Automobilis prie namų: leidimai, taisyklės ir saugumas

Automobilių statymas prie namų, jų priežiūra ir eksploatacija yra aktualios temos Lietuvos gyventojams. Šiame straipsnyje aptarsime Kauno ir Vilniaus savivaldybių taikomą tvarką leidimams įsigyti, dalijimąsi duomenimis, taip pat su automobilių stovėjimu ir technine būkle susijusias problemas, eismo įvykius daugiabučių kiemuose bei patarimus, kaip išvengti nemalonių situacijų perkant transporto priemonę.

Leidimų įsigijimo tvarka ir duomenų prieiga

Kauno situacija: iššūkiai ir siūlymai

Kaunietis L. Varanavičius pasipiktino laikinosios sostinės valdžios nustatyta leidimų statytis automobilius prie namų įsigijimo tvarka. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad valdininkai neturėtų reikalauti iš piliečių pažymų apie informaciją, kuri jau yra valstybės duomenų bazėse, nes 21 amžiaus antras dešimtmetis eina į pabaigą. Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad išrašų ir dokumentų nešiojimo, norint įsigyti leidimą statyti automobilį šalia namų, nepavyksta išvengti todėl, kad šias paslaugas administruojanti viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ negali prieiti prie visų duomenų bazių.

A. Kupčinskas paaiškino: „Ne prie visų bazių prieina viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“. Viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ nėra viešojo administravimo subjektas kaip seniūnija ar savivaldybė, tai, aišku, jie neturi galimybės tikrinti tų duomenų, taigi, tame ir užprogramuota ta problemėlė.“ Vis dėlto, tarybos narys pritarė, kad tokia tvarka nėra tinkama ir permainos yra būtinos. Jis pažymėjo, kad duomenų bazės turi tobulėti, kad nebūtume atsilikę, juo labiau, kad ir pati „Regitra“ kalba, jog nereikia atskirai daryti techninio paso ir vairuotojo pažymėjimo, o viską galima laikyti vienoje elektroninėje kortelėje. A. Kupčinskas pridūrė: „Viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ yra savivaldybės įmonė. Aš manau, kad žmonėms tikrai nereikėtų verkti. Turėtų jie nurodyti savo paso kodą ar to paties vairavimo pažymėjimo kodą, ir nusiųstų viską. Seniūnija ir viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ administracija turėtų kalbėti tarpusavyje, kad žmonėms nereikėtų nešioti dokumentų, nes daug dalykų juk galima išspręsti namuose, prie kompiuterio.“

Vilniaus vizija: elektroninė erdvė ir moderni kontrolė

Vilniaus miesto vicemero Gintauto Palucko teigimu, sostinėje, siekiant įgyti leidimą statyti automobilį šalia namų, galioja tokia pati tvarka kaip ir Kaune: savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ reikia pateikti Registrų centro išrašą apie gyvenamąją vietą, transporto priemonės techninį pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Anot G. Palucko, sostinės valdžia taip pat mano, kad popierėlių nešiojimo politiką reikėtų keisti. Jis komentavo: „Viešojo administravimo įstatymas jau seniai, seniai - gerus 20 metų - sako, kad, jei valstybės, savivaldos institucijos turi informaciją, antrą kartą jos prašyti iš žmogaus nėra jokio reikalo. Tą informaciją savivaldybė turi, tai, jeigu jie turi, tai prašyti tos informacijos popieriniu pavidalu yra nei efektyvu, nei etiška. Tai reiškia, kad, jeigu registruose yra ta informacija, tai valstybė ar savivaldybės institucijos turėtų pačios pasiimti ją ir nereikalauti iš žmogaus išrašų, pažymų ar kitų dalykų. Šitą principą stengiamės mieste įdiegti. Aišku, kol kas didžiąja dalimi tos priemonės diegiamos - atsisakoma visokių popierinių pažymų, teikiant paslaugas, sudaromos duomenų teikimo sutartys su „Sodra“, Registrų centru - tik pačioje savivaldybėje. Bet faktas, kad tai turi pasiekti tiek „Susisiekimo paslaugas“, tiek kitus mūsų įstaigas ir institucijas.“

