Automobilių veiklos nuomos konkursai: išsamus vadovas

Viešųjų pirkimų procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvų biudžeto lėšų naudojimą. Vienas iš pirkimų tipų - automobilių veiklos nuoma, kuriai taikomi specifiniai reikalavimai ir sąlygos tiekėjams. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su automobilių veiklos nuomos viešaisiais pirkimais, įskaitant tiekėjų pašalinimo pagrindus, kvalifikacinius reikalavimus ir kitas svarbias sąlygas.

Automobilių veiklos nuomos konceptas

Automobilio veiklos nuoma - tai paslauga, suteikianti galimybę asmenims ar įmonėms laikinai išsinuomoti transporto priemonę. Ši paslauga tampa vis populiaresnė Lietuvoje, todėl svarbu suprasti konkursų, susijusių su automobilių veiklos nuoma, reikalavimus ir sąlygas.

Automobilių nuomos rūšys

Yra įvairių automobilių nuomos rūšių:

• Trumpalaikė nuoma: paprastai trunka keletą dienų ar savaičių.
• Ilgalaikė nuoma: gali trukti kelis mėnesius ar net metus.
• Veiklos nuoma: paprastai yra trumpesnė nei ilgalaikė nuoma ir suteikia daugiau lankstumo renkantis ir prižiūrint transporto priemones.

Automobilio nuomos privalumai

Automobilio nuoma gali pasiūlyti keletą privalumų, įskaitant lankstumą, patogumą ir išlaidų sutaupymą. Išsinuomoję automobilį asmenys gali keliauti savo tempu, tyrinėti naujas vietas ir išvengti viešojo transporto rūpesčių. Be to, automobilių nuomos įmonės dažnai siūlo rinktis iš įvairių transporto priemonių, įskaitant ekonomiškus automobilius, visureigius ir prabangius automobilius, todėl klientams suteikiama galimybė lanksčiai pasirinkti transporto priemonę, atitinkančią jų konkrečius poreikius ir pageidavimus.

Bendrieji reikalavimai automobilio nuomai

Prieš nuomojantis automobilį, reikia laikytis specifinių reikalavimų. Šie reikalavimai skiriasi priklausomai nuo nuomos įmonės ir šalies, kurioje nuoma vyksta.

• Paprastai nuomininkai turi būti ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus ir turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
• Tačiau kai kurios įmonės gali reikalauti, kad nuomininkai būtų bent 25 metų amžiaus arba tam tikrą laikotarpį turėtų vairuotojo pažymėjimą.
• Be to, nuomininkams gali tekti pateikti kreditinę kortelę savo vardu, kad padengtų nuomos išlaidas ir bet kokią galimą transporto priemonės žalą.

Draudimo variantai nuomojantis automobilį

Nuomojantis automobilį galimi draudimo variantai, apsaugantys nuo galimų nuostolių ar nelaimingų atsitikimų. Į pagrindinį automobilio nuomos draudimo paketą dažniausiai įeina civilinės atsakomybės draudimas, kuris atlygina žalą kitoms transporto priemonėms ir turtui įvykus avarijai. Tačiau šios apsaugos gali nepakakti, todėl gali būti rekomenduojamos papildomos draudimo galimybės, pavyzdžiui, draudimas nuo susidūrimo žalos arba asmens nelaimingų atsitikimų draudimas.

Viešųjų pirkimų procesas ir automobilių veiklos nuoma

Viešųjų pirkimų procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvų biudžeto lėšų naudojimą. Perkančiosios organizacijos, pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybės administracija, vykdo tarnybinio transporto veiklos nuomos pirkimą (1 vnt.) savo reikmėms. Pagrindiniai pirkimo parametrai apima:

• Nuomos trukmė: 60 mėn.
• Rida: 40000 km/m.
• Pirkimo tipas: Atviras konkursas.
• Pasiūlymų vertinimo kriterijai: Kaina/Sąnaudos.
• Pasiūlymų pateikimo terminas: Iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.
• Pirkimo kategorija: 34110000 (Lengvieji automobiliai).
• Pirkimas vykdomas pagal: Direktyvą 2014/24/ES (Klasikinė).
• Sutarties tipas: Pirkimo sutartis.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ taip pat vykdo įvairius pirkimus, įskaitant automobilių veiklos nuomos ir techninės priežiūros paslaugas. Perkančioji organizacija numato įsigyti specialiųjų transporto priemonių veiklos nuomą 60 mėn. laikotarpiui maksimaliai 100 000 km ridai, 2 vnt. Reikalavimai pirkimo objektui nustatyti Pirkimo sąlygų 2 ir 3 prieduose.

