Automobilio aušinimo skysčio temperatūros daviklio funkcija, veikimas ir gedimai

Automobilio aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi, užtikrinant optimalų variklio darbinį režimą, mažinant mechaninių variklio dalių susidėvėjimą ir apsaugant variklį nuo perkaitimo. Ši sistema skirta palaikyti pastovią variklio temperatūrą - šilumos perteklių ji perduoda į aplinką, variklio cilindrų sieneles saugo nuo perkaitimo, o patį variklį - nuo savaiminio kuro mišinio užsidegimo.

Aušinimo skysčio temperatūra turi būti 85-95 laipsniai Celsijaus, nepriklausomai nuo aplinkos oro sąlygų, variklio apkrovos ir sūkių dažnio. Aušinimo sistema dirba aukštoje temperatūroje. Jeigu sistema nesandari, aušinimo skystis pradeda virti, o dėl to susidarantys garai pablogina šiluminį balansą.

Optimali variklio darbinė temperatūra ir jos svarba

Daugumos automobilių variklių įprastinė darbinė temperatūra yra apie 90 °C. Naujesniuose automobiliuose ji gali svyruoti nuo 90 iki 105 °C, o analoginiuose prietaisų skydeliuose ši temperatūra atitinka rodyklės padėtį ties viduriu, tarp „C“ (šalta) ir „H“ (karšta) žymų. Esant 90-100 °C temperatūrai, variklis veikia efektyviausiai ir ekonomiškiausiai.

Varikliui įšilus iki 80-90 °C, termostatas atsidaro ir leidžia aušinimo skysčiui cirkuliuoti per radiatorių, taip palaikydamas optimalią darbinę temperatūrą. Variklio temperatūra gali nežymiai svyruoti priklausomai nuo vairavimo sąlygų, pavyzdžiui, ilgiau stovint spūstyse, važiuojant į įkalnę su didele apkrova ar esant aukštai oro temperatūrai.

Nukrypimai nuo šios normos, tiek į viršų (perkaitimas), tiek į apačią (nepakankamas įšilimas), gali sukelti rimtų gedimų. Pastebėjus, kad temperatūra pakilo iki pavojingos zonos ar užsidegė įspėjamoji lemputė, tai rodo rimtą gedimą, kurio negalima ignoruoti.

Aušinimo sistemos komponentai ir jų veikimas

Užtikrinti tinkamą variklio temperatūrą yra aušinimo sistemos užduotis. Norint, kad ši sistema veiktų efektyviai, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos komponentus:

• Aušinimo skysčio lygis: Aušinimo skysčio lygis turėtų būti tarp „MIN“ ir „MAX“ žymų, kai variklis atvėsęs. Nepakankamas skysčio kiekis yra viena iš dažniausių perkaitimo priežasčių, kuri gali kilti dėl nuotėkio.
• Termostato veikimas: Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio srautą. Jei jis sugenda atviroje padėtyje, variklis nuolat aušinamas ir negali pasiekti optimalios temperatūros. Jei termostatas užstringa uždarytas, aušinimo skystis necirkuliuoja, o tai gali sukelti variklio perkaitimą.
• Ventiliatoriaus ir siurblio darbas: Aušinimo ventiliatorius ir skysčio siurblys užtikrina skysčio cirkuliaciją ir aušinimą. Jų gedimas gali sukelti nekontroliuojamą temperatūros kilimą.

Termostato paskirtis ir gedimo požymiai

Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio srautą ir leidžia varikliui greičiau pasiekti optimalią temperatūrą. Kai automobilio variklis šaltas, termostatas yra uždarytas ir neleidžia aušinimo skysčiui cirkuliuoti. Varikliui pasiekus tam tikrą darbinę temperatūrą, suveikia termostato viduje esantis vožtuvas - jis atidaro termostatą, taip leisdamas aušinimo skysčiui tekėti į radiatorių, kur jis yra aušinamas, ir vėl grįžti į variklį.

Norint išlaikyti optimalią temperatūrą, labai svarbu, kad termostatas tinkamai atsidarytų ir užsidarytų. Jei termostatas užstringa ir nebeatsidaro, aušinimo skystis nebegali cirkuliuoti per radiatorių atgal į variklį, ir variklis gali perkaisti. O jeigu termostatas yra visada atviras, aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja, ir variklis ilgai šyla nepasiekdamas optimalaus šilumos lygio, dėl to kyla našumo problemų ir greičiau dėvisi detalės.

Pagrindiniai termostato gedimo požymiai:

• Kaistantis variklis: Šį požymį galima pastebėti per pirmas 15 minučių, įjungus variklį, - tada variklio temperatūros rodyklė kyla virš optimalios darbinės temperatūros. Laiku nepastebėjus sparčiai kylančios temperatūros, variklis perkaista ir deformuojasi arba lūžta viduje esančios detalės.
• Nepakankamas įšilimas: Užstrigus atsidariusiam termostatui, aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja, ir variklis neįšyla iki optimalios temperatūros. Šį požymį galima atpažinti, kai variklio temperatūros rodyklė nekyla arba kyla labai lėtai, nors variklis įprastai jau turėtų būti pasiekęs optimalią temperatūrą.
• Staigus temperatūros svyravimas: Tai taip pat gali būti termostato gedimo požymis, kuris ilgainiui lemia blogą variklio darbą ir mažina degalų naudojimo efektyvumą.
• Aušinimo skysčio nuotėkis: Tai, kad termostatas nebeatsidaro, gali parodyti aušinimo skysčio nuotėkis. Jis gali kilti įvairiose vietose, bet dažniausiai matomas aplink patį termostatą.

Termostato patikra ir keitimas

Vienas iš termostato tikrinimo būdų - tiesiog jį išimti ir panardinti į labai karštą arba net verdantį vandenį. Karštame vandenyje termostatas turi atsidaryti, o vandeniui atšalus - užsidaryti. Termostatą galima patikrinti ir jo neišėmus, stebint variklio temperatūrą ir viršutinę bei apatinę radiatoriaus žarnas.

Įjungus variklį, viršutinė radiatoriaus žarna šyla kartu su varikliu, o apatinė išlieka šalta, kol termostatas atsidaro. Varikliui pasiekus optimalią darbinę temperatūrą, termostatas atsidaro, ir apatinė žarna greitai įkaista iki tokios pat temperatūros, kaip ir viršutinė. Jei termostatas nebeužsidaro, apatinė žarna pradės šilti kartu su viršutine, o jei termostatas nebeatsidaro, apatinė žarna bus visada šalta. Termostato kaina nėra aukšta, o jį pakeisti nesudėtinga. Dažniausiai jis parduodamas kartu su tarpikliu, užtikrinančiu sandarumą. Pakeitus termostatą, aušinimo sistema pripildoma aušinimo skysčio ir nuorinama.

Aušinimo skysčio temperatūros daviklis: veikimo principas ir vieta

Aušinimo skysčio temperatūra - tai ne tik pranešimas vairuotojui, kad variklis gali perkaisti, bet ir parametras, kurį variklio valdymo blokas (ECU) naudoja nustatyti mišinio sudėtį arba įpurškimo ir uždegimo kampo pokyčius. Todėl aušinimo skysčio temperatūros daviklis teikia informaciją ne tik skysčio temperatūros rodyklei prietaisų skydelyje, bet ir variklio kompiuteriui (ECU).

Šiuolaikiniuose vidaus degimo varikliuose esančios išplėstos matavimo sistemos yra atsakingos už daugumą variklio veikimo parametrų. Variklio valdymo blokas, be kita ko, naudoja aušinimo skysčio temperatūros daviklio siunčiamus duomenis ir pats reguliuoja daugumą šių parametrų.

Elektrinės konstrukcijos atžvilgiu, variklio temperatūros daviklis yra termistorius - elementas, kuris keičia savo elektrinę varžą priklausomai nuo temperatūros. Kylant temperatūrai, elektros varža mažėja, todėl pagal Omo dėsnį taip pat mažėja įtampa rezistoriaus išėjime. Dabar informacija pirmiausia patenka į ECU, o po to naudojama varikliui valdyti. Žinoma, vertė taip pat rodoma prietaisų skydelyje ir perduodama vairuotojui.

Daugumoje automobilių variklio temperatūros daviklis yra ant aušinimo skysčio skirstytuvo prie variklio bloko. Tai leidžia nuskaityti temperatūrą, nepriklausomai nuo automobilio termostato padėties. Aušinimo skysčio temperatūros daviklis yra įsukamas į vietą, todėl jis yra apvalios formos ir paprastai baigiasi stačiakampiu arba apvaliu lizdu.

Gedimo požymiai ir diagnostika

Labiau matomas požymis vairuotojui - aiškūs, nenatūralūs svyravimai, kuriuos rodo aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Kai variklis veikia, temperatūra turėtų sklandžiai pakilti, kol ji pasieks optimalią vertę, dėl kurios termostatas atsidarys. Jei važiuojant variklio temperatūros rodyklė neveikia pagal šį modelį, daviklis gali būti sugedęs.

Dėl temperatūros daviklio gedimo į kompiuterio atmintį taip pat gali būti įrašytos konkrečios klaidos. Jos yra nuskaitomos naudojant kompiuterinę diagnostiką. Pavyzdžiui, valdymo bloko atmintyje esant gedimo kodui P0119 („Pažeistas matavimo grandinės vientisumas“), galima įtarti, kad tarp variklio valdymo bloko ir temperatūros daviklio yra nutrūkusi grandinė.

Jei daviklis netinkamai aptinka temperatūros kilimą, ECU gali neįjungti radiatoriaus ventiliatoriaus arba neįjungti įspėjamosios lemputės, dėl to variklis gali perkaisti. Netinkamai veikiantis temperatūros daviklis gali priversti ECU daryti klaidingas išvadas ir jis netinkamai skaičiuos oro ir degalų mišinį. Užvedimo metu, ECU remiasi temperatūros daviklio duomenimis, kad praturtintų degalų mišinį. Jei daviklis pateikia neteisingus rodmenis, variklis gali sunkiai užsivesti arba dirbti prastai, kol įšils. Dėl daviklio gedimo susidaręs pernelyg turtingas degalų mišinys nėra geras ženklas - neoptimalus mišinys, kuriame per daug degalų, nepilnai sudega, o tai lemia, kad iš išmetimo vamzdžio pasipila juodi dūmai.

Šiuolaikiniai automobiliai turi savęs stebėjimo, autodiagnostikos sistemas, kurios stebi daviklių veikimą realiu laiku. Jei temperatūros daviklis sugenda arba siunčia signalus, kurie neatitinka normos, ECU dažnai įžiebs „Check Engine“ lemputę jūsų skydelyje. Jei temperatūros daviklis yra sugedęs, prietaisų skydelyje esantis temperatūros indikatorius gali rodyti netikslius rodmenis.

Gedimo priežastys ir keitimas

Kaip ir visi komponentai, temperatūros davikliai laikui bėgant dėvisi. Užterštas arba pasenęs aušinimo skystis gali užnešti nuosėdų ant daviklio, o tai turės įtakos jo gebėjimui tiksliai matuoti temperatūrą. Problemos su laidais, korozijos paveiktos jungtys arba pažeisti laidų laikikliai gali sutrikdyti signalą tarp daviklio ir ECU. Dėl smūgio ar neatsargumo remontuojant, daviklis irgi gali būti pažeistas.

Jei savarankiškai ar dalyvaujant mechanikui diagnozavote aušinimo skysčio temperatūros daviklio gedimą, turėtumėte jį pakeisti. Tai paprasta - tiesiog atjunkite kištuką nuo daviklio, atsukite jį veržliarakčiu, pakeiskite nauju ir prijunkite. Po pakeitimo taip pat verta papildyti aušinimo skystį, kuris gali išsilieti atsukus daviklį.

Originalus aušinimo skysčio temperatūros daviklis turėtų būti OE dalys, t. y. priskirtos tiesiogiai Jūsų automobilio gamintojo. Originalaus daviklio įsigijimas yra suderinamumo su automobilio kompiuterine sistema garantija. Vienas iš žinomų gamintojų yra Vokietijos „Bosch“, o „Delphi“ asortimentas yra labai platus, įskaitant daugelio automobilių modelių daviklius. Korėjos prekių ženklas specializuojasi Korėjos automobilių dalių gamyboje.

Variklio perkaitimo ir nepakankamo įšilimo rizika

Tiek per aukšta, tiek per žema variklio temperatūra kelia grėsmę variklio ilgaamžiškumui ir efektyvumui:

• Perkaitimas: Variklio perkaitimas gali sukelti rimtą žalą, įskaitant variklio galvutės deformaciją ar įskilimą, sugadintas tarpines, išsilydžiusius sandariklius ar net variklio bloko įtrūkimus. Tai yra lėtai besivystantis procesas, kuris gali tapti katastrofiškas, jei ignoruojami išankstiniai įspėjimai.
• Nepakankamas įšilimas: Nuolatinis variklio veikimas esant žemesnei nei optimaliai temperatūrai lemia prastesnį degalų efektyvumą, padidėjusias degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų emisiją. Be to, šaltas tepalas yra tirštesnis, todėl neužtikrina tinkamo tepimo, o tai pagreitina variklio detalių nusidėvėjimą.

Terminio šoko rizika ir ką daryti perkaitus varikliui

Variklio perkaitimo atveju itin svarbu leisti varikliui atvėsti. Niekuomet nepilkite šalto aušinimo skysčio į karštą variklį, nes staigus temperatūros pokytis gali sukelti terminį šoką ir pažeisti variklio bloką. Prieš atidarant radiatoriaus dangtelį, būtina palaukti, kol variklis visiškai atvės.

Jei pastebėjote, jog temperatūra yra didesnė ir variklis pradeda kaisti, rekomenduojame ilgai nelaukti ir kreiptis į profesionalus. Tuo tarpu, pastebėję, kad temperatūra artėja link 100°C, turėtumėte nedelsiant užgesinti variklį! Perkaitintas variklis gali pertrūkti, pažeisti įvairiausius elementus bei tarpines, o aušinimo sistemoje susidaro pavojingai aukštas slėgis. Visada stebėkite variklio temperatūrą.

Aušinimo skysčio pasirinkimas ir priežiūra

Aušinimo skysčio pasirinkimas turėtų būti pagrįstas automobilio gamintojo rekomendacijomis, todėl geriausia pasikonsultuoti su ekspertu. Netinkamas aušinimo sistemos skysčio pasirinkimas gali sukelti aušinimo sistemos sutrikimus.

Siekiant išvengti nereikalingo aušinimo sistemos remonto, planinės priežiūros metu būtina nuolat stebėti sistemos temperatūrą ir į sistemą įpilti reikiamą aušinimo skysčio kiekį. Aušinimo skysčio funkcija yra palaikyti tinkamą variklio temperatūrą, todėl būtina tikrinti jo lygį kaskart nuvažiavus 1000-2000 km.

Aušinimo skysčio koncentratą dažniausiai sudaro glikolis ir priedai, vandens kiekis jame yra minimalus. Koncentratas turi būti skiedžiamas demineralizuotu vandeniu numatytomis proporcijomis, dažniausiai 1:1. Jei produktas jau paruoštas naudoti, tereikia jo įpilti į radiatorių arba išsiplėtimo bakelį be skiedimo. Aušinimo skysčių sudėtis skiriasi priklausomai nuo klimato zonos, kurioje jie bus naudojami. Europoje naudojami paruošti aušinimo skysčiai, kurie dažniausiai susideda iš 50 proc. demineralizuoto vandens, 49 proc. etilenglikolio arba propilenglikolio ir mažiau nei 1 proc. priedų. Mūsų klimato sąlygoms verta rinktis produktus, kurių užšalimo temperatūra yra ne mažesnė nei -20 °C. Šiuo metu geriausia išeitis yra universalūs skysčiai, kuriuos galima naudoti ištisus metus.

Aušinimo sistemos senėjimas ir diagnostika

Aušinimo sistemos senėjimas - dar vienas veiksnys, dėl kurio būtina aušinimo sistemos priežiūra. Dėl susidėvėjimo ir prastos aušinimo sistemos būklės dauguma dalių gali surūdyti. Jei aušinimo sistemoje pastebėjote aušinimo skysčio nuotėkį, aušinimo sistemą geriausia nedelsiant patikrinti techninės priežiūros centre.

Jei aušinimo sistema neefektyvi arba veikia įtartinai, pravartu atlikti automobilio diagnostiką, kuri parodytų, ar aušinimo sistemą reikia remontuoti. Ryškus triukšmas, sklindantis iš vandens siurblio, gali reikšti, jog yra pažeistas siurblio guolis. Iš tiesų, vandens siurblio gedimas nėra itin dažnas reiškinys.

Aušinimo sistema yra kompleksinė ir sudėtinga automobilio sistema, kurioje gedimai gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Todėl, susidūrus su šia problema, pirmiausia atliekama išsami automobilio diagnostika, kurios pagalba nustatomi transporto priemonės gedimai.

Kitų daviklių įtaka variklio darbui ir jų gedimai

Šiuolaikiniame automobilyje gausu elektroninių sistemų ir elementų, kurie užtikrina greitą ir tikslų duomenų rinkimą ir perdavimą, taip palengvinant vairuotojams įvairių transporto priemonės mazgų stebėjimą ir užtikrinant saugumą kelyje. Įvairūs jutikliai ir davikliai renka informaciją apie greitį, temperatūrą ir variklio darbą bei siunčia ją tiesiai į elektroninį valdymo bloką, kuris atlieka reikiamus valdymo algoritmus. Tad, jei bent vienas šių elementų pradeda dirbti neteisingai, dėl to gali kilti didelių problemų.

Dažniausiai naudojami davikliai ir jų paskirtis

Apžvelkime pagrindinius, automobiliuose naudojamus daviklius, jų paskirtį ir pagrindines gedimo priežastis:

Variklio ir degalų sistemos davikliai:

Važiavimo ir saugumo sistemos davikliai:

Daviklių gedimų atpažinimas ir šalinimas

Jeigu automobilio daviklis sugenda, vairuotojas gali pastebėti keletą svarbių simptomų:

• Užsidega „Check Engine“ arba kita įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje.
• Automobilis pradeda netolygiai dirbti, trūkčioti ar netikėtai užgesti.
• Atsiranda didesnės kuro sąnaudos arba sumažėja variklio galia.
• Pasireiškia problemos su stabdžių sistema, traukos kontrole ar kitomis svarbiomis funkcijomis.

Vienas iš paprasčiausių būdų patikrinti, kuris jutiklis neveikia - prijungti diagnostikos įrenginį (OBD2 skaitytuvą). Jis gali parodyti konkretų klaidos kodą, kuris padės tiksliai nustatyti problemą. Kintant variklio aušinimo skysčio temperatūrai tuo pačiu kinta ir B24 temperatūros daviklio varža. Dėl šios priežasties keičiasi temperatūros matavimo sistemos įtampa. Apytikslė 5 V įtampa reiškia, kad daviklis yra sugedęs, arba nėra tinkamos jungties tarp kontaktų. Išmatuojama įtampa tarp daviklio kištuko taško B (mėlynas laidas) ir įžeminimo.

Jei pastebėjote, kad automobilio daviklis veikia netinkamai, galite atlikti kelis veiksmus:

1. Patikrinkite jungtis ir laidus: Kartais problema gali būti paprasta - atsilaisvinę ar oksidavęsi kontaktai. Jei daviklis yra lengvai pasiekiamas, pabandykite atjungti ir vėl prijungti jungtį.
2. Išvalykite jutiklį: Kai kurie davikliai, pvz., oro srauto matuoklis arba deguonies daviklis, gali sugesti dėl užterštumo. Galite naudoti specialius valiklius, kad pašalintumėte nešvarumus.
3. Pakeiskite sugedusį jutiklį: Jei daviklis visiškai nebeveikia arba rodo neteisingus duomenis, gali tekti jį pakeisti nauju. Rekomenduojama rinktis kokybiškus gamintojų patvirtintus analogus.
4. Kreipkitės į specialistą: Kai kurių jutiklių (pvz., alkūninio veleno padėties daviklio) keitimas reikalauja specialių įrankių ir programavimo.

Norint užtikrinti ilgalaikį daviklių veikimą, verta laikytis šių priežiūros patarimų:

• Reguliariai keiskite alyvą ir oro filtrus - taip išvengsite taršos ir purvo patekimo į daviklius.
• Tikrinkite elektros jungtis ir laidus, kad išvengtumėte trumpųjų jungimų ar korozijos.
• Nepaliktite problemų neišspręstų - jei užsidegė „Check Engine“, verta atlikti diagnostiką.
• Naudokite kokybiškus degalus ir alyvas - prastos kokybės degalai gali užteršti kuro sistemą.

Pats keitimas turėtų kainuoti nuo 20 EUR. Savarankiškai įsigyti reikalingą daviklį nėra sudėtinga, tereikia duomenų apie automobilio markę, modelį, pagaminimo metus ir variklio versiją, kartais, siekiant didesnio patikimumo, gali prireikti VIN kodo. Verta vengti kinų gamybos pakaitalų, nes jų tarnavimo laikotarpis yra labai trumpas, be to, daugelis jų gali veikti netinkamu būdu, dėl ko net gali kilti problemų su šių daviklių tinkamo montavimo galimybe.

tags: #automobilio #temperaturos #daviklis