Automobilio degimo nustatymas ir diagnostika

Vis daugiau automobilių savininkų renkasi atlikti automobilio diagnostiką patys, siekdami sutaupyti laiko ir pinigų. Šis straipsnis skirtas supažindinti skaitytojus su pagrindiniais automobilio gedimų diagnozavimo ir taisymo principais, naudojant diagnostikos įrangą, ir detaliau paaiškinti degimo nustatymo svarbą.

Kas yra degimo nustatymas?

Jei jums kada nors teko kalbėti su automobilio mechaniku, tikriausiai esate girdėję terminą "degimo nustatymas". Bet kas tai yra ir kodėl tai taip svarbu? Įsivaizduokite automobilį kaip didžiulį variklį, kuris veikia deginant kurą. Kuras dega ir sukuria energiją, kad automobilis judėtų. Degimo nustatymas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kada ir kaip tiksliai dega kuras.

Jei degimo nustatymas yra netinkamas, automobilis gali sunkiau užsivesti, sunaudoti daugiau kuro, dūminti ar net blogai dirbti. Degimo nustatymas yra svarbus procesas, kuris gali padėti užtikrinti, kad jūsų automobilis veiktų sklandžiai ir taupiai.

Kada reikia nustatyti degimą?

• Po variklio remonto.
• Kai automobilis sunaudoja per daug kuro.
• Jei automobilis sunkiai užsiveda.
• Jei automobilis dūmina.

Degimo sistemos komponentai ir problemos

Degimo arba užvedimo sistema yra viena svarbiausių automobiliuose su vidaus degimo varikliu. Čia dirbantys komponentai turi susitvarkyti su didžiuliais inertiškumo, slėgio ir temperatūros pokyčiais, kad leistų užvesti variklį ir jis galėtų dirbti.

Uždegimo ritės svarba

Uždegimo ritė (liaudyje dar vadinama babina) - nepakeičiama užvedimo sistemos dalis automobiliuose. Uždegimo ritė yra labai svarbi transporto priemonės variklio užvedimo sistemos dalis, skirta žemai automobilio akumuliatoriaus įtampai paversti aukšta įtampa. Ritė veikia tada, kai per ją teka srovė ir sukuria magnetinį lauką. Tas laukas staiga suyra ir sugeneruoja aukštos įtampos kibirkštį.

Jei uždegimo ritė neveikia arba prastai veikia, automobilis neužsiveda arba jaučiasi netolygus variklio darbas. Šiuolaikiniuose automobiliuose, priklausomai nuo uždegimo sistemos konstrukcijos, kiekvienas cilindras gali turėti po atskirą ritę.

Uždegimo ritės vieta

Uždegimo ritės vieta automobilyje gali skirtis priklausomai nuo markės, modelio ir net variklio konfigūracijos. Tradiciškai, senesniuose automobiliuose ritė paprastai būna sumontuota variklio skyriuje. Šiuolaikinėse transporto priemonėse, kuriose naudojamos sistemos be skirstytuvo (DIS) arba sistemos COP (Coil-On-Plug), uždegimo ritės bus tiesiai ant kiekvienos žvakės arba visai šalia jos, todėl nereikia vedžioti ilgų žvakių laidų.

Sugedusios uždegimo ritės požymiai

Nors dažniausiai konkrečiai diagnozei reikalinga kompiuterinė uždegimo sistemos diagnostika, tam tikri ženklai gali pranešti apie tai, jog yra problemų su uždegimo rite arba ritėmis. Atpažinti šios detalės problemų požymius yra labai svarbu, jei norite išvengti nemalonių situacijų prieš keliones bei užvedant automobilį:

• Nesudirba cilindrai. Vienas iš labiausiai pastebimų sugedusios uždegimo ritės požymių yra vidaus degimo procesų sutrikimas. Tarp žmonių sakoma, kad nesudirba cilindrai.
• Transporto priemonė trūkčioja ir gęsta. Dėl uždegimo ritės problemų, transporto priemonė gali trūkčioti ir gesti. Ši problema ypač jaučiasi tada, kai bandote startuoti ar įgreitėti.
• Labai išaugusios kuro sąnaudos. Dėl sugedusios uždegimo ritės taip pat gali pastebimai išaugti kuro sąnaudos. Kai nėra reikalingos kibirkšties, variklis kompensuoja tai sunaudodamas daugiau degalų, kad tik palaikytų galią.
• Sunkumai užvedant transporto priemonę. Jei uždegimo ritė neveikia tinkamai, gali būti sunku užvesti transporto priemonę.
• „Check Engine“ lemputė. Ji gali užsidegti dėl labai įvairių priežasčių. Viena iš galimų - uždegimo ritės gedimas.
• Netolygus variklio darbas laisva eiga. Kai transporto priemonėje sugenda uždegimo ritė, tai gali jaustis varikliui dirbant tada, kai stovite vietoje ir esate įjungę neutralų bėgį.
• Sumažėjusi galia. Kai uždegimo ritė pradeda gesti, dalykas, kuris bene labiausiai jaučiasi (be užvedimo problemų) - pastebimas galios sumažėjimas. Tai ypač jaučiasi akceleruojant, kai padidėja kibirkšties poreikis.
• Neįprasti garsai. Dėl babinos problemų, iš variklio skyriaus kartais galima išgirsti neįprastų garsų.