Automobilis (I ir II pirkimo dalims) pristatomas Perkančiajai organizacijai per 4 (keturis) mėnesius nuo Sutarties pasirašymo. Sutartis galioja iki visiško abiejų Sutarties Šalių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 68 (šešiasdešimt aštuonis) mėnesius.

Dažnai, vykdant automobilių veiklos nuomos pirkimus, sudaroma preliminarioji sutartis. Pagal ją, perkančioji organizacija užsako automobilius pagal poreikį. Tai leidžia lanksčiau reaguoti į kintančius organizacijos poreikius ir optimizuoti išlaidas.

Mišrūs pirkimai ir pagrindinio objekto nustatymas

Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 11 straipsnyje yra įtvirtintos viešųjų pirkimų taisyklės, kurios taikomos, kai sudaromos mišrios sutartys. Mišrios sutartys - sutartys, turinčios kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, mišri sutartis nėra atskira pirkimo-pardavimo sutarčių rūšis, o tik atskirų pirkimo objekto sudedamųjų dalių, kaip visumos, įsigijimo sandoris.

Pirkimų praktikoje, kai sutartis turi kelių rūšių sutarčių elementų (pavyzdžiui, prekių ir paslaugų, prekių ir darbų, paslaugų ir darbų), turi būti nustatoma, pagal kurio pirkimo objekto įsigijimui taikomas taisykles bus organizuojamas pirkimas. Mišrių sutarčių instituto reglamentavimo poreikis yra objektyvus, kadangi pirkimo procedūrai negali būti taikomos kelios taisyklės vienu metu.

VPĮ 11 straipsnio 1 dalis taikytina tiems atvejams, kai visiems pirkimo objekto elementams taikomas VPĮ reguliavimas. Nepriklausomai nuo to, ar darbai, paslaugos ar prekės bus pripažinti pagrindine mišrios sutarties dalimi, vis tiek pirkimas bus vykdomas pagal VPĮ.

VPĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas pagrindinis mišraus pirkimo objektas:

1. Pagrindinio mišrios pirkimo sutarties objekto testas: Nei vienas iš nurodytų kriterijų neturi pirmenybės, tačiau praktikoje nustatant pagrindinį mišrios sutarties objektą, dažniausiai vertinamas pirkimo sutarties tikslas, tada papildomai vertinami kiti nurodyti kriterijai.
2. Didesnės numatomos pirkimo vertės taisyklė: VPĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta didesnės numatomos pirkimo vertės taisyklė. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės įtvirtintos VPĮ 5 straipsnyje.

Svarbu, kad perkančiosios organizacijos nustatytų, ar dėl pirkimo objekto galima sudaryti atskiras pirkimo sutartis, ar ne. Kiekvienu atskiru atveju turi būti nustatytos konkrečios, įrodymais pagrįstos priežastys nesudaryti atskirų pirkimo sutarčių. Pačios perkančiosios organizacijos įsitikinimai ar numanomi ketinimai nėra pakankami įrodymai dėl pirkimo skaidymo (arba) neskaidymo į atskiras pirkimo sutartis.

Pavyzdys:

Perkančioji organizacija siekia įsigyti mišrų pirkimo objektą, kurį sudaro darbai (pagrindinis pirkimo objektas) ir paslaugos, skirtos tinkamai pabaigti darbus. Darbų vertė yra 4 000 000 EUR (neviršija tarptautinės vertės ribų darbų pirkimams), paslaugų vertė - 250 000 EUR (viršija tarptautinės vertės ribas paslaugų pirkimams). Nepaisant to, kad paslaugų pirkimas atskirai turėtų būti vykdomas pagal tarptautinės vertės pirkimams skirtą reguliavimą, tačiau, kadangi tokiai mišriai sutarčiai taikomas darbų pirkimų reguliavimas, o darbų vertė neviršija tarptautinės vertės ribų, bendras mišrus pirkimas vykdytinas pagal supaprastintų pirkimų taisykles.

Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai - kitų teisės aktų nuostatos, perkančioji organizacija gali sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai.

Tuo atveju, kai perkančioji organizacija nusprendžia sudaryti:

• pirkimo sutartis dėl atskirų pirkimo objekto dalių, sprendimas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo priimamas dėl kiekvienos dalies atskirai, įvertinus atitinkamos pirkimo objekto dalies ypatybes;
• mišrią pirkimo sutartį, tokiam pirkimui, neatsižvelgiant į pirkimo vertę, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus atvejus.

Kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams ir pašalinimo pagrindai

Tiekėjai, norintys dalyvauti automobilių veiklos nuomos viešuosiuose pirkimuose, turi atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Šie reikalavimai skirti užtikrinti, kad tiekėjai būtų patikimi ir pajėgūs įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Reikalavimai tiekėjo veiklai

• Teisė verstis veikla: TIEKĖJAS turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tai patvirtinama pateikiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo kopiją ar kitus dokumentus, įrodančius teisę verstis atitinkama veikla. Jei tiekėjas yra iš užsienio šalies, jis turi pateikti atitinkamos šalies institucijos išduotą dokumentą ar priesaikos deklaraciją.
• Patalpos paslaugų teikimui: TIEKĖJAS privalo turėti PASLAUGOS teikimui reikalingas patalpas (autoservisą). Pateikiama TIEKĖJO pažyma, kurioje nurodomos patalpos, kurios bus naudojamos pirkimo sutarties vykdymui. Prie pažymos pridedama pirkimo sutarčiai vykdyti skirtų patalpų nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašas ir / arba pateikiama patalpų nuomos sutarčių, preliminarių sutarčių ar kitokių nuomos, ar panaudos galimybes patvirtinančių dokumentų kopijos.

Reikalavimai tiekėjo reputacijai ir finansiniam patikimumui

• Teistumas: TIEKĖJAS, kuris yra fizinis asmuo, arba juridinio asmens vadovas ar ūkinės bendrijos narys, neturi turėti neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už tam tikrus nusikaltimus. Tiekėjas turi pateikti išrašą iš teismo sprendimo arba Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ar valstybės įmonės Registrų centro išduotą dokumentą.
• Nusikalstamas bankrotas: TIEKĖJAS, kuris yra fizinis asmuo, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą, neturi turėti neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už nusikalstamą bankrotą. Jei absoliučią balsų daugumą turi fizinis asmuo, turi būti pateikiamas atitinkamas dokumentas iš teismo ar kitos institucijos.
• Mokesčių ir socialinio draudimo įmokos: TIEKĖJAS turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Jei neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų, tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus. Tai patvirtinama Valstybinės mokesčių inspekcijos ar valstybės įmonės Registrų centro išduotu dokumentu. Jei tiekėjas yra juridinis asmuo, registruotas Lietuvoje, jokių papildomų dokumentų nereikalaujama.

Pašalinimo pagrindai

Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) numato aiškius tiekėjų pašalinimo pagrindus, kurie užtikrina sąžiningą konkurenciją ir patikimumą. Tiekėjai gali būti pašalinti iš pirkimo proceso, jei jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

• VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.
• VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai.
• VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyti pagrindai.
• VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti pagrindai.
• VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyti pagrindai.
• VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyti pagrindai.
• VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyti pagrindai.
• VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatyti pagrindai.

Pirkimo vykdytojas reikalauja, kad tiekėjai pateiktų Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą - aktualią deklaraciją, pakeičiančią kompetentingų institucijų išduodamus dokumentus ir preliminariai patvirtinančią, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, nustatytų vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatomis. Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas parengiamas pagal standartinę formą, kuri yra patvirtinta 2016 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/7.

