Burning Man - tai kasmetinis, savaitę trunkantis alternatyvaus meno festivalis, organizuojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje esančioje Black Rock (Juodosios Uolos) dykumoje. Renginys prasideda paskutinį rugpjūčio pirmadienį ir sutampa su JAV švenčiama Darbo diena, kuri daugeliui organizacijų yra išeiginė. Festivalio kulminacija vyksta šeštadienį po saulėlydžio, kai tradiciškai sudeginama didžiulė medinė žmogaus statula, nuo kurios ir kilo festivalio pavadinimas.
Viskas prasidėjo 1986 metais San Francisko Baker paplūdimyje, kai Larry Harvey ir Jerry James sumanytas projektas „Burning Man“ tapo spontanišku veiksmu, vėliau išaugusiu į vieną didžiausių pasaulio festivalių. Pirmieji festivaliai vyko San Franciske, tačiau 1990 metais policijai uždraudus deginti žmogaus skulptūrą, renginio organizatoriai buvo priversti ieškoti naujos vietos. Nuo tada festivalio namais tapo Black Rock dykuma.
Festivalio Koncepcija ir Principai
Šiuolaikiniai renginio organizatoriai Burning Man apibrėžia kaip eksperimentą, siekiant sukurti radikalios saviraiškos ir pasitikėjimo bendruomenę. Per savaitę dykumoje pristatomi šiuolaikinio meno kūriniai, dažnai fantastinių formų, o kai kurie iš jų sudeginami pačių kūrėjų dar neuždarius festivalio. Renginyje važinėja šimtai neįtikėtinos formos, „mutavusių“ mašinų (angl. Mutant Vehicles arba Art Cars), daugelis dalyvių apsirengę įvairiausių meno personažų, žvėrių ar daiktų kostiumais.
Festivalio metu sukuriama visa reikalinga Black Rock City infrastruktūra. Dalyviai gyvena bendruomenės dvasia, atsiduoda meno projektams ir saviraiškai. Kiekvienas dalyvis yra atsakingas už savo pragyvenimą, įskaitant maistą, vandenį, apsaugą nuo karščio, vėjo, šalčio ir vietą miegoti. Be to, privaloma pasirūpinti, kad po festivalio dykumoje neliktų jokių dalyvio buvimo pėdsakų. Visa tai atvykėliai turi numatyti iš anksto.
Į dykumą atvykstantys svečiai namuose turi palikti visus pinigus, nes renginyje prekyba neegzistuoja. Čia siūloma išmokti dalintis ir dovanoti. Festivalio metu savaitę atsiribojama nuo įprastinės civilizacijos - telefono ryšio, kompiuterio, interneto.
Vienas „Burning Man“ įkūrėjų Larry Harvey 2004 m. parašė „Dešimt Principų“, kurie yra pagrindinės festivalio propaguojamos kultūros gairės. Tai dovanojimo dvasios, radikalios saviraiškos iškėlimas, vartotojiškumo neigimo ir kt. principai. Šie principai skatina dalyvius kurti bendruomenę, pasitikėti vieni kitais ir siekti radikalios saviraiškos.
Dalyvių Patirtis ir Meno Kūriniai
„Burning Man“ dažnai apibūdinamas kaip „kita planeta“, kuri savaitę egzistuoja Nevados dykumoje. Čia galima išvysti liepsnojančius, didingus meno kūrinius, švytinčius, iššaukiančiais kostiumais pasidabinusius žmones, spalvingus, daugiaaukščius automobilius ir patirti neregėtą laisvę. Taip pat renginio metu dažnos smėlio audros, kurios greitai gali sumažinti matomumą.
Festivalyje nėra pinigų - visi draugiškai viskuo dalijasi. Nėra „atlikėjų“ ar „žiūrovų“ - visi kuria Burning Man kartu. Festivalis trunka savaitę, o kelios dienos iki renginio pradžios jau prasideda masinės statybos: savo palapines, heksajurtus, kupolus, kemperių „junginius“ stato Burning Man stovyklos. Tokių „pripažintų“ stovyklų - apie 1500, kiekvienoje gyvena nuo kelių iki kelių šimtų miestelėnų, kurie kartu ne tik stengiasi „išlikti“ nesvetingoje aplinkoje, bet ir duoda kažkokią dovaną miestui.
