Triukšmas iš transporto priemonių - ne tik estetinė problema, tai ir sveikatos, ir viešosios tvarkos klausimas. Daugeliui automobilių ir motociklų entuziastų garsus variklio „burbulys“ ar išmetimo sistemos tąsa suprantama kaip dalis automobilizmo kultūros. Tačiau Lietuvos teisės aktai, Europos Sąjungos reglamentai ir vietinės techninės apžiūros taisyklės riboja, kiek triukšmo leidžiama skleisti kelyje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokie reikalavimai galioja, kaip matuojamas triukšmas, kokios gali būti pasekmės už pažeidimus, ir ką rekomenduoti automobilių bei motociklų savininkams, kurie nori pagerinti garso charakteristiką, bet nepažeisti įstatymų.
Triukšmo problemos miestuose
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) gyvenamosios aplinkos higienos gydytojo Jono Tartėno teigimu, pagrindinėse miesto gatvėse triukšmas gerokai viršija leidžiamas normas. „Savivaldybės remiamas ekologinis miesto monitoringas atliekamas reguliariai, triukšmo Kaune vis daugiau“, - sako J.Tartėnas.
Leidžiami triukšmo lygiai transporto priemonėms
Gyvenamojoje aplinkoje dieną (6-18 val.) leidžiama triukšmo norma yra 55 decibelai, vakare (18-22 val.) - 50 dB, o naktį iki 6 val. ryto - 45 dB.
Triukšmingiausios miesto gatvės
Prie pačių triukšmingiausių gatvių specialistai priskiria Taikos, Savanorių, V.Krėvės, Baltų, Vytauto, Šiaurės ir Pramonės prospektus, Šv.Gertrūdos, Varnių, Veiverių, Parodos, K.Baršausko, Zanavykų, Kovo 11-osios ir M.K.Čiurlionio gatves. Minėtose gatvėse triukšmas dienos normą šiltuoju metų laiku viršija nuo 8 iki 23 dB. „Suprantama, jog šiltuoju ir šaltuoju metų laikais gatvių danga skiriasi, todėl daugiau triukšmo būna vasarą“, - sakė J.Tartėnas.
Gydytojas teigė, jog prie šių gatvių gyventi nenorėtų. „Dauguma matavimų rodo, kad triukšmo lygis visose gatvėse yra didesnis nei 2003-iaisiais“, - sakė J.Tartėnas.
Triukšmas nuo orlaivių
Nepavydėtina gyventi ir prie aerodromų ar orlaivių pakilimo aikštelių. Vien pernai liepą KVSC užgriuvo Aleksoto ir Senamiesčio gyventojų nusiskundimai dėl Europos akrobatinio skraidymo čempionato. Tada kone tris savaites virš S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo dangų raižė sportiniai lėktuvai. Jų sukeltas triukšmas viršydavo normą 6-24 dB.
Važiuojantieji Karaliaus Mindaugo pr. neretai gali pastebėti ant Aleksoto kalno tupiančius ir kylančius sraigtasparnius. Čia yra įsikūręs ne tik Karinių oro pajėgų (KOP) aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postas, bet ir sraigtasparnių remonto bendrovė „Helisota“. Būtent pastarosios įmonės bandomoji aikštelė yra arčiau gyvenamųjų namų.
„Kauno dienai“ mielai pagelbėjo kariškiai. Jie sutiko į dangų pakelti orlaivį „Mi-8“. Tai leido susidaryti bent apytikrį įspūdį, kokį triukšmą sukelia 10 tonų orlaivis.
Triukšmą matavęs KVSC bandymų vadovas Stanislovas Giedraitis įgulos vado kapitono Raimondo Rabačiausko paprašė įjungti „Mi-8“ variklį. Varikliui dirbant šildymo režimu bei nuo jo stovint už 30 metrų, triukšmo matuoklis nuolat rodė 90 dB garso lygį. Įmonių teritorijose yra leidžiamas 85 dB triukšmas. Įgulai pakilus į maždaug 8 metrų aukštį, orlaivis kėlė 97 dB triukšmą. Paėjus toliau, už maždaug 120 m, kai orlaivis pakibo 15 m aukštyje, triukšmo matuoklis parodė 88 dB.
