Ką daryti, kai automobilis apgadinamas ir kaltininkas pabėga?

Eismas keliuose įprastai pagrįstas pasitikėjimu kitais eismo dalyviais. Tačiau kartais nutinka situacijų, kai net labiausiai patyrę vairuotojai atsiduria avarinėse situacijose, o eismo įvykio kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos. Tokiu atveju svarbu žinoti, kaip elgtis ir kokie žingsniai padės išspręsti susidariusią situaciją bei atlyginti patirtą žalą.

Eismo įvykio fiksavimas ir policijos iškvietimas

Jeigu radote apgadintą automobilį ir atsakingas vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, Lietuvoje tai laikoma eismo įvykiu. Tokiu atveju būtina:

• Nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie įvykį policijai. Tik teisėsaugos pareigūnai gali oficialiai užregistruoti įvykį, kai viena iš šalių pabėgo.
• Pasilikti eismo įvykio vietoje ir pažymėti ją KET nustatyta tvarka.
• Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
• Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, apgadintas transporto priemones ar kitą sugadintą turtą. Nuotraukose turėtų matytis tiek sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).

Net jei žala įvyko automobiliui stovint, ji vis tiek traktuojama kaip eismo įvykis, kurio metu kaltininkas pasišalino.

Draudimo įtaka ir žalos atlyginimas

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD)

Lietuvoje drausti transporto priemones yra privalu, tačiau statistika rodo, kad apie 9 proc. vairuotojų to nepadaro. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, Lietuvos gatvėmis važinėja net 140 tūkst. nedraustų automobilių.

Jei turite tik TPVCAPD (privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą), žala neatlyginama, nebent kita šalis būtų nustatyta ir apdrausta. Tačiau transporto priemonių draudikų sistema veikia taip, kad visi nukentėjusieji gautų priklausančią išmoką net ir tais atvejais, kai kaltininkas neturi galiojančio draudimo.

Jeigu aplinkybės susiklostė nepalankiai ir avarija įvyko su savo automobilio neapdraudusiu kaltininku, patariama iš karto kviesti policiją. Jeigu įvykio aplinkybės aiškios ir pildoma eismo įvykio deklaracija, vertėtų įsitikinti, kad prie detalių apie automobilį būtų nurodytas jo nedraustumas. Svarbu nepasiduoti galimam neapsidraudusiojo spaudimui „susitarti“ - dažnai kaltininkas bando įtikinti, kad šis apsidraus ir deklaraciją užpildys vėliau.

KASKO draudimas

Jei turite KASKO draudimą, nedelsdami praneškite apie įvykį savo draudimo bendrovei. KASKO draudimas, skirtingai nei TPVCAPD, atlygina žalą jūsų transporto priemonei, net jei kaltininkas nebuvo nustatytas ar pabėgo.

Kreipimasis dėl žalos atlyginimo

Per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu, telefonu ar el. paštu praneškite apie įvykį savo draudimo bendrovei, pateikdami eismo įvykį liudijančius dokumentus.

• Jei eismo įvykio kaltininkas nustatytas ir draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę.
• Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri administruoja žalas Biuro vardu (surinks reikiamus dokumentus, įvertins žalą ir Biuro vardu ją atlygins).
• Jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio ir pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Vienas iš pirmųjų žingsnių po incidento - užpildyti įvykio deklaraciją. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas.

Deklaracijos pildymo variantai:

• Popierinė eismo įvykio deklaracija: Pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes ir užpildant kitus deklaracijos formos laukus. Visi eismo įvykio dalyviai turi pasirašyti šią deklaraciją. Svarbu: 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (dažna klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
• Elektroninė eismo įvykio deklaracija: Pildoma per programėlę draudimoįvykiai.lt.
• Ant švaraus popieriaus lapo: Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo. Jame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).

Kaltininkas deklaracijos formoje turi pasirašyti du kartus.