Stovyklos dovanoja tai, kas „užveda“ jų narius. Daugelis stovyklų dovanoja maistą, gėrimus, organizuoja įvairiausių muzikos stilių koncertus, paskaitas, diskusijas, mokymus ar siūlo ką nors netikėto. Pavyzdžiui, „Conversation Cafe“ vakarais kviesdavo prisijungti prie stalų, prie kurių vykdavo pokalbis vis kita įdomia tema. Kiti pasinaudoja galimybe daryti tai, apie ką svajojo, bet tikrame gyvenime nedrįstų: moterys šoko striptizą, neprofesionalūs komediantai rengė stand-up vakarus. Taip pat siūloma paslauga įkrauti telefonus ar organizuojama pagalba susižeidusiems.
Vienas iš svarbių festivalio aspektų - „saugumas trečioje vietoje“ (angl. safety third). Tai reiškia, kad, skirtingai nei įprastame pasaulyje, čia meno kūriniams dažnai suteikiama pirmenybė prieš griežtas saugumo taisykles, todėl ant daugelio instaliacijų galima laipioti, ilsėtis, suptis ar šokinėti.
Lietuvių Dalyvavimas ir Tradicijos
Skirtingose šalyse yra susikūrusios „Degančio Žmogaus“ bendruomenės, kurios reprezentuoja ir puoselėja „Burning Man“ propaguojamas vertybes. Pirmasis lietuvių teminė stovykla „Blukis“ Nevados dykumoje įsikūrė 2011 m. Tuomet lietuviai, remdamiesi senovės lietuvių tradicija tempti medžio kelmą ir taip atsikratyti negandų, interaktyvaus meninio festivalio metu perkėlė šią idėją į meninį projektą, kurio tema buvo „The Rites of Passage“.
2013 m. lietuviai įsikūrė šalia festivalio oficialaus oro uosto su tema „Lituanica birds“, pagerbiant lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinio skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. Tai liudija apie lietuvių bendruomenės pastangas integruoti savo kultūrą ir istoriją į festivalio patirtį.
Festivalio metu sukuriama visa reikalinga Black Rock City infrastruktūra. Dalyviai gyvena bendruomenės dvasia, atsiduoda meno projektams ir saviraiškai. Kiekvienas dalyvis yra atsakingas už savo pragyvenimą, įskaitant maistą, vandenį, apsaugą nuo karščio, vėjo, šalčio ir vietą miegoti. Be to, privaloma pasirūpinti, kad po festivalio dykumoje neliktų jokių dalyvio buvimo pėdsakų. Visa tai atvykėliai turi numatyti iš anksto.
Į dykumą atvykstantys svečiai namuose turi palikti visus pinigus, nes renginyje prekyba neegzistuoja. Čia siūloma išmokti dalintis ir dovanoti. Festivalio metu savaitę atsiribojama nuo įprastinės civilizacijos - telefono ryšio, kompiuterio, interneto.
Vienas „Burning Man“ įkūrėjų Larry Harvey 2004 m. parašė „Dešimt Principų“, kurie yra pagrindinės festivalio propaguojamos kultūros gairės. Tai dovanojimo dvasios, radikalios saviraiškos iškėlimas, vartotojiškumo neigimo ir kt. principai. Šie principai skatina dalyvius kurti bendruomenę, pasitikėti vieni kitais ir siekti radikalios saviraiškos.
Festivalio Logistika ir Bilietų Įsigijimas
Kaip patekti į Burning Man? Bilietų įsigijimas gali būti nelengvas. Siūlomi keli variantai:
- FOMO bilietai: brangesni, bet suteikia beveik garantuotą patekimą.
- Eiliniai bilietai: leidžia prisijungti prie stovyklos arba dalyvauti nepriklausomai, tačiau dėl jų reikia dalyvauti loterijoje.
