Išdaužti automobilio langai: teisinis aspektas ir saugumas
Nors automobilio langai, ypač šoniniai ir galiniai, gali tarnauti visą automobilio eksploatavimo laiką, pasitaiko atvejų, kai juos reikia išdaužti. Tai gali būti būtina ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, kai automobilio salonas įkaista iki pavojingos temperatūros, tapdamas mirtinais spąstais viduje esantiems žmonėms ar gyvūnams.
Policija primena, kad veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, asmenys nebus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už lango išdaužimą, kai kyla tiesioginė grėsmė šildomame automobilyje esančių žmonių ar gyvūnų sveikatai ir gyvybei.
Kaip saugiai išdaužti automobilio langą avarijos metu?
Klausimas, kaip išdaužti automobilio langą avarijos metu, yra kritiškai svarbus, nors daugelis apie tai nenori galvoti. Tačiau žinojimas gali išgelbėti gyvybę, jei durys užsikerta po smūgio, salone kyla dūmai arba automobilis ima skęsti. Langas turėtų būti daužomas tik tada, kai nėra kitos realios išeities.
Saugos ekspertas Mantas Jankauskas pabrėžia, kad avarijoje svarbiausia - trumpas, aiškus veiksmų planas. Automobilių inžinierė Rūta Kazlauskaitė aiškina, kad daugumos automobilių šoniniai langai dažnai gaminami iš grūdinto (tempered) stiklo, kuris, gavęs tinkamą taškinį smūgį, subyra į daug smulkių gabalėlių ir mažiau pjauna. Jei reikia skubiai išlipti per šoninį langą, specialistai pataria orientuotis į lango kampus, o ne į vidurį.
Išbandyti lango daužimo metodai: efektyvumas ir saugumas
Kartu su transporto priemonių išmontavimo stotimi iš Mamličo, buvo atliktas bandymas, siekiant nustatyti, ar išdaužti transporto priemonės langą yra didelė problema ir kaip tai padaryti kuo saugiau. Ieškota atsakymų ne tik į klausimą, kaip tai padaryti (adrenalino apimti avarinėje situacijoje tikriausiai galite tai padaryti su rankoje laikomu akmeniu ar kitu daiktu), bet ir kaip kuo saugiau išdaužti stiklą. Svarbu atsiminti, kad grūdintas stiklas, nors ir dūžta į trupinius, turi itin aštrias briaunas, kurios gali sužaloti rankų odą.
Akmuo ir plaktukas
Lengviausia gauti kietą ir palyginti sunkų daiktą - akmenį. Tačiau net ir naudojant didelę jėgą jam smogti į galinį stiklą aštria briauna, nebuvo jokio poveikio - ant stiklo atsirado nedidelis įbrėžimas, o akmuo ėmė byrėti. Mėtyti nėra geriausia mintis - panaudojus didelę jėgą galima ne tik išdaužti stiklą, bet ir sužaloti viduje esančius asmenis. Pirmieji smūgiai kilograminiu plaktuku taip pat nebuvo efektyvūs, plaktukas atšoko nuo stiklo paviršiaus. Tik didinant smūgio jėgą, stiklas sudūžo, tačiau staiga pasidavęs pasipriešinimas galėjo sukelti sužalojimus.
Avarinis peilis su stiklo laužikliu
Buvo išbandytas peilis su išlankstoma pagrindine geležte, maža diržą pjaunančia geležte ir stiklo laužikliu. Po kelių smūgių stiklo daužiklis iškrito iš plastikinio tvirtinimo įtaiso, galbūt dėl buko laužiklio ar netinkamo naudojimo (kai kuriuose vadovuose siūloma tiesiog stipriai įspausti peilį į stiklo kampą).