Sostinės vicemeras žadėjo imtis iniciatyvų, kad leidimo statyti transporto priemones šalia namų įsigijimas būtų perkeltas į elektroninę erdvę. G. Paluckas kalbėjo apie naujos tvarkos viziją: „Žmogus internetu užpildo paraiškos formą, uždeda varnelę, kad „sutinku, kad apie mane būtų gaunami duomenys iš registrų“, tada atitinkamai įmonė pasitikrina automobilį, pasitikrina, ar tas žmogus yra tikrai automobilio savininkas, įvykdo pinigų pervedimą už paslaugą ir išduodamas tas stovėjimo leidimas.“

Vilniuje taip pat diegiama moderni e. kontrolės sistema: „Matydami kasmet augantį kelionių automobiliais skaičių ir tai lemiantį didelį poreikį stovėjimo vietoms, imamės efektyvesnės parkavimo kontrolės sostinėje. Pristatome modernią e. kontrolę. E. kontrolės automobilis, važiuodamas miesto gatvėmis, skenuos rinkliavos zonose stovinčių automobilių valstybinius numerius ir informaciją automatiškai perduos įmonės duomenų bazei. Joje duomenys bus apdorojami ir palyginami su informacija apie gautus mokėjimus bei gyventojams, elektromobiliams ir juridiniams asmenims išduotus leidimus.“ Anot „Susisiekimo paslaugų“ vadovo Gintaro Macijausko, automatizuota automobilių stovėjimo kontrolė, veikdama itin tiksliai, padės sumažinti klaidų tikimybę.

infografika apie e. kontrolės sistemą Vilniuje

Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP)

Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sukelia ne ką mažiau nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams nei sniego pusnys. „Net ir vasarą viešose erdvėse (gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ar pakelėse) be priežiūros paliktos transporto priemonės sukelia didelių trikdžių gyventojams, greitosios pagalbos automobiliams, šiukšliavežiams ar kitiems eismo dalyviams.“

V. Jankoit teigia: „Iš gyventojų gauname apie 2 tūkst. pranešimų per metus apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Nemažėjantis pranešimų skaičius parodo, kad padėtis nesikeičia ir administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų. Ragintume gyventojus likti neabejingiems ir paraginti savininką patraukti viešoje vietoje paliktą apleistą transporto priemonę.“ Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos taršą: „Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis.“ Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.

Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. „Karantino metu daugiau laiko praleidžiame parkuose ar miškuose. Tenka pastebėti, kad jose mėtosi automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas. Jų matyti net ir šalia ežerų, upių ar upelių. Tai liudija, kad toli gražu ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos.“ Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų netinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst.

infografika apie automobilių atliekų tvarkymą Lietuvoje ir ES

Eismo įvykiai daugiabučių kiemuose

Daugiabučių kiemai žiemos mėnesiais didmiesčių vairuotojams tampa vairavimo įgūdžių ir dėmesingumo išbandymų vieta. Gyventojai prigrūstuose kiemuose susiduria su nenuvalytu sniegu, slidžia kelio danga ar nepatogiomis parkavimo sąlygomis. Draudikų duomenys rodo, kad šiose vietose daugiausia eismo nelaimių registruojama šaltuoju sezonu. „Daugiabučių kiemuose eismo situacija dažnai būna sudėtinga dėl ribotos erdvės ir netvarkingo transporto priemonių parkavimo. Net ir esant nedideliam greičiui, šiose vietose įvyksta daug smulkių avarijų dėl netinkamo manevravimo ar riboto matomumo.“

Ką daryti, jei apgadinote kaimyno automobilį?