Kada kviesti policiją?

Policiją kviesti privaloma šiais atvejais:

• Bent vienas eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs.
• Sužalojami ar žūsta žmonės.
• Nesutariama dėl kaltės.
• Padaroma žala kelių infrastruktūrai ar trečiųjų asmenų turtui.
• Bent vienas vairuotojas neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo ar teisės vairuoti dokumentų.
• Kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
• Kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.

Eismo įvykio deklaracija užsienyje

Kitoje šalyje naudojama vietinės šalies kalbos deklaracijos forma. Pavyzdžiui, Vokietijoje gausite vokišką eismo įvykio deklaracijos formą. Svarbu pasitikslinti, kur kokią informaciją įrašyti, ir, jei žinoma, nurodyti kelio ženklus, gatvių pavadinimus, kitą naudingą informaciją.

Pakaitinio automobilio nuoma

Ši informacija taikoma klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje.

Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma?

Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje arba remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų, ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės. Taip pat, jei be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar patirsite papildomas išlaidas.

Kaina ir automobilio klasė

Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės nei vidutinės klasės, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.

Nuomos laikotarpis

Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę.

Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.

Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis:

• Jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė: iki 3-5 d. d.
• Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė: iki 5-8 d. d.
• Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė: gali būti virš 8 d. d.

Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti draudimo bendrovę el. paštu. Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome susisiekti su draudimo bendrove el. paštu.

Draudikų pareigos ir žalos atlyginimo terminai

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą.

Atlyginamos žalos tipai:

• Automobilio remontas: Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
• Likvidacinė vertė: Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
• Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos: Sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
• Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
• Nukentėjusio asmens negautos pajamos: Kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
• Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas: Apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėnesių, skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.

Žalos atlyginimo terminai:

Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.

Kas atsakingas už automobilio pašalinimą iš įvykio vietos?

Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.

Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.

Kada avarijos kaltininkui tenka padengti žalą iš savo kišenės?

Turimas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nuo sukelto eismo įvykio žalos atlyginimo kaltininkus atleidžia ne visada. Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas:

• Būna neblaivus ar apsvaigęs.
• Pasišalina iš įvykio vietos.
• Automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas (pvz., turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje).
• Apsidraudžia jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę.
• Nevykdo įsipareigojimų, pavyzdžiui, laiku nesumoka draudimo įmokos.

„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, per avariją patiriama žala vidutiniškai siekia apie 950 eurų. Tačiau dar visai neseniai nukentėjusiam automobilio savininkui atlyginta beveik 7 tūkst. eurų. Didžiausią žalą 2020-aisiais teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams - vidutiniškai jie sumokėdavo po 3,2 tūkst. eurų.

Gana dažnai į eismo įvykį su nedrausta transporto priemone patenkama ir užsienyje - tokiu atveju suma gali išaugti kone dvigubai. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje skiriasi požiūris į žalas ir čia gali tekti atlyginti sveikatos, net moralinę žalą, taip pat avarija gali kainuoti daugiau, nes remonto darbai ir keičiamos dalys - brangesnės. Geriausiu atveju nuostoliai užsienyje gali siekti kelis šimtus eurų, tačiau transporto priemonę itin sumaitojus arba apgadinus brangų automobilį, neapsidraudusiam vairuotojui gali tekti sumokėti ir iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Jeigu avarijoje sužeisti ir žmonės - žala dar labiau išauga.

Norint išvengti tokių situacijų, G. Matiukas akcentuoja vairuotojų atsakomybės jausmą. Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis turi būti sudaryta tinkamai: joje privalu nurodyti teisingą automobilio naudojimą, vairavimo stažą, pasirūpinti sutarties perrašymu parduodant transporto priemonę. Kartu svarbu nepamiršti ir laiku vykdyti įsipareigojimų, laiku mokėti draudimo įmokas.

tags: #automobilio #zala #pabegus #kaltininkui