Susmulkintos uždegimo žvakės gabalėlis ("porcelianas")
Vadinamasis "porcelianas", t.y., susmulkintos uždegimo žvakės gabalėlis, yra žinomas kaip efektyvi priemonė greitai ir tyliai sudaužyti stiklą. Bandymo metu, po trečio metimo, lengvas trupinėlis sudaužė stiklą (atšokęs nuo jo), o kitas praskriejo pro kitą stiklo paketą. Internete dažnai minimos improvizacijos, esą tam tikros kietos keramikos dalelės gali padėti greitai suskaldyti grūdintą stiklą, tačiau dėl saugumo ir teisinių rizikų rekomenduojama rinktis legalius, specialiai avarijoms skirtus įrankius, o ne improvizuotas priemones.
Specializuoti stiklo daužymo įrankiai
Nedidelį plaktuką ar kitus stiklo daužymo įrankius galima nusipirkti už keliolika eurų. Jų būna įvairių formų, dydžių ir spalvų, kai kurie turi vinių dangtelį arba diržinį peilį. Kai kurių gaminių pardavėjai teigia, kad tereikia plaktuką prispausti prie stiklo. Atliktame bandyme, jėgos metodu, plaktuku lengvai pavyko išdaužti stiklą. Praktinis ir saugus pasirinkimas - automobilinis avarinis įrankis su spyruokliniu smogikliu (langų daužikliu) ir saugos diržo pjaustykle.
Grūdintas ir laminuotas stiklas automobiliuose
Automobiliuose naudojamas grūdintas stiklas susidaro po papildomo gamybos etapo, kai stiklas įkaitinamas iki kelių šimtų laipsnių temperatūros ir atšaldomas oro srautu. Grūdinimas padidina stiklo atsparumą mechaniniams ir šiluminiams veiksniams. Jis taip pat padidina saugumą - sudužęs grūdintas stiklas sudūžta į smulkius trupinius.
Saugumo sumetimais jau daugelį metų transporto priemonių priekiniai stiklai yra laminuotos konstrukcijos. Tai reiškia, kad juos sudaro išorinis ir vidinis stiklo sluoksniai, tarp kurių yra skaidri polikarbonato plėvelė. Analogiškos struktūros yra ir kulkoms atsparūs stiklai.
Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau susiduria su priekinio stiklo pažeidimais. Šį reiškinį lemia dvi priežastys: retesnė - nepakankamas kėbulo standumas arba stiprus smūgis, dėl susidariusių įtempimų priekinis stiklas gali įtrūkti. Įtrūkimą taip pat gali inicijuoti nuolauža (kartais mikroskopinė). Klasikinis įskilimas atsiranda, kai į stiklo paviršių atsitrenkia akmuo ar kitas daiktas, iškritęs iš po kitos transporto priemonės ratų. Jo dydis ir svoris yra antraeilės svarbos.
Aprasoję automobilio langai: priežastys ir sprendimai
Krintanti temperatūra ir trumpėjančios dienos nemenkai apsunkina vairuotojus. Vienas iš artėjančios žiemos nemalonumų - rasojantys automobilių langai. Specialistai įspėja - ši problema kelia ne tik nepatogumą, bet ir eismo įvykio grėsmę.
Draudimo bendrovės „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pažymi, kad rasojančius langus vairuotojai dar neretai toleruoja ir laiko tai kaina, kurią reikia sumokėti mainais už komfortišką važiavimą šiltame automobilyje. Visgi, kaip ir kiekvienas vairuotojo matomumą ribojantis trukdis, rasojantys langai gali tapti eismo įvykių priežastimi.
„Žvarbų rytą įsėdus į automobilį turbūt pirmas dalykas, kurį norisi padaryti - tai įjungti salono šildymą. Tačiau netrukus automobilio langus iš vidaus aptraukia rasa, dėl kurios įžvelgti, kas darosi kelyje, gali būti sudėtinga. Nepaisant to, vairuotojai neretai paprasčiausiai pašluoste ar delnu pavalo priekinio lango plotą akių zonoje ir leidžiasi į kelią tikėdamiesi, kad drėgmės kondensacija galiausiai pasišalins pati. Tai, be abejo, reiškia didesnę eismo įvykių riziką kelyje“, - sako R. Pocius.
Kodėl rasoja langai?