Daugiabučio kieme padarius žalą kaimyno automobiliui, A. Gučius pataria nedelsiant rasti apgadintos transporto priemonės savininką ir prisipažinti apie įvykį, drauge užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei apie tai pranešti draudikams. „Jeigu kaimyno rasti nepavyksta, išvažiuoti iš įvykio vietos ir tikėtis kaimyną surasti grįžus namo - klaidingas scenarijus, kuriuo, deja, žmonės, padarę eismo įvykį kieme, dažnai vadovaujasi. Taip pat negalima palikti raštelio už valytuvų ar kitoje vietoje, pranešant apie eismo nelaimę. Dažnai gyventojai pagalbos prašo ir kitų asmenų, kad sutikę nukentėjusįjį kaimyną informuotų jį apie patirtą eismo įvykį.” Tokia elgsena, pasak draudiko, yra klaidinga, nes iš įvykio vietos pasišalinti yra neteisėta.

„Jei kaimyno rasti nepavyksta ar nežinote, kam priklauso automobilis, kurį apgadinote, reikėtų skambinti policijai. Paskambinus 112 privalu pranešti apie eismo nelaimę ir laikytis policijos nurodymų. Kartais yra prašoma nufotografuoti situaciją, nepasitraukus iš įvykio vietos - užfiksuoti savo ir kaimyno automobilių apgadinimus. Įvykdžius policijos nurodymus, dažnu atveju leidžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o deklaracija yra užpildoma tuomet, kai pavyksta susisiekti su nukentėjusios transporto priemonės savininku.” Draudiko teigimu, jei vairuotojas, apgadinęs kaimyno automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalina pats, jis tampa Kelių eismo taisyklių ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pažeidėju. Pasak A. Gučiaus, tokiais atvejais vairuojantis asmuo gali sulaukti ne tik baudos, bet ir prievolės atlyginti kaimynui padarytą žalą.

„Net jei su kaimynu puikiai sutariate ir esate tikri, kad situaciją pavyks išspręsti taikiai, jūs nežinote, ar eismo nelaimės neužfiksavo jos liudytojai, kurie, jums pasišalinus, galėjo kreiptis į policiją ir apie eismo įvykį pranešti pareigūnams. Tokiais atvejais eismo įvykį padariusio vairuotojo ketinimai grįžti ir susitarti su kaimynu taip pat yra bereikšmiai.“ Jis pabrėžia, kad kieme padarius eismo įvykį galimi tik du teisingi scenarijai: pasikviesti kaimyną ir kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o jei kaimyno nėra - skambinti 112 ir apie įvykį pranešti policijai. „Jokių kitų išlygų negali būti, kitokia elgsena jau yra pažeidimas.“

Eismo įvykių sezoniškumas ir priežastys

Draudikas atkreipia dėmesį, kad kiemuose nutinkantiems eismo įvykiams yra būdingas ir sezoniškumas. „Vasarą daugiabučių kiemai yra tuštesni, todėl eismo nelaimių juose įvyksta mažiau. Daug jų - rudens pradžioje, kai visi po vasaros sugrįžta namo, tačiau daugiausia tokių eismo įvykių registruojama žiemą, kai kiemuose yra sniego, kelio danga - apledėjusi, o matomumas - prastesnis.“ Kiemuose dažniausiai nutinka smulkūs eismo įvykiai: draudikai dažniau fiksuoja nedidelius įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkiamus ar buferių suskaldymus. „Pastarosiomis savaitėmis aplink daugiabučius eismo nelaimės dažniau nutinka dėl to, kad vairuotojai neįvertina slidžios kelio dangos. Žiemos metu jie iš kiemų išvažiuoja apledėjusiais langais, nuo parkavimo daviklių ir automobilio kameros nenuvalytu sniegu, o tokios situacijos, kai tinkamai nepasirūpinama aplinkos matomumu, baigiasi eismo įvykiais.“

nuotrauka: apgadinti automobiliai daugiabučių kieme

Patarimai, kaip apsaugoti automobilį kieme

Vairuotojams, norintiems automobilius kiemuose apsaugoti nuo eismo nelaimių, draudikas pataria nepalikti jų prie posūkių. „Parkuokite transporto priemones tik tose vietose, kurios yra tam pritaikytos. Net jei esate įgudęs vairuotojas, kieme paliekant automobilį visada įvertinkite, ar jis netrukdo saugiai įvažiuoti bei išvažiuoti, atlikti posūkį ar kitus manevrus. Kai automobiliai statomi vienas šalia kito.“