- Oficiali perpardavinėjimo platforma (STEP): leidžia gauti bilietus iš tų, kas juos įsigijo anksčiau, su nedidele, iš anksto nustatyta priemoka.
- „Paskutinis etapas“: parduodami dar likę bilietai.
Taip pat yra galimybė tapti „miestelėnu“ nemokamai, savanoriaujant renginiui, pavyzdžiui, prižiūrint deginimus ar padedant palaikyti tvarką kaip reindžeris.
Daugelis dalyvių į Burning Man važiuoja automobiliais ar kemperiais. Kiti, neturintys automobilio, važiuoja autostopu - juos paveža kiti „burneriai“. Įsigijus bilietą, vienas svarbiausių klausimų, nuo kurio smarkiai priklauso festivalio patirtis - „kur gyventi“. Galima rinktis gyvenimą stovykloje arba nepriklausomai. Nepriklausomas pasirinkimas tinka tiems, kurie sugeba savimi pasirūpinti, žino, ko jiems reikia, turi idėjų saviraiškai ir mėgsta bendrauti su nepažįstamaisiais. Gyvenimas stovykloje logiškas tiems, kurie nori, kad jiems „parodytų kelią ir pavyzdį labiau patyrę“, arba jei stovykla turi idėją, sutampančią su jūsų vertybėmis, ar joje stovyklauja draugai.
Stovyklos gali pasiūlyti papildomą komfortą - dušus, maitinimą, dviračių ar palapinių nuomą. Kai kurios stovyklos yra tik bendraminčių kompanijos, o kitos - legendomis apipinti „laikini viešbučiai“, kuriuose dalyviai moka dideles sumas už pilną aptarnavimą. Kiti mokesčiai už vietą stovykloje gali svyruoti nuo 600 iki 14000 JAV dolerių, priklausomai nuo patogumų ar indėlio.
Tipinis variantas - kemperis, tačiau jų nuomos kainos gali būti labai aukštos. Kitas variantas - palapinė, nuo paprastų iki prabangių. Kai kurie dalyviai pasirenka nakvoti automobilyje, tačiau tai reikalauja išradingumo ir prisitaikymo.
Iššūkiai ir Netikėtumai
Kasmetinis „Burning Man“ festivalis, vykstantis Nevados Juodosios uolos dykumoje, kartais susiduria su netikėtais iššūkiais. Pavyzdžiui, 2023 metais dėl liūčių festivalis virto klampyne, dešimtims tūkstančių žmonių įstrigus dykumos purve. Liūtis sukėlė itin lipnų purvą, kur automobiliams buvo sunku išjudėti. Dalyviams teko vaikščioti purvu, o batai tapdavo sunkūs nuo lipnios masės. Tai kėlė riziką, ypač dėl galimų atvirų laidų ir elektros smūgio pavojaus.
Organizatoriai atšaukė planuotus skulptūrų deginimus ir paragino dalyvius taupyti maistą ir vandenį. Kai kuriems pavyko išvykti su visureigiais automobiliais, kitiems teko laukti, kol situacija pagerės. Kai kurie dalyviai, tarp jų ir lietuviai, organizavo išvykimą pėsčiomis iki artimiausių kelių ar miestelių, kur juos pasitikdavo draugai ar savanoriai.
Nepaisant tokių iššūkių, daugelis dalyvių teigia, kad situacija nebuvo nevaldoma, ir jie ramiai reagavo, turėdami pakankamai maisto ir vandens visiems galimiems scenarijams. Komunikacijos tarp dalyvių buvo nedaug, tačiau jie džiaugėsi galimybe toliau puikiai leisti laiką.
„Burning Man“ principas „Nepalik (savo) žymės“ (angl. Leave No Trace) yra griežtai laikomasi. Net ir po festivalio, kai didžioji dalis miesto nugriaunama, savanoriai kruopščiai renka bet kokias šiukšles, kad dykuma liktų švari. Tai dar labiau skiria „Burning Man“ nuo įprastų muzikos festivalių ar miesto švenčių.
tags: #automobilis #sventoji #burning #men