Rasa ant langų susidaro dėl automobilio vidaus ir išorės temperatūrų skirtumo. Kuo jis didesnis, tuo drėgmė nuo žmogaus kūno, drabužių, su batais prinešto sniego ar vandens ant langų paviršiaus kondensuojasi greičiau. Pagrindinis principas yra tas, kad kai šiltas, drėgnas oras kontaktuoja su vėsiu langų paviršiumi, susidaro kondensatas, todėl langai aprasoja. Trumpiau tariant, kai viduje sukuriama šiluma ir ore atsiranda daug drėgmės, langai ims rasoti.
R. Pocius pažymi, kad nepakanka tik šiek tiek apvalyti matomą plotą. Vairuotojas turi užsitikrinti gerą matomumą ne tik priekyje, bet ir šonuose bei gale. Jei šoniniai automobilio langai yra aprasoję, sunku pastebėti kitų automobilių lenkimo, rikiavimosi į eismo juostas manevrus, sekti kelio ženklus. Be to, aprasoję šoniniai langai uždengia ir kritiškai svarbius galinio vaizdo veidrodėlius, be kurių saugiai manevruoti kelyje yra neįmanoma. Lygiai taip pat svarbus ir galinis langas - gero matomumo pro jį daugeliu atveju reikia parkuojantis ir kitose situacijose važiuojant atbulomis.
Anot eksperto, aprasoję langai yra ypač pavojingi tamsiuoju paros metus ir vairavimo sąlygas sunkinant krituliams. Važiuoti tokiomis sąlygomis aprasojusiais langais yra tas pats, kas tamsią naktį bandyti pereiti intensyvaus eismo gatvę dėvint akinius su aprasojusiais stiklais.
Efektyvūs langų rasojimo prevencijos metodai
Dėl to kiekvienam vairuotojui svarbu žinoti, kaip tinkamai užkirsti kelią langų rasojimui ir efektyviai pašalinti ant stiklo paviršiaus jau susikaupusią drėgmę. Minesotoje įsikūrusi automobilių stiklų keitimo įmonė „Zenith Auto Glass“ pateikia keletą patarimų, kaip apsaugoti automobilio langus nuo rasojimo.
- Tinkamas šildymo naudojimas: Neskubėkite šaltą dieną kuo greičiau sušildyti automobilio saloną pilnu pajėgumu. Išvengti rasojimo galima sumažinus automobilio vidaus temperatūrą ar šiek tiek pradarius jo langus. Temperatūrų skirtumui ir drėgmės lygiui salone sumažėjus, šilumą galima padidinti. Tačiau langų pravėrimas padeda tik tuomet, jeigu lauke nėra labai drėgna. Skyrę laiko automobiliui pašildyti, išlyginsite langų temperatūrą ir sumažinsite rūką bei šerkšną ant priekinio stiklo važiuojant. Kad pasiektumėte maksimalių rezultatų, įjunkite šilumą iki galo, kad išdžiūtų kuo daugiau vandens.
- Oro kondicionieriaus naudojimas: Šiandien automobiliai su langų rasojimu leidžia kovoti pernelyg neaukojant komforto ir šilumos. Tam gali pakakti įjungti langų atšildymo funkciją (angl. defrost) ar paprasčiausiai nukreipti šilto oro srovę tiesiai į langų paviršių. Daugeliu atvejų tai padeda efektyviai pašalinti ant langų susikaupusią drėgmę ir neleisti jai vėl susiformuoti. Be to, langų rasojimui įtakos turi ne tik temperatūrų skirtumai, bet ir drėgmės salone lygis, todėl pravartu jos perteklių pašalinti per kondicionavimo sistemą. Tam svarbu išjungti oro recirkuliacijos funkciją ir leisti į vidų patekti šviežiam orui iš išorės. Kondicionierius reguliuos salono temperatūrą, kas padės sausinti orą lietingu metu.