Jei išėjus į kiemą randamas įlenktas ar kitaip apgadintas automobilis, o paliekant jį tokių pažeidimų nebuvo, A. Gučius pataria skambinti 112. „Gali būti, kad kaimynas, apgadinęs jūsų automobilį, jau pranešė apie tai policijai. Jei apgadinęs automobilį vairuotojas piktybiškai pasišalino ir nepavyksta aptikti šį įvykį mačiusių liudytojų, žala bus atlyginta pagal kasko draudimą. Kitais atvejais, nukentėjęs vairuotojas turės apgadinimą remontuoti savo lėšomis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą atlygins tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas, eksploatuodamas savo transporto priemonę, padarė žalą. Šio draudimo aprėpčiai priklauso ir tokie atvejai, kai vairuotojas ar keleivis durimis apgadina kitą transporto priemonę.“

Regitros pratimai. Parkavimas. Statmenai šaligatviui galu

Patarimai perkant automobilį

Prieš perkant automobilį dažnam kyla klausimas - nuo ko pradėti ir kaip įsigyti patikimą transporto priemonę? Juk tai yra rimtas ir nepigus pirkinys, todėl labai svarbu ne tik nepakliūti į sukčių pinkles, bet ir apsaugoti savo teisėtus interesus. Tad tam, jog sklandžiai užregistruotumėte nupirktą automobilį ir kad vėliau jis netaptų nemalonia staigmena, „Regitros“ specialistai pataria atlikti namų darbus.

Automobilio istorijos tikrinimas

Vienas pirmųjų darbų, kurį reikėtų padaryti - tai patikrinti automobilio istoriją dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Susirinkite kuo daugiau įvairios informacijos: kokia tikroji rida, kiek turėjęs šeimininkų, ar nebuvo pakliuvęs į eismo įvykius. Visa tai Jums gali padėti priimti galutinį sprendimą - pirkti automobilį ar ne. Pavyzdžiui: jei perkate Lietuvoje jau eksploatuotą transporto priemonę, Jūs galite naudotis „Regitros“ paieškos sistema. Joje galite patikrinti, ar automobilis neturi apribojimų: nėra areštuotas ar įkeistas. Tai galite padaryti ČIA.

„Žmonės ne visuomet žino apie galimybes, leidžiančias pasidomėti perkama transporto priemone. Todėl „Regitros“ interneto svetainėje esame paskelbę daug naudingų nuorodų, kurios tikrai gali padėti išvengti nesusipratimų ateityje. Ne kartą buvo situacijų, kai vairuotojai atvykę savo vardu registruoti nusipirktą automobilį tik tuomet ir sužino, kad jis vogtas. Taigi patariame „užbėgti“ nemaloniems įvykiams už akių ir geriau prieš tai skirti šiek tiek laiko informacijos paieškoms“, - įsitikinęs „Regitros“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis. Jei automobilį planuojate įsigyti iš užsienio, tuomet informaciją apie jį galite patikrinti kai kurių šalių viešai prieinamuose registruose.

Skelbimo išsaugojimas ir kainos vertinimas

„Šiai dienai turbūt daugelis vairuotojų automobilio ieško skelbimų portaluose, tačiau ne visi pirkdami transporto priemonę pagalvoja išsisaugoti skelbimą. O tai tikrai naudinga. Pavyzdžiui: pardavėjas viešame savo pasiūlyme teigė, kad rida nedidelė, automobilis be defektų ir t.t. Tačiau vėliau paaiškėja, jog rida buvo suklastota, automobilis turėjo rimtą gedimą, bet Jūsų pardavėjas apie tai neinformavo. Tokiu atveju skelbimas Jums gali tapti svarbiu įrodymu, jog pardavėjas nuslėpė nuo Jūsų informaciją“, - sako D. Jurgutis. Automobilio pardavimo kaina - dar viena svarbi detalė, kurios nereikėtų ignoruoti.

infografika: patarimai perkant naudotą automobilį

tags: #automobilis #prie #namo