekvienas vairuotojas gali sužinoti automobilio EURO standartą, peržiūrėdamas automobilio atitikties sertifikatą, jei jį išsaugojo.

Žaliosios transporto zonos ir jų reikšmė

Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai tampa vis dažnesniu reiškiniu. Jų kūrimas miestų centruose yra būtinas dėl prastėjančios oro kokybės, o tai kelia sunkumų senesnių transporto priemonių pirkėjams. Automobiliams, neatitikusiems tam tikroje vietoje ir laiku reikalaujamų standartų, gali būti uždrausta įvažiuoti į ŽTZ.

Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti, kartu su griežtesne techninės būklės patikra (pvz., kietųjų dalelių filtro, EGR vožtuvo, katalizatoriaus buvimas) ir diferencijuotais mokesčiais už naudojimąsi keliais.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. pirmą kartą įregistruoti automobiliai (ir nuo 2017 m. įregistruoti motociklai) turi atitikti EURO 4 standartą. Tačiau svarbu žinoti, kad automobilio pagaminimo metai nebūtinai atspindi jo atitiktį standartams - pavyzdžiui, 2000 m. GDI varikliai buvo patobulinti, kad atitiktų EURO4 reikalavimus, nors pats modelis baigtas gaminti 2004 m. Net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą. Vėliau jų galimybės naudotis šiomis zonomis bus ribojamos.

Transporto priemonių išmetamų teršalų poveikis aplinkai ir ES tikslai

Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Per pastaruosius tris dešimtmečius transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išaugo net 33,5 %. Nors iki 2050 m. prognozuojamas tik 22 % sumažėjimas, ES deda pastangas mažinti taršą. Kelių transporto priemonės išmeta didelius teršalų kiekius, o lengvieji automobiliai sudaro 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio. Tai skatina sparčiai augančius elektrinių transporto priemonių pardavimus. ES siekia, kad iki 2050 m. transporto priemonių išmetamų CO2 kiekis būtų sumažintas 90 %, lyginant su 1990 m., taip siekiant klimato neutralumo.

Teršalų emisijos vertinimas

Teršalų emisijos vertinamos atsižvelgiant į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, įskaitant gamybos, degalų gamybos ir degalų deginimo metu išmetamus teršalus. Gamybos metu išmetamų teršalų kiekis gali skirtis priklausomai nuo dalių kilmės (vietinės ar užsienio), o degalų gamybos procesas priklauso nuo naudojamo kuro ar elektros energijos šaltinio. Vidaus degimo variklių gamybai ir surinkimui reikia daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis.

tags: #automobiliu #co2 #ismetami #dydziai