- Šilumos ir vėsos jungiklio triukas: Pabandykite pašalinti kondensatą naudodami šį naudingą triuką: įjunkite maksimalią šilumą, o tada kelioms minutėms perjunkite į AC nustatymą. Kadangi AC traukia orą per aušinimo ritinius, iš jūsų oro bus ištraukta drėgmė. Kai priekinis stiklas ir langai įšils, užverskite juos ir vėl įjunkite šildytuvą.
- Langų nuleidimas: Jei lauke oras sausas ir nėra kritulių, nuleisti langai gali padėti išlyginti drėgmę. Taip sumažinsite drėgmės kiekį transporto priemonės viduje ir išvengsite langų rasojimo.
- Priemonės nuo rūko: Priemonės nuo rūko gali būti nepaprastai naudingos žiemos mėnesiais. Jos veikia padengdamos langus, kad drėgmė negalėtų prilipti prie stiklo, ir netgi padeda apsaugoti langus nuo purvo. Būtinai naudokite mikropluošto arba pūkelių nepaliekančią šluostę, kai valote priekinį stiklą ir langus nuo rūko apsaugančiomis priemonėmis.
- Langų švara: Bet kokie likučiai ant lango apsunkina matomumą pro priekinį stiklą. Tačiau dulkės, purvas ir nešvarumai taip pat gali palengvinti kondensato prilipimą prie priekinio stiklo. Naudokite bet kokį buitinį langų valiklį priekiniam stiklui ir automobilio langams valyti bent kartą per savaitę, ir įsitikinkite, kad po valymo juos kruopščiai nusausinote.
- Kovojimas su kondensatu laikraščiais: Dar su kondensatu galima kovoti laikraščių pagalba. Jais nušveisti mašinos stiklus lygiai taip pat kaip langų.
- Nesandarumų tvarkymas: Jei jūsų durys nėra tinkamai užsandarintos, langai nesutampa su rėmu arba pažeistas stoglangio sandariklis, pro šiuos plyšius gali patekti drėgmė. Jos perteklius gali kauptis ant sėdynių ir grindų kilimėlių, todėl nesiėmus priemonių gali susidaryti kondensatas.
Langų rasojimą išduodantys gedimai ir kiti drėgmės šaltiniai
Jei ant automobilio langų nuolat kaupiasi drėgmė, tai gali liudyti ir apie tam tikrus transporto priemonės gedimus. Nė vienas iš aukščiau išvardintų būdų nepadeda susidoroti su langų rasojimu? Tada verta užsiimti automobilio technine priežiūra.
- Užsikimšęs salono oro filtras: Visų pirma, problemą gali lemti netinkamai veikiantis, nusidėvėjęs ar užsikimšęs oro filtras, kurį rekomenduojama keisti bent kartą per metus, o geriausia - prieš šaltąjį sezoną. Jei oro pūtimas veikia visu pajėgumu, o tiekimo angos atvertos, tačiau langai vis tiek rasoja, vertėtų patikrinti oro filtrų būklę. Užsikimšę filtrai gali apsunkinti oro apykaitą salone.
- Įjungta salono oro recirkuliacijos funkcija: Dauguma automobilių turi sklendę, kuri leidžia sukurti vidinę oro cirkuliaciją salone. Taip automatiškai sumažėja oro apykaita ir didėja drėgmės lygis, mat į riboto tūrio aplinką patenka žmonių iškvėpinami garai. Oro kondicionieriaus funkcija naudoti orą, paimtą iš automobilio vidaus, yra naudinga, jeigu lauko ore yra nemalonūs kvapai ar didelė tarša. Tačiau, jeigu ji nuolat įjungta, drėgmės lygis išlieka aukštas, tad labiau tikėtinas aprasojimas.
- Užsikimšę vandens latakai: Nuo stogo vandenį nukreipiantys latakai įprastai baigiasi drenažo angomis po priekiniu stiklu. Jei kurioje nors vietoje šie kanalai yra užkimšti lapais, purvu ar šiukšlėmis, vandens nutekėjimo nukreipimas sutrinka ir jis gali patekti po gumomis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į gumų sandarumą. Vanduo gali patekti net tik per prastai izoliuotus priekinio stiklo šonus, bet ir per stoglangį, jei jis automobilyje yra.
- Pažeisti langai: Pastebėjus, kad ypatingai rasoja kažkuris vienas automobilio langas, reikėtų patikrinti, ar jame nėra nedidelių įtrūkimų ir įskilimų, o stiklą juosiančios gumos ar plastmasės yra sandarios. Gedimo pašalinimas gali padėti išvengti rasojimo problemų.
- Drėgmės šaltiniai salone: Kasdieninių rūpesčių apnikti vairuotojai ne visuomet atkreipia dėmesį į tai, kad po lietingos savaitės permirko kilimėliai. Ypač žiemą bei rudenį daug drėgmės į automobilį įnešame kartu su batais. Norint, kad langai mažiau rasotų, svarbu rūpintis, kad automobilyje susikauptų kuo mažiau drėgmės. Dėl to lipant į automobilį patartina nuo batų nusikratyti sniegą, reguliariai išvalyti guminius ar medžiaginius salono kilimėlius, nepalikti automobilio viduje skysčių atvirose talpose. Šaltuoju sezonu medžiaginius automobilio kilimėlius patariama keisti į guminius, kuriuose nesikauptų drėgmė. Jei į automobilį įsėdote snieguotais batais, išlipant derėtų iškratyti kilimėlį ir išpilti ištirpusį sniegą.
Kaip Apsaugoti Automobilio Kilimus?
Pasiruošimas žiemai: bendri patarimai vairuotojams
Niekas nenori įstrigti pusnyje ar ryte rasti išsikrovusį automobilio akumuliatorių ar aprasojusius langus, todėl žiemai reikėtų pradėti ruoštis iš anksto. Kaip pasirūpinti automobiliu, kad net ir šalčiausią metų dieną nekiltų nesklandumų?
Padangos
Dar prieš prasidedant žiemai vairuotojai turėtų įsitikinti, kad jų automobilio padangos vis dar geros būklės. Nors Lietuvoje žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, ekspertai pataria šios ribos nelaukti ir padangas keisti anksčiau bei taip užtikrinti pakankamą automobilio sukibimą su kelio danga. Taip pat derėtų atidžiai apžiūrėti, ar padanga nepažeista ir neturi išlindusių kordų.
Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako: „Nors Lietuvoje vairuotojai mėgsta universalias padangas, deja, žemoje temperatūroje jų stabdymo efektyvumas smarkiai sumažėja. Tokios padangos labiau tinkamos švelnesnio klimato šalims, todėl vairuotojai turėtų netaupyti ir įsigyti patikimo gamintojo žiemines padangas.“
Akumuliatorius
Kol nepradėjo spausti šaltukas, vairuotojai taip pat turėtų pasirūpinti savo automobilio akumuliatoriumi. Jei akumuliatorius itin prastos būklės, automobilis gali neužsivesti temperatūrai nukritus vos keliais laipsniais žemiau nulio. Su šia problema dažniau susiduria dyzelinių transporto priemonių savininkai, nes tokio automobilio užvedimui panaudojama daugiau akumuliatoriaus galios. Neužsivedantis automobilis gali sugriauti visus dienos planus, todėl vairuotojai turėtų iš anksto pasirūpinti nauju akumuliatoriumi, jei turimas jau yra senas. Paprasčiausias būdas patikrinti akumuliatoriaus būklę - pamatuoti jo įtampą multimetru. Akumuliatorių galima pasitikrinti ir užsukus į autoservisą.
Eksploataciniai skysčiai ir valytuvai
Prieš prasidedant žiemai svarbu pakeisti automobilio eksploatacinius skysčius. Dažnai vairuotojai pamiršta, kad vasarinis langų skystis nukritus temperatūrai žemiau 0 užšąla. Dėl susidariusio ledo gali būti pažeista visa langų apiplovimo sistema. Kadangi žiemą automobilio stiklai greičiau pasidengia purvu - kelyje gali būti sunku pastebėti pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius.
Šaltuoju metų laiku patariama įvertinti ir valytuvų būklę. Valytuvus reikėtų keisti kasmet, tačiau neretai vairuotojai važinėja su senais valytuvais iki šie visiškai susidėvi. Automobilių rinkos ekspertas M. Buzelis aiškina: „Susidėvėję valytuvai paprastai palieka ant stiklo žymes ir nenuvalo viso purvo. Susidėvėjusios šluotelės taip pat gali subraižyti priekinį stiklą, todėl geriau nieko nelaukti ir atėjus žiemai įsigyti naują valytuvų komplektą.“
Kai kurie vairuotojai vasaros metu į aušinimo sistemą vietoj aušinimo skysčio pila distiliuotą vandenį, tad labai svarbu nepamiršti jo pakeisti neužšąlančiu aušinimo skysčiu.
Stabdžių sistema
Nors automobilis turėtų būti techniškai tvarkingas ištisus metus, prieš žiemą ypatingai svarbu į tai atkreipti dėmesį. Svarbu patikrinti stabdžių būklę: jei diskai ar stabdžių trinkelės susidėvėję, reikėtų pasirūpinti jų atnaujinimu. Taip pat reikėtų nepamiršti pakeisti stabdžių skysčio, ypač jei jis nebuvo keičiamas po praėjusios žiemos. Bėgant laikui stabdžių skystis praranda savo savybes, sistemoje kaupiasi kondensatas, todėl stabdžių sistemos darbas prastėja. Jei automobilio prietaisų skydelyje įsižiebia įspėjimai apie stabdžių sistemos veikimo problemas ar neveikiančią ABS sistemą, šiuos trūkumus būtina pašalinti nedelsiant, nes slidžiame kelyje būtent ABS sistema padeda valdyti automobilį tuomet, kai stabdant jis pradeda slysti, o tai gali padėti išvengti nelaimės.
Automobilio plovimas žiemą
Žiemą kelininkai naudoja įvairias ledo tirpinimo priemones, kurios nusėda ir ant automobilių. Rūpindamiesi savo transporto priemonės kėbulu vairuotojai turėtų reguliariai ją plauti, o po plovimo pasirūpinti, kad nukritus oro temperatūrai automobilio durelės neprišaltų. Išvažiavus iš plovyklos būtina kruopščiai išvalyti tarpdurius bei pasinaudoti suspaustu oru, kad vanduo būtų pašalintas iš atvirų durų spynelių. Vairuotojai taip pat gali pasinaudoti specialiomis priemonėmis ir sutepti gumines durelių dalis, kad šios neprišaltų ir ryte netektų atplėšti jų jėga.
Sniego ir ledo valymas
Oro temperatūrai nukritus žemiau 0, vairuotojams tenka kasdien nuo automobilio stiklo gramdyti ledą ar valyti sniegą. Nors rezultatą galima pasiekti ir su nuolaidų kortele, retas susimąsto, kad tokiu būdu yra braižomas automobilio stiklas. M. Buzelis patarimu dalinasi: „Net ir mikro įbrėžimai, kurie kone nematomi dieną, gerokai apsunkina vairuotojo darbą ir matomumą naktį. Labai svarbu saugoti automobilio stiklus ir jų nepažeisti, o prireikus nugramdyti susidariusį ledą - naudoti kokybiškas ir tam pritaikytas priemones. Tam gali pasitarnauti ir specialus langų atitirpinimo skystis.“
Žiemą galima pamatyti ne vieną vairuotoją, kuris sniegą nuo automobilio valo tiesiog rankomis. Tokiu būdu dažniausiai nuvalomi tik langai, tad pradėjus važiuoti nuo variklio dangčio ant stiklo pučiamas sniegas apsukina matomumą, o stabdant nuo stogo nenuvalytas sniegas gali nučiuožti ant priekinio stiklo. Staigios reakcijos reikalaujančiose situacijose tai yra labai pavojinga, todėl svarbu įsigyti sniego valymo šluotą ir prieš pradedant judėti tvarkingai nuvalyti sniegą ne tik nuo langų, bet ir viso kėbulo.