Uždegimo ritės keitimas

Tokio projekto įgyvendinamumas labai priklauso nuo transporto priemonės markės ir modelio, nes pačios ritės gali būti skirtingose vietose. Jeigu tai yra vadinamoji Coil-On-Plug (COP) konstrukcija, kur ritė yra ant žvakės, keitimo procesas gali būti nesudėtingas. Paprastai reikia atjungti akumuliatorių, prireikus nuimti variklio dangtį, atjungti elektros jungtį nuo ritės ir atsukti ritę. Atvirkštiniu būdu viską atlikus pritvirtinama naujoji ritė. Tačiau yra atvejų, kai patartina darbą patikėti specialistams.

Automobilio diagnostika namuose

Automobiliai, nors ir patikimi, dažnai ima rodyti požymius, kai kažkas negerai, tačiau ne visada norisi skubėti į servisą, kad sužinotumėte, kas nutiko. Šiuolaikinė diagnostikos įranga leidžia jums greitai patikrinti, kas vyksta su jūsų transporto priemone, ir taip išvengti ne tik streso, bet ir išlaidų.

Diagnostikos įranga ir klaidų kodai

Diagnostikos įranga yra elektroninis įrenginys, skirtas automobilių kompiuterinių sistemų klaidoms nustatyti ir analizuoti. Diagnostikos įranga naudoja OBD-II (On-Board Diagnostics) sąsają, kuri yra standartizuota automobilių diagnostikos jungtis. Vienas iš geriausių būdų nustatyti automobilio gedimus - tai naudoti diagnostikos įrangą. Šiandien galima rasti įvairių įrenginių, kurie leidžia nuskaityti automobilio elektroninių sistemų kodus ir atskleisti galimus gedimus. „Thinkdiag“ yra viena iš tokių priemonių, kurios dėka galite sužinoti daugiau apie savo automobilio būklę.

Suprasti gedimų klaidų kodus gali atrodyti sudėtinga, tačiau naudojant tinkamą diagnostikos įrangą ir turint pagrindinių žinių, tai tampa gana paprasta. Kai gaunate klaidos kodą, galite jį interpretuoti naudojant diagnostikos įrangos pateiktą informaciją ar ieškodami internete. Daugelis diagnostikos įrenginių pateikia ne tik klaidos kodą, bet ir trumpą aprašymą, kas yra negerai. Kai kurios diagnostikos įrangos teikia papildomą informaciją apie galimus klaidos priežastis ir rekomendacijas, kaip pašalinti problemą. Tai labai padeda ne tik nustatyti gedimą, bet ir suprasti, kaip jį taisyti. Be to, galima naudotis naudotojo vadovais ir internetinėmis duomenų bazėmis, kurios pateikia išsamią informaciją apie klaidos kodus.

Sudėtingoji dalis - ne diagnostika, o klaidų kodų interpretavimas. Nors klaidos kodas parodo, kur yra problema (tarkime, neveikia pirmas cilindras), bet priežasčių, kodėl kažkas neveikia - gali būti ne viena. Pavyzdžiui, cilindro atveju problema gali būti uždegimo žvakė, purkštukas ar kita priežastis. Taigi, jei neturite pakankamai techninių žinių - reikia nusiteikti ieškoti informacijos apie klaidų kodus bei galimas problemos priežastis. Verta nepamiršti, kad kartais klaidos gali būti neteisingos dėl netinkamai veikiančio jutiklio. Taip pat, kai kurie gedimai būdingi tam tikrų metų konkrečiam modeliui, todėl reikėtų paieškoti informacijos ir apie savo automobilio modelį bei jam būdingus gedimus.

Kiti gedimų požymiai

• Neįprasti garsai. Kitas svarbus ženklas, kad automobilis gali turėti gedimų, - tai neįprasti garsai. Jei girdi metalinius girgždėjimus, trūkinėjimą ar per didelį motorų šnaresį, tai gali būti ženklas, kad kažkas neveikia taip, kaip turėtų.
• Keisti dūmai. Jei jūsų automobilis pradėjo skleisti keistus dūmus, tai gali būti pirmasis signalas apie variklio ar degimo sistemos problemas. Skirtingų spalvų dūmai gali parodyti skirtingas problemas: juodi dūmai gali reikšti, kad variklis gauna per daug degalų, o balti - kad gali būti problemų su aušinimo sistema.
• Galiaus praradimas. Jei pastebėjote, kad automobilis prarado įprastą galią arba reakcija į akseleratoriaus paspaudimus tapo vangia, tai taip pat gali būti ženklas apie paslėptas problemas.
• Elektros sistemos gedimai. Nesvarbu, ar kalbame apie akumuliatorių, ar apie elektros sistemą, gedimai šiose srityse gali sukelti rimtas problemas. Jei jūsų automobilio žibintai ima švytėti silpnai arba signalizacijos sistemos neveikia taip, kaip turėtų, verta patikrinti visus laidus ir jungtis.
• Mobiliosios programėlės. Nors diagnostikos įranga, kaip „Thinkdiag“, suteikia gilesnę informaciją, kartais mobiliosios programėlės taip pat gali būti naudingos. Yra daugybė aplikacijų, leidžiančių analizuoti paprastus gedimus, tokius kaip netinkamas oro slėgis padangose ar net sugedę žibintai.

Kada kreiptis į specialistus?

Namų diagnostikos įranga turi tam tikrų ribojimų, lyginant su profesionalia įranga, naudojama autoservisuose. Diagnostikos atlikimo sudėtingumas priklauso nuo turimų žinių, noro gilinti žinias, atidumo. Turint visas šias savybes atlikti elementarią diagnostiką savo automobiliui puikiausiai galėsite savo namų garaže. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, susidūrus su sudėtingomis elektronikos ar variklio problemomis, geriau kreiptis į profesionalius mechanikus. Diagnostikos įranga padeda nustatyti problemos šaltinį, bet sudėtingiems taisymams gali prireikti specialių įgūdžių ir įrankių.

Svarbu paminėti, kad savalaikis autodiagnostikos programinės įrangos atnaujinimas padės naudotis įranga ilgiau ir tiksliau. Itin svarbu naudotis legalia ir oficialia programine įranga. Naudodami diagnostikos įrangą namuose, galite sutaupyti laiko ir pinigų, nes nereikia lankytis autoservise dėl kiekvienos smulkios problemos.

Degimo kampo reguliavimas

Daugelio jaunimo, kurie užsiima su (garbesnio amžiaus) motociklais, mopedais ir kt., iškyla problemų su degimo reguliavimu. Yra didelis noras, kad kas nors nepasikuklintų ir apšviestų, kaip reikia reguliuoti degimą.

Benzininių variklių degimo reguliavimas

Kibirkštį skelia kontaktėliams atsiskiriant. Kibirkštį skelti turi, kai stūmoklis iki viršaus būna 2,7-3,2mm (dvicilindrei). Tai čia ir bus tas mikrometras anksčiau minėtas? Variklis dirba gerai, bet kitas šaudo.

Dizelinių variklių degimo reguliavimas

Dizeliniame variklyje, degimo kampo reguliavimas taip pat yra kritiškai svarbus. Senesniuose modeliuose mechanikai degimą nustatydavo su mikrometru, teigdami, kad tai tikslesnis metodas, nors ir reikalaujantis daugiau darbo. Mikrometru kampas išstatomas vienos šimtosios tikslumu, su stroboskopu - vienos dešimtosios tikslumu. Stroboskopui reikalingas pjezo daviklis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad naujesnėse dyzelinėse sistemose, tokiose kaip Common Rail arba PDI, savarankiškas degimo reguliavimas yra praktiškai neįmanomas.

Praktiškai pastebėta, kad degimo reguliavimas su stroboskopu - akių dūmimas kvailam klientui. Benzininiam varikliui primontavus "oktan-korektorių" galima važiuojant įsitikinti, kad viskas priklauso nuo to, kaip sukonstruotas uždegimo kampo palaikymas skirtinguose variklio darbo režimuose. Čia kalbama apie mašinas su "buka" elektronika. Dyzelyje tas pats velnias. Dizelistai degimą nustatinėja su mikrometru.

Reguliuojasi degimas atleidžiant viršutinį škyvą ir truputį pasukant siurblį, jei neužtenka guoliukų reguliavimo. Kada prie progos pamatuosiu ką iš tiesų palikau po visų eksperimentų. Iš tikrųjų, varža buvo įdėta 5 kOhm. Na, ji kiek per didelė: žvakes kaitindavo net tuo atveju, kai