Sankcijos tiekėjams

Viešųjų pirkimų sutartyse numatomos aiškios sankcijos tiekėjams, siekiant užtikrinti įsipareigojimų vykdymą:

• Tiekėjui pažeidus nuomojamų automobilių Sutartyje nustatytus perdavimo terminus, Pirkėjas taiko 25,00 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną už kiekvieną nepristatytą automobilį.
• Tiekėjui nevykdant arba netinkamai vykdant sutartyje (išskyrus Sutarties 9.2 punkte nurodytą atvejį) nustatytus įsipareigojimus, Pirkėjas nemoka nuomos mokesčio už laikotarpį, kuriuo nevykdomi arba netinkamai vykdomi Sutartyje nustatyti Tiekėjo įsipareigojimai ir taiko Tiekėjui 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir atlygina dėl netinkamo vykdymo Pirkėjo patirtus nuostolius.

Susipažinimo su pasiūlymais Komisijos posėdyje tiekėjai nedalyvauja ir Perkančioji organizacija neteikia informacijos tiekėjams apie pasiūlymus pateikusius tiekėjus, pasiūlytas kainas. Vykdomas žaliasis pirkimas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu.

Mokestinis automobilių veiklos nuomos vertinimas

Lietuvoje vykdoma automobilių nuomos ir įsigijimo finansavimo praktika gali tapti mokesčių administratoriaus dėmesio objektu net ir tais atvejais, kai sandoriai sudaromi su automobilių įsigijimą finansuojančiomis licencijuotomis įstaigomis. Nors iš pirmo žvilgsnio sandorių struktūros atrodo įprastos, praktikoje jų mokestinis vertinimas priklauso ne tik nuo sutarties formos, bet ir nuo realaus ekonominio sandorio turinio.

Finansinio lizingo ir veiklos nuomos skirtumai

Dažniausiai naudojami automobilių įsigijimo finansavimo modeliai yra finansinis lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma. Finansinio lizingo atveju laikoma, kad automobilis yra parduodamas, todėl PVM apskaičiuojamas nuo visos jo vertės sandorio sudarymo momentu. Tuo tarpu veiklos nuomos atveju laikoma, kad perduodama tik teisė naudotis turtu, todėl PVM skaičiuojamas nuo periodinių nuomos įmokų.

Galimi iššūkiai ir pasekmės

Tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai veiklos nuomos sutartyse numatoma turto išpirkimo galimybė, kuri faktiškai tampa ekonomiškai racionaliausiu nuomininko pasirinkimu, arba situacijų, kai nuomos mokėjimai išskaidomi į dvi atskiras dalis - PVM apmokestinamą nuomos mokestį ir PVM neapmokestinamas palūkanas.

Tokios sandorių struktūros gali kelti klausimų dėl jų realaus ekonominio turinio. Tam tikrais atvejais mokesčių administratorius gali perkvalifikuoti nuomos sandorį į finansinį lizingą (pardavimo sandorį PVM tikslais) ir pripažinti, kad PVM turėjo būti apskaičiuotas nuo visos automobilio vertės pačioje sandorio pradžioje. Arba gali būti koreguojama sandorio apmokestinamoji vertė, pripažįstant, kad išskirtos ir PVM neapmokestintos palūkanos nėra apskaičiuotos už finansavimo sandorį, bet savo esme yra nuomos kainos dalis ir turi būti apmokestinamos PVM.

Svarbu pažymėti, kad tokio sandorio perkvalifikavimo pasekmės gali kilti ne tik finansų įstaigoms, bet ir jų klientams. Jei sandoris būtų laikomas prekių tiekimu arba būtų padidinta apmokestinamoji vertė, klientams gali atsirasti papildomas pirkimo PVM. Priklausomai nuo automobilio naudojimo pobūdžio, šis PVM tam tikrais atvejais galėtų būti atskaitomas, tačiau kitu atveju jis taptų papildoma sąnaudų dalimi. Be to, gali atsirasti pareiga tikslinti ankstesnių laikotarpių PVM deklaracijas, koreguoti apskaitoje pripažintas sąnaudas bei įvertinti galimus delspinigius ar kitus finansinius padarinius.

Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina periodiškai peržiūrėti taikomų automobilių finansavimo modelių struktūrą ir įvertinti, ar jų mokestinis kvalifikavimas atitinka sandorio ekonominę esmę bei naujausią teismų praktiką.

tags: #automobilio #veiklos #nuomos #konkursas