Lietuvoje vis dar aktuali problema, susijusi su naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu, ypač kai kalbama apie paslėptus defektus. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastebi ženkliai išaugusį besikreipiančių žmonių skaičių, kurie nusipirkę naudotą automobilį pasijuto apgauti. Dažniausiai slepiami brangiai remontuojami defektai, tokie kaip variklio ar pavarų dėžės problemos. Šiame straipsnyje aptarsime teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir patarimus, kaip apsisaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų.
Naudotų automobilių rinka ir dažniausios problemos
„Regitros“ pateikti duomenys rodo, kad iki šių metų lapkričio 1 d. lietuviai pirmą kartą šalyje įregistravo 133 714 naudotus lengvuosius automobilius, o naujų - 35 344 vienetus. Automobilių skelbimų portalo „Autoplius“ trečiojo metų ketvirčio apžvalgos duomenys rodo, kad per šį laikotarpį buvo sudaryta 58,2 tūkst. jau Lietuvoje registruotų automobilių sandorių.
Bendrai Lietuvoje trečią šių metų ketvirtį populiariausi buvo 11-15 metų amžiaus automobiliai, kurie sudarė 20 proc. sandorių. Vos atsiliko 6-10 metų automobiliai, kurie pasigriebė 19,9 proc. rinkos dalį, o jų pardavimai augo sparčiausiai. 19,5 proc. sandorių sudaro ir 16-20 metų senumo automobiliai.
LNK žinios paskaičiavo, jog naudotas automobilis Lietuvoje įregistruojamas kas maždaug 4 minutes. Šalia „Regitros“ padalinio kalbinti žmonės pasakojo, kad automobilių pardavėjai dažniausiai labai gražiai šneka, tikina, esą automobilis tvarkingas, tačiau atvykus jo apžiūrėti pasimato liūdna realybė, kaip sakė vienas kalbintas vyriškis, automobilis būna „lavonas“.
Vartotojų teisių pažeidimai
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet pastebėjo ženkliai išaugusį į juos besikreipiančių žmonių skaičių, kurie nusipirko naudotą automobilį ir pasijuto apgauti. „Per šiuos metus turime beveik 180 prašymų dėl naudotų automobilių, galimai tas skaičius neatrodo įspūdingas, bet nuo praeitų metų jis padidėjo 50 procentų, o tai yra esmingas, brangus pirkinys“, - žurnalistams sakė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė.
Dauguma tokių skundų išnagrinėjami pirkėjo naudai, tačiau vairuotojai perspėjami - daugiausia problemų kyla tuomet, kai tinkamai neužpildoma, nepasigilinama į pirkimo-pardavimo sutartį. „Jeigu pasirašėte ir varneles sudėjote, deja, tikėtina, kad pardavėjas pademonstravo, parodė, kur tie trūkumai, o atėjus pas mus teigiate, kad nematėte, reikia to atidumo - žiūrėkite, kur pasirašote ir sudedate varneles“, - sako G. Aleksaitė.
12 dalykų, kuriuos reikia patikrinti prieš perkant naudotą automobilį
Verslininkai, tokie kaip įmonės „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius, teigia, kad sudėtos varnelės - dar ne viskas, reikia nurodyti konkrečius transporto priemonės trūkumus. „Nurodė, kad yra, pavyzdžiui, vairavimo problema, tai konkrečiai ir nurodykite, ar vairo stiprintuvas neveikia, ar vairo traukė sugedusi ar dar kažkas. Turi būti konkrečiai nurodyta ta problema, dėl ko yra pažymėta varnelė. Tą, deja, nesąžiningi pardavėjai daro - sudeda visas varneles ir neva informavo. Ne, nieko panašaus“, - komentavo R. Mackevičius.
Manoma, jog žmonių, kurie nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų, yra kur kas daugiau nei kreipiasi į tarnybas. Esą dažniausiai slepiami tie defektai, kurių remontas yra brangus, pavyzdžiui, variklio ar pavarų dėžės problemos. „Variklis būna pašildytas, pavarų dėžė pašildyta - atrodo, viskas gerai. Palieka per naktį, ryte automobilis nesikuria ir tuomet pradeda ieškoti, kame problema. Automobilį nuveža į servisą, o ten pasako, kad variklyje buvo medaus pripilta, jis prašildytas arba padaryta ir tas, ir tas“, - pastebi R. Mackevičius.
Pirkėjo apsauga ir teismų praktika
Ne visada pavyksta susitarti draugiškai ar įsikišti tik vartotojų apsaugos tarnybai. Kartais tokios istorijos nukeliauja ir į teismus, o juose taip pat dažnai laimi pirkėjai.
Klaipėdos apygardos teismo pavyzdys
Nesenai Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bylą, kurioje automobilio pirkėjas norėjo prisiteisti kompensaciją už patirtas išlaidas, nes turėjo tvarkyti paslėptus transporto priemonės defektus. Pardavėjas turės ne tik sumokėti apgautam pirkėjui, bet ir pasiaiškinti Valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitoms instancijoms, nes teismas įžvelgė mokesčių vengimą ir ridos klastojimą.
Kauno apygardos teismo pavyzdys
Kitas pavyzdys - iš Kauno apygardos teismo. Dar praėjusių metų vasarį pirkėjas įsigijo automobilį „Volkswagen Transporter Caravelle“, už kurį sumokėjo daugiau nei 24 tūkst. eurų. Ieškovas nurodė, jog parsivarius pirkinį iš Klaipėdos rajono į Kauną, nustojo veikti parkavimo sistema. Po kelių dienų automobilis nuvarytas į servisą dėl pagrindinio diržo su alyva ir filtrų keitimo, ten esą paaiškėjo, kad dar kliba traukės antgalis.
Pasakojama, jog defektai ėmė lįsti vienas po kito - esą po kelių dienų užsidegė aušinimo skysčio įspėjamasis signalas, o jo įpylus po alyvos dangteliu atsirado gelsvos spalvos masė panaši į varškę. Paskui išvažiavus į užmiestį dingo trauka ir užsidegė įspėjamasis signalas - žvakių pakaitinimas. Dar vėliau vairuotojas pastebėjo šiuos defektus: šuns apkramtytą keleivio saugos diržą, vairuotojo pusėje sulaužytą halogeną, suplyšusias durų sandarinimo gumas, sugadintus stumdomų durų apmušimus, sukorodavusį turbinos aušintuvo tvirtinimą ir kelias perdažytas kėbulo dalis, kas, pasak jo, paneigia informaciją, kad automobilis neva neturėjo auto įvykių.
Balandį vairuotojas vėl nuvarė savo pirkinį į servisą, kur informavo darbuotojus, kad neveikia turbina ir „dingsta“ aušinimo skystis, galimai nesandarus EGR aušintuvas. Serviso darbuotojai pakeitė turbinos valdymo daviklį, o aušinimo skysčio dingimo priežasties nustatyti nepavyko. Dar teko pakeisti ir plyšusias variklio pagalves. Vėliau turbiną vis dėlto teko restauruoti, o gegužę vėl nustojo veikti parkavimo sistema, pradėjo kirstis vairas, nes trūko skysčių jo mechanizme ir neveikė kondicionierius, pakeistas ir EGR aušintuvas. Vairuotojas atliko ir dar kelis smulkius remonto darbus. Juos visus dengė iš savo kišenės, nes automobilį pardavusi mažoji bendrija teigė neturinti daugiau lėšų kompensacijai.
Pirkėjas „Volkswagen“ nugabeno į autorizuotą servisą, kuriame buvo dar išsamiau patikrinta jo būklė, nustatyta dar defektų. Vyras defektų šalinimui išleido daugiau nei 3000 eurų, o esą nustatytos ekspertų išlaidos daikto vertei atkurti sudaro 7 289 eurus.
Pardavėjo argumentai ir teismo sprendimas
Pagrindinis atsakovės argumentas buvo tai, kad automobilis pirkimo dieną praėjo techninę apžiūrą. „Gautas jos teigiamas rezultatas patvirtina, kad atsakovė ieškovui pateikė teisingą informaciją apie Automobilio būklę ir kad jo deklaruojami pastebėjimai apie pašalinius garsus iš variklio skyriaus, alyvuotą turbiną, šlapią vairo kolonėlę nebuvo pareikšti, nes jie objektyviai neegzistavo. Priešingu atveju techninė apžiūra būtų buvusi neigiama ir ieškovo deklaruoti trūkumai jos metu būtų buvę nustatyti“, - rašoma teismo nutarties medžiagoje.
Nepaisant to, teismas nutartyje pažymėjo, kad praeita Automobilio techninė apžiūra nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad automobilis neturi paslėptų trūkumų. Esą privalomoji techninė apžiūra patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo dieną ir negarantuoja, kad automobilio trūkumai neatsiras jau po jos. Teisėjų kolegija nusprendė, kad kai kurie defektai buvo matomi plika akimi jau pirkimo dieną, pavyzdžiui, šuns apgraužtas diržas, ir dėl to pretenzijų automobilį pardavusiai įmonei nebuvo išreikšta. Be to, tokie trūkumai kaip padangų nelygumai ar pusašio laisvumas yra natūralus nusidėvėjimas. Konstatuota, kad kai kurie pirkėjo išvardyti trūkumai nustatyti praėjus beveik metams laiko ir automobiliui pravažiavus 12 826 km, todėl jie irgi galėjo būti natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Pažymėta ir tai, jog dalių perdažymas nelaikytinas automobilio trūkumu, priešingai tai yra automobilio atstatymas į tinkamą, kokybišką būklę ir tai netrukdo automobilio naudoti pagal paskirtį.
Teismas nusprendė, jog automobilio pardavėjas turės padengti dalį pirkėjo ieškinio ir apmokėti kai kurių defektų šalinimo metu patirtas išlaidas. Iš jo priteista 2 246,56 euro.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pavyzdys
Į teismą kreipėsi vilnietė Jolanta, kuri nurodė, kad 2021-ųjų rugsėjo 2-ąją sudarė automobilio „Nissan Juke“ pirkimo-pardavimo sutartį. Moteris teigė, jog parduodama automobilį, atsakovė neinformavo apie esminius jo trūkumus. Tiek skelbime, tiek ir automobilio pardavimo metu nurodė, kad automobilis yra tvarkingas. Atvykus automobilį apžiūrėti, pastebėta nulaužta vairuotojo durelių rankenėlė. Žodžiu telefonu ieškovė buvo informuota apie galimą sankabos defektą, tačiau buvo patikinta, kad ji tarnaus dar metus ar du.
Nukentėjusioji teigė, jog praėjus 9 dienoms nuo automobilio įsigijimo, pastebėjo, kad šis meta didelį kiekį išmetamųjų dūmų. Rugsėjo 13-ąją ji kreipėsi į autoservisą, kuris nustatė variklio purkštukų defektą, sankabos defektą, generatoriaus sankabinio guolio defektą. Be to nustatyta, kad variklio pagalvė nėra priveržta visais trims varžtais, ir kuri suplyšo būtent dėl nepriveržimo. Taip pat autoservisas nustatė, kad yra pakeistas variklis, nes ant jo gaubto baltu markeriu lietuviškai užrašyta „Džiukas“. Apie nustatytus defektus ieškovė informavo automobilio pardavėją.
Nukentėjusioji nurodė, kad keitė visas purkštukų elektrines dalis, nes jos neremontuojamos. Meistrų teigimu, visi purkštukai negalėjo sugesti vienu metu. Šie darbai kainavo 1270 eurų. Taip pat paaiškėjo, kad plovykla niekada nebuvo įsipareigojusi atlyginti už neva sulaužytą rankenėlę, kaip tvirtino atsakovė, todėl šį remontą pirkėja teigia atlikusi pati. Automobilio defektams ištaisyti ieškovė išleido 1657 eurus, kuriuos kartu su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis prašo priteisti iš atsakovės.
Atsakovės argumentai ir teismo sprendimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog automobilis yra 2012 metų gamybos, naudotas, todėl ieškovė privalėjo įvertinti, kad jį perka iš neprofesionalaus pardavėjo, todėl pati prisiėmė savo elgesio riziką. Teigta, jog automobilį atsakovė įsigijo 2016-ųjų balandžio 6 d. už 7900 eurų. Atsakovei buvo žinoma, kad 2015 m. automobilis buvo patekęs į eismo įvykį Prancūzijoje. Pardavėja pažymėjo, jog remiantis retrospektyviniu turto vertinimu tokios markės automobilis pardavimo dieną kainavo 6920 eurų. O ieškovei buvo parduotas už 4500 eurų, t. y. 2420 eurų pigiau, negu tokių automobilių rinkos kaina.
Pardavėja teigė, jog ieškovei buvo pasiūlyta nugabenti automobilį patikrai, bet ieškovė tokio poreikio nematė. Be to, nepriklausomas ekspertas įvertino, kad šio tipo automobilių silpnosios vietos - durų rankenėlės, todėl kompensuoti ieškovei žalos nesutinka, nes automobilio kaina ir taip buvo ženkliai sumažinta. Pardavėja tvirtino, jog automobilio techninė apžiūra buvo atlikta laikantis visų griežtų reikalavimų ir galiojanti iki 2022 m. sausio 25 d. Atsakovės teigimu, nėra įrodyta, kad minėti gedimai, dėl kurių nuostolių atlyginimo kreipėsi ieškovė, ir kurių nepašalinus negalima tolesnė automobilio eksploatacija, egzistavo automobilio perdavimo metu ir kad jie buvo sąmoningai pardavėjo nuslėpti.
Serviso vadovas Ž. V. pasakojo, kad pas juos buvo atvežtas ieškovės automobilis, atlikta pirminė diagnostika ir važiuoklės patikra. Buvo nustatyta, kad nedirba cilindras, nes yra sugedę visi keturi purkštukai. Jų taisymui nukreipė į kitą servisą. Jis teigė, kad techninės apžiūros su tokiais rodikliais automobilis nepraeitų, nes jis techniškai netvarkingas, dūmija. Taip pat nustatė suplyšusią variklio pagalvę, nes ji neprisukta. Be to, pastebėjo, kad variklis buvo su užrašu „džiukas“, o tai reiškia, kad jis buvo pakeistas. Tokiu žymėjimu paprastai yra žymimos senos detalės laužynuose. Vėliau keitė sankabą, sankabinį guolį. Patvirtino, kad visi keturi purkštukai iš karto negalėjo sugesti. Be oro paėmimo žarnos eksploatuoti automobilio negalima.
Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės 1657 eurus žalos atlyginimo bei 1037 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Šiaulių apygardos teismo pavyzdys
Ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1043,83 Eur išlaidas, turėtas dėl parduotos netinkamos kokybės transporto priemonės bei bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ieškovui 2016 m. spalio 11d. pardavė pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų neatitinkančios kokybės transporto priemonę Honda Accord Sedan, kadangi po pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo vos pradėjus automobilį eksploatuoti paaiškėjo, jog automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, dėl kurių automobilio pagal paskirtį nebebuvo galima naudoti.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismas, 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinį skundą tenkino ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikino, ieškovo ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, t. y. pateiktą skelbimo iš www.autoplius.lt turinį, sutinka su atsakovės pozicija dėl automobilio kokybės atskleidimo, jog skelbimo komentaruose aiškiai nurodyta, kad „prieš 30000 km keista pagr. (pagrindinė) grandinė“. Toks informacijos pateikimas, laikytinas pakankamai suprantamas ir nedviprasmiškas, kas reiškia, jog atsakovė ne tik kad nenuslėpė, bet, priešingai, viešu visiems prieinamu būdu pardavimo skelbime išviešino faktą, kad ginčo automobiliui buvo pakeista tik pagrindinė grandinė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nupirko automobilį, kurį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį - važiuoti ir tai, kad ieškovas po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pravažiavo 1262 km, įrodo, kad automobilį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį.
Paslėpti defektai ir natūralus nusidėvėjimas
Adovakatas Jonas Bložė „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ paaiškino, kaip apibrėžiami paslėpti defektai ir kas juos apima. „Paslėpti defektai, kaip aiškina Lietuvos aukščiausiasis teismas, yra tie defektai arba trūkumai, kurių akivaizdžiai pirkėjas nemato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Įsivaizduokim, kad eilinis vairuotojas, apžiūrėdamas automobilį, dažniausiai apžiūri jį išoriškai. Tai yra kėbulo, salono būklę, galbūt ratų, ratlankių ir panašiai.“
„Teismas sako, kad trūkumai, kurių neįmanoma pamatyti be specialios įrangos, tai yra, nepasikėlus automobilio autoservise, nepasijungus diagnostikos įrangos ar neturint specialių techninių žinių, laikytini paslėptais. Tai reiškia, jie laikomi akivaizdžiai nematomais pirkėjams ir, jeigu išaiškėja vėliau, traktuojami, kaip buvę paslėpti pardavimo metu“, - aiškino J. Bložė.
Paslėptų defektų kategorijos
Anot advokato, paslėptus defektus galima būtų skirstyti į kelias kategorijas:
- Tyčia paslėpti defektai: Tai dažniausiai susiję su variklio, pavarų dėžės, dujų neutralizavimo sistemos trūkumais, taip pat ridos atsukimu. Tokius trūkumus galima įrodinėti, kad tai yra netinkamai atlikti remonto darbai ar specialiai užmaskuota. Pavyzdžiui, į variklio alyvą pilami tam tikri priedai prieš pardavimą, kurie užmaskuoja netinkamą variklio darbą. Dažniausiai toks trūkumas, pakeitus alyvą nauja, iš karto duoda rezultatus.
- Natūralus nusidėvėjimas: Teismų praktikoje visada analizuojama, ar įsigijęs automobilį asmuo galėjo suvokti, kad su tokia rida, su tokio automobilio amžiumi šie nusidėvėjimai buvo tokio masto, kad automobilis galėjo tiesiog sugesti už pakankamai trumpo laiko arba nuvažiavus pakankamai mažą kilometrų skaičių. Teismų praktikoje pasisakyta, kad net ir natūralus automobilio nusidėvėjimas tam tikrais atvejais gali tapti pagrindu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį arba reikalauti nuostolių atlyginimo, ypač tada, kai automobilį vartotojui parduoda verslininkas. Tokiu atveju pardavėjas privalo įvertinti automobilio techninę būklę ir informuoti pirkėją, jei transporto priemonė yra taip nusidėvėjusi, kad netrukus po įsigijimo gali prireikti papildomų išlaidų vieno ar kito mazgo remontui.
Kaip atpažinti tyčinius ir natūralaus nusidėvėjimo defektus?
Kaip sako J. Bložė, tokiu atveju jau kalbama apie įrodinėjimą. Pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą ir pareiškęs pardavėjui pretenziją, turi pagrįsti, kad daiktas iš tikrųjų yra netinkamos kokybės. „Vien pirkėjo teiginio, kad servise jam pasakyta apie gedimą ar netinkamai veikiančius automobilio mazgus paprastai nepakanka - pardavėjui tai nėra pakankamas įrodymas. Todėl tokiais atvejais atliekama vadinamoji defektacija, kai pateikiama specialistų išvada. Ją gali parengti atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, kurie patikrina automobilio techninę būklę: apžiūri jį išoriškai, atlieka kompiuterinę diagnostiką, o prireikus iš dalies ar visiškai išardo tam tikrus mazgus, kad nustatytų gedimus ir jų priežastis. Kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistai atlieka patikrinimą, tuo tiksliau galima įvertinti, ar trūkumas buvo paslėptas, ar atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, netinkamo remonto, ar, pavyzdžiui, dėl laiku neatlikto ankstesnių savininkų techninio aptarnavimo“, - vardijo advokatas.
Netinkamas automobilio eksploatavimas
Advokatas tikina, kad tokių atvejų, kai pardavėjas teigia, kad pirkėjas transporto priemonę eksploatavo netinkamai, tikrai pasitaiko. „Viena iš pirkėjo pareigų yra automobilį naudoti tinkamai, todėl jei pardavėjui pavyksta įrodyti, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama netinkamai, jis gali tuo remtis gindamasis. Tokiu atveju pardavėjo atsakomybė dėl netinkamos kokybės daikto gali būti sumažinta arba visai panaikinta. Kiekvienu atveju vertinama konkreti situacija ir aplinkybės. Pavyzdžiui, jei būtų nustatyta, kad automobilis buvo eksploatuojamas agresyviai ar net dalyvavo lenktynėse - nesvarbu, legaliose ar nelegaliose - teismas galėtų laikyti, kad transporto priemonė nebuvo naudojama įprastomis sąlygomis ir būtent tai galėjo lemti gedimo atsiradimą. Tokiu atveju pirkėjui jau būtų gerokai sudėtingiau įrodyti, kad buvo pažeistos jo teisės“, - paaiškino J. Bložė.
Kartais ginčuose dėl automobilio gedimų įrodymai randami netikėtose vietose - pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. „Socialiniuose tinkluose kartais galima rasti informacijos apie tai, kaip automobilis buvo eksploatuojamas. Vienais atvejais ją rasti lengviau, kitais - sudėtingiau, tačiau kartais tokie duomenys gali tapti svarbiais įrodymais byloje“, - sako advokatas.
Pasak teisininko, atskira tema yra automobiliai, kurių galia buvo padidinta ne gamintojo sprendimu (vadinamieji galios didinimo pakeitimai). Jei nustatoma, kad būtent toks modifikavimas galėjo lemti greitesnį tam tikrų mazgų gedimą, vertinama, ar pirkėjas apie tai buvo informuotas. Jei pirkėjas apie padidintą variklio galią žinojo ir su tuo sutiko, pardavėjo atsakomybė gali būti mažinama. Tačiau jeigu tokia informacija nebuvo atskleista, pardavėjo atsakomybė gali padidėti.
Gamyklinis brokas
Kartais gedimai paaiškėja ne dėl eksploatavimo, o dėl gamyklinių trūkumų. Pavyzdžiui, gali nutikti, kad naujai išleisto modelio pirmosios serijos automobiliuose aptinkamas gamyklinis brokas, tačiau dar nespėjus pradėti oficialaus atšaukimo automobilis jau būna parduotas kitam savininkui. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kas turėtų atsakyti - pardavėjas ar gamintojas.
„Pagal Lietuvos civilinį kodeksą už daikto kokybę pirmiausia atsako pardavėjas. Žinoma, jis gali gintis teigdamas, kad problema kilo dėl gamintojo klaidos ir kad automobilis buvo nekokybiškai sukonstruotas“, - aiškina advokatas.
Jeigu kyla ginčas, teisininkai rekomenduoja į bylą įtraukti oficialų gamintojo atstovą kaip trečiąjį asmenį. Tuomet gamintojas gali patvirtinti arba paneigti, kad gedimas iš tiesų susijęs su gamykliniu broku. „Jeigu gamintojas pripažintų tokią aplinkybę, atsakomybė galėtų tekti jam, o pardavėjas tokiu atveju galėtų remtis šiuo faktu kaip savo atsakomybę mažinančia ar ją šalinančia aplinkybe“, - sako teisininkas.
Pardavėjo atsakomybė ir sutarties sąlygos
Teisininkas pabrėžia, kad pagal įstatymus pardavėjas turi elgtis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, todėl atsakomybė gali kilti net ir tuo atveju, jei jis pats teigia apie automobilio defektą nežinojęs. „Pagal įstatymus ir teismų praktiką pardavėjas iš esmės atsako kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Tai reiškia, kad vien tai, jog jis galbūt nekreipė dėmesio į tam tikrus automobilio veikimo požymius ar nesuprato, kad transporto priemonė turi gedimą, nebūtinai atleidžia nuo atsakomybės“, - aiškina advokatas.
Pasak J. Bložės, pirkėjas turi teisę tikėtis, kad įsigyjamas daiktas atitiks įprastus tokio daikto reikalavimus. Ginčo atveju teismas vertina, ką konkrečiu atveju reiškia „įprasti reikalavimai“ tam tikram automobiliui. Svarbią reikšmę tokiuose ginčuose gali turėti specialistų išvados. Jei ekspertai nustato, kad dar prieš pardavimą buvo aiškių gedimo požymių - pavyzdžiui, neįprastas garsas, vibracija ar įspėjamoji indikacija - tai gali reikšti, kad vairuotojas turėjo suprasti apie problemą ir imtis remonto. Tokiu atveju pardavėjas gali būti laikomas atsakingu, net jei jis pats teigia, kad gedimo nesuprato ir automobilį tiesiog toliau eksploatavo.
Sutarties sąlygų galiojimas
Advokatas pastebi, kad pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko pirkimo-pardavimo sutarčių, kurias parengia patys automobilių pardavėjai. Tokiose sutartyse neretai įrašomos nuostatos, jog pardavėjas neteikia jokios garantijos, o pirkėjas patvirtina, kad automobilį apžiūrėjo, įvertino, turėjo galimybę jį išbandyti ar patikrinti servise ir ateityje pretenzijų nebereikš. Tačiau, pasak teisininko, tokios sąlygos ne visada turi teisinę galią. „Tiek teismų praktika, tiek Civilinis kodeksas numato, kad atsakomybę šalinančios sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negalioja, net jei pirkėjas tokią sutartį pasirašė“, - aiškina jis. Ginčo atveju, pasak J. Bložės, teismas turi pareigą tokias sąlygas įvertinti kaip galimai nesąžiningas ir pripažinti jas negaliojančiomis.
Pasak advokato, praktikoje dažnai kyla ir dar vienas klausimas, kaip patys pardavėjai tikrina automobilius prieš juos įsigydami. „Kai paklausi pardavėjų ar jų atstovų, kaip jie patikrino automobilį prieš jį pirkdami, dažniausiai išgirsti, kad jį apžiūrėjo išoriškai, užvedė variklį, galbūt trumpai pravažiavo ir tuo remdamiesi įvertino techninę būklę“, - pasakoja jis. Tokiais atvejais, anot teisininko, kyla logiškas klausimas - kodėl iš pirkėjo reikalaujama atlikti išsamią patikrą servise, jei pats pardavėjas automobilio būklę įvertino tik paviršutiniškai.
Rekomendacijos perkant naudotą automobilį
Tiems, kurie planuoja įsigyti automobilį, patariama pirmiausia atkreipti dėmesį į automobilio skelbimą, kiek jame yra pateikta nuotraukų, reikiamos informacijos ir kaip bendrauja pardavėjas dar pirmo skambučio metu. „Pasiskambiname pardavėjui, ar jis sako: „Neklausinėk, viskas gerai.“ Ar labai aiškiai viską papasakoja, pakviečia apžiūrėti, ar yra VIN kodas, ar pardavėjas jį atsiunčia. Jeigu neatsiunčia - vadinasi, jog yra priežastis ir atsisveikiname, jeigu atsiunčia - tikriname“, - pataria „Autoplius“ atstovas Gintenis Dauparas.
Anot jo, net pasivažinėjus ir savomis jėgomis patikrinus perkamą automobilį ir neradus defektų, vis tiek pravartu jį pristatyti meistrui, kuris profesionaliau įvertins jo būklę. Jis pataria rasti kokybišką vietą, apsilankymas galbūt kainuos ir apie 100 eurų, tačiau gali padėti sutaupyti kelis tūkstančius.