„Tačiau pakilus dar aukščiau, triukšmas erdvėje išsisklaido ir jis neturėtų būti toks didelis“, - sakė S.Giedraitis. Specialistai yra apskaičiavę, kad kas 7 metrus triukšmas sumažėja maždaug trim decibelais. Tačiau tai priklauso ir nuo to, kas kelia triukšmą. Orlaivis priskiriamas triukšmingiausiųjų grupei.
Automobilių signalizacijos ir triukšmas
Miestiečiai itin dažnai piktinasi kaimynais. Naktį įkyriai kaukianti automobilio signalizacija dažną daugiabučio gyventoją išveda iš kantrybės. Tokį triukšmadarį norisi kaip nors nubausti ar tiesiog palikti mandagų raštelį už automobilio valytuvo. J.Tartėnas sako, jog gyventojų piktinimasis pagrįstas.
Baltų pr. 35-ojo namo kieme pamatavus triukšmo foną, jis siekė 56 dB. Tai vienu decibelu viršija normą. Tačiau, įjungus automobilio signalizaciją, akustinis lygis šoktelėjo iki 81 dB. Automobilis stovėjo kiemo viduryje, o triukšmas buvo matuotas prie artimiausios laiptinės. Naktį toks triukšmas normą viršytų beveik du kartus, nors automobilyje įrengta vidutinio garso lygio signalizacija. Kol vyko matavimas, prie kai kurių langų prilipo smalsuolių veidai. J.Tartėnas sakė, kad triukšmas į butą nepatektų, jei žmonės įsistatytų sandaresnius langus. „Galima negirdėti nieko, jei langai iš trijų sluoksnių“, - sakė jis.
Reikia kviesti policiją
Signalizacijos kaukimas - aktuali problema visur. Ypač miegamuosiuose mikrorajonuose - Šilainiuose, Eiguliuose, Kalniečiuose. „Griežtų Europos Sąjungos reikalavimų turėtume laikytis ir Lietuvoje, tačiau žmonės kol kas labiau bijo prarasti automobilį, o ne kaimynus“, - sakė signalizacijas montuojančio „Alto serviso“ audioprojektų vadovas Petras Valiušaitis. Tiesa, jei kieme mašinos signalizacija veikia ilgiau nei 20 minučių, galima drąsiai skambinti į policiją, kuri automobilio savininkui paskirs 50 Lt baudą.
P.Valiušaitis pastebi, jog padaugėjo klientų, norinčių įsirengti geresnės kokybės signalizacijas. „Apsaugos sistema suveikia tik tada, kai į saloną patenka bet koks daiktas“, - sakė jis. Pasak specialistų, Kauno miegamuosiuose mikrorajonuose tik sąlyginai ramu, nes iš esmės juose bendras triukšmo fonas yra artimas normai, o kai kuriais atvejais ją net viršija.
Ugniagesių sirenos ir triukšmas
Prieš porą savaičių nepasitenkinimą Žemaičių plente įsikūrusiais gaisrininkais reiškė ir viena moteris. Ji sakė, kad automobilių sirenos prikelia iš miego vaiką. Ugniagesiai mielai sutiko, kad būtų išmatuotas gaisrinės mašinos keliamas triukšmas. Už 80 metrų nuo gaisrinės jis siekė 75 dB, o pravažiuojant pro artimiausią namą - net 103 dB.
„Tačiau piktintis ugniagesiais nederėtų, gal tuo metu jie skuba gelbėti kažkieno gyvybę“, - sakė J.Tartėnas. Ugniagesiai tikino, jog įjungtos sirenos yra vis dar per silpnos, nes dažnas vairuotojas kelyje gaisrinei neduoda kelio. Lygiai taip pat nederėtų kaltinti ir kitų specialiųjų tarnybų, nes pagalba ir piktinimasis yra visiškai nesuderinami dalykai.
Tyla - tik vakuume: palyginimai ir normos
Uogų gatvėje prie Amalių pervažos belaukiant traukinio, S.Giedraitis ir J.Tartėnas papasakojo net komiškų nutikimų, kai gyventojai piktinosi per dideliu triukšmu. „Pagal vienos pagyvenusios moteris skundą nuvykę į jos namus, neišgirdome nieko, nors moteris vis kartojo, kad geriau įsiklausytume“, - šypsodamasis pasakojo S.Giedraitis. Net aparatūra neparodė nukrypimų nuo normos.
Jie pasakojo, kad ramus trijų žmonių pokalbis pusantro metro atstumu sukelia apie 60 dB triukšmą. Žmonių šnabždesys - 40 dB, lapų šlamėjimas - 30 dB, kišeninio laikrodžio tiksėjimas - 20 dB. „Net savos širdies plakimas sukelia 10 dB garsą, - sakė J.Tartėnas. - O visiškai tylu būna tik vakuume“.
S.Giedraitis netrukus išmatavo pravažiuojančio keturių vagonų keleivinio traukinio sukeltą triukšmą. Maždaug už 100 metrų nuo geležinkelio šis triukšmas siekė 78 dB, nors leidžiama norma yra 55 dB.
Teisinis pagrindas ir atsakomybė
Lietuvoje triukšmo kontrolę transporto srityje reglamentuoja keli dokumentai: kelių eismo taisyklės, Nacionalinė techninės apžiūros tvarka, administracinio nusižengimo kodeksas ir atitinkami Europos Sąjungos reglamentai bei direktyvos, susijusios su triukšmo emisija ir transporto priemonių homologacija. Naujos transporto priemonės turi atitikti ES tipo patvirtinimo reikalavimus, o eksploatuoti keliuose leidžiami tik tie automobiliai ir motociklai, kurių išmetimo ir triukšmo sistema atitinka homologacijas.
Verta pabrėžti, kad triukšmo reikalavimai gali skirtis pagal transporto priemonės tipą, pagaminimo metus ir naudojimo paskirtį (pvz., keleivinis automobilis, motociklas, sunkvežimis). Be to, Lietuvos institucijos turi teisę atlikti vietinius triukšmo matavimus ir skirti sankcijas už pernelyg triukšmingas modifikacijas ar sugadintas sistemos dalis.
Techninė apžiūra (MOT) ir triukšmo reikalavimai
Techninė apžiūra Lietuvoje yra privaloma daugeliui transporto priemonių. Per apžiūrą tikrinama, ar išmetimo sistema yra tvarkinga, ar nėra matomų defektų, ar įranga atitinka tipą ir homologaciją. Jei transporto priemonė su modifikuota išmetimo sistema neatitinka reikalavimų arba per matavimus nustatomas perteklinis triukšmas, ji gali būti pripažinta netinkama eksploatuoti iki tol, kol problema bus pašalinta.
Daugelis automobilių entuziastų susiduria su dilema: sportiškas duslintuvas gerina garso charakterį ir gali sumažinti svorį, bet netinkamos modifikacijos sukelia techninės apžiūros neigiamą rezultatą. Todėl rekomenduojamos homologuotos dalys su E-marke pažymėjimu.
Policijos kontrolė ir administracinės sankcijos
Policija gali sustabdyti automobilį ar motociklą dėl triukšmo tikrinimo. Jei nustatoma, kad išmetimo sistema pažeista, modifikuota arba triukšmo lygis viršija leistinas ribas - vairuotojui gali būti surašytas protokolas, skiriama bauda, reikalaujama pašalinti pažeidimą arba transporto priemonė gali būti laikinai uždrausta eksploatuoti.
Administracinės sankcijos gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio: nuo įspėjimo ir baudos iki privalomos priregistravimo į techninę apžiūrą su pataisytais trūkumais. Kartais už sunkius pažeidimus ar pakartotinius atvejus gali būti taikomos griežtesnės priemonės.
Modifikacijos: ką leidžiama, o ko geriau vengti?
Leidžiami pakeitimai
- Homologuotos, sertifikuotos išmetimo sistemos (su E-mark arba tipo patvirtinimu).
- Garso reguliatoriaus (pvz., klapanos) įrengimas, jei sistema turi homologaciją.
- Profesionali įranga, kuri nepakeičia emisijos kontrolės komponentų (katalizatoriaus, lambda zondo) ir atitinka triukšmo normas.
Ką patartina vengti
- Katalizatoriaus ar dyzelinių filtrų išmontavimo - tai ne tik triukšmo, bet ir emisijų kontrolės pažeidimas.
- Nehomologuotų, laisvųjų rankų įrangos (angl. "straight pipe") sistemos montavimo, kurios ženkliai padidina db lygį.
- Elektroninio valdymo blokelio (ECU) perdarymo, kuris keičia variklio charakteristikas taip, kad padidėja garsas ir emisijos.
Specifikacijos ir techniniai aspektai
Automobilių ir motociklų triukšmo charakteristiką lemia keli elementai: variklio darbas, išmetimo vamzdžio skersmuo ir ilgis, duslintuvo (silencer) konstrukcija, rezonatoriai ir įsiurbimo sistema. Kiekvienas pakeitimas veikia garsą ir našumą:
- Išmetimo vamzdžio diametras: didesnis skersmuo gali sumažinti atgalinio slėgio, kartais pagerinti galinę galią, bet taip pat gali padidinti išmetamo oro greitį ir garsą.
- Duslintuvas ir rezonatorius: gamyklinės konstrukcijos orientuotos į triukšmo slopinimą, o sportiniai duslintuvai dažnai pakeičia garsą į labiau agresyvų. Homologuoti sportiniai duslintuvai gali būti kompromisas - jie gali suteikti norimą vidinį karakterį, bet išlaikyti leistinas db ribas.
- Variklio valdymas (ECU remap): gali pakeisti išmetimo dūzgimą (ypač ruošiantis aukštiems sūkiams), tačiau bet koks remontas, kuris padidina triukšmą ir prasilenkia su emisijų standartu, rizikuoja teisinėmis pasekmėmis.
Dizainas ir estetiniai sprendimai: garsas kaip dizaino elementas
Garsas yra dalis automobilio arba motociklo „charakterio“. Kai kurie gamintojai specialiai kuria variklių garso charakteristikas: sportiniai automobiliai turi „akustinius“ sprendimus - rezonatorius, specialias išmetimo klapanas sistemas, o motociklų gamintojai diegia db-killer sistemas, kad suteiktų tinkamą balansą tarp purvumo ir teisinių reikalavimų.
Jei siekiate išsaugoti išskirtinį garsą, rekomenduojama rinktis gamintojo arba gerai žinomų OEM/Aftermarket tiekėjų homologuotas dalis bei profesionalias diegimo dirbtuves.
Performance: galia, svorio taupymas ir triukšmas
Daugelis modifikacijų, orientuotų į geresnį pasirodymą, vienu metu keičia ir garso charakteristiką. Pavyzdžiui, lengvesnis sportinis duslintuvas sumažina svorį ir gali pagerinti greitėjimą; tačiau jei sistema nėra tinkamai suderinta su variklio valdymu, gali kilti atgalinio slėgio problemų, kurios paveiks variklio darbą ir sukimo momentą. Todėl būtinas balansavimas tarp triukšmo, galios ir patikimumo.
Rinkos pozicija: kas siūlo teisėtus sprendimus triukšmo reguliavimui?
Rinkoje - nuo didelių autodalių tinklų iki specializuotų sportinių išmetimo sistemų gamintojų. Renkantis sprendimą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Homologacija (E-mark, tipo patvirtinimas). Homologuotos dalys leidžia sėkmingai praeiti techninę apžiūrą ir sumažina riziką dėl baudų.
- Gamintojų reputacija ir garantijos. Kvalifikuotas montavimas ir garantinis aptarnavimas - svarbūs aspektai.
- Bendruomenės atsiliepimai: miestų automobilių klubai, motociklų forumai ir techninės apžiūros stotys gali patarti, kurios sistemos praktiškai atitinka teisės reikalavimus.
Palyginimai: automobiliai vs motociklai - kuo skiriasi triukšmo kontrolė?
Motociklai paprastai turi griežtesnį garsą dėl atviros konstrukcijos ir didesnio variklio sūkių diapazono. Dėl to motociklų savininkai dažnai susiduria su greitesnėmis kontrolėmis ir didesnėmis bausmėmis už triukšmo viršijimus.
Automobiliai turi daugiau galimybių akustiniam valdymui (variklio dangtis, salono izoliacija, papildomi rezonatoriai), todėl dažnai triukšmo problemos sprendžiamos tylinimo priemonėmis.
Techninė apžiūra ir policijos matavimai taikomi abiem rūšims, bet motociklams galiojantys leistinų ribų nustatymai ir patikros gali būti labiau griežtos praktikoje.
Praktiniai patarimai vairuotojams ir entuziastams
- Prieš montuodami bet kokią išmetimo sistemą, tikrinkite homologacijos dokumentus.
- Išlaikykite originalius komponentus - jei prireiks, galite juos atstatyti techninės apžiūros metu.
- Naudokite patikimą serviso dirbtuves, kurios gali atlikti triukšmo matavimus pagal oficialią metodiką.
- Jei planuojate garsesnį garsą tik „trasai“, organizuokite dalyvavimą trasos dienose arba renginiuose, kuriuose triukšmas nekelia teisinių pasekmių.
- Investuokite į dalų kokybę: homologuoti rezonatoriai, db-killer motociklams ir profesionalūs duslintuvai gali suteikti norimą garso charakterį, nepažeidžiant įstatymų.
Ką daryti, jei jau gavote baudą ar apžiūros pastabą?
- Nesitildykite: susisiekite su servisu, kuris atliks reikiamus remontus arba sugrąžins originalią išmetimo sistemą.
- Gaukite oficialius matavimo protokolus ir dokumentus: jie reikalingi, jei norėsite apeliacijos ar teisinio ginčo.
- Jei manote, kad matavimas buvo atliktas neteisingai (neatitiktis metodikai), kreipkitės į ekspertus arba teisininkus, specializuojančius kelių teisėje.
Triukšmo poveikis sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, triukšmas žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, gali būti pažeidžiama klausa, sutrinka miegas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.
Pavojingiausios klausai yra mikrotraumos ir traumos, kurių negalima išvengti dėl šiuolaikinio pasaulio triukšmo, nes garsai supa mus nuolat ir kartais būna neprognozuojami. Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis/specifinis ir netiesioginis/nespecifinis.
Tiesioginis specifinis neigiamas triukšmo poveikis dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai, pavyzdžiui, kylančio reaktyvinio lėktuvo variklių sukeltas garsas, sprogimo garsas ir t.t.
Netiesioginis nespecifinis neigiamas poveikis dažniausiai siejamas su kitų žmogaus organizmo sistemų pakenkimu (centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių), tai gali būti: galvos skausmas, nemiga, cypimas ausyse, nesugebėjimas susikaupti, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas ir t.t. Netiesioginį triukšmo poveikį sveikatai sukelia ne tokie stiprūs garsai, tačiau jų žalos dydis žmogaus organizmui tiesiogiai priklauso nuo trukmės.
Šiuo metu yra nustatyti tokie leidžiami triukšmo dydžiai mūsų gyvenamosiose patalpose: dienos metu - 45 dB, vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) - 40, nakties (nuo 22 val. iki 6 val. ryto) - 30 dB.
Ką daryti dėl triukšmo ir kur kreiptis?
Gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą. Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui.
Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.
Prevencinės priemonės ir patarimai
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams).
Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, t. y. kaimynams skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto - vaikų verkimo, keliamo vaikų triukšmo, šuns lojimo, grojimo tam tikru instrumentu, buities prietaisų naudojimo, kuris skleidžia triukšmą ir pan., nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Be to, tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas.
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą. Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.
Be to, renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas.
Tačiau ir kartais triukšmaujantiems kaimynams reikėtų nepiktnaudžiauti tuo, t. y. nesugalvoti remontų bute daryti naktį, kai visi kaimynai miega ar ilsisi po darbų ar anksti ryte; ar švęsti šventes vos ne kasdien.
Negana to, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme yra numatyta, jog triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (14 str. 2 d.).
Taigi darytina išvada, jog pirmiausiai reikia išmokti gyventi kaimynystėje draugiškai - nepiktnaudžiaujant savo teisėmis ir perdėtai neskundžiant kitų kaimynų dėl girdimo bet kokio triukšmo.
Išvados: kompromisas tarp laisvės ir atsakomybės
Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, nėra absoliučios laisvės eksperimentuoti su išmetimo sistema, ypač jei tai kelia triukšmą ir riziką aplinkiniams. Tačiau entuziastams yra daug galimybių: homologuoti sportiniai sprendimai, profesionalus montavimas, trasos naudojimas ir bendruomenės parama. Svarbiausia - suprasti teisines ribas, saugoti savo interesus techninių dokumentų ir oficialių matavimų pagalba, ir nepalikti sau rizikos būti nubaustiems.
tags: #automobilio #leidziami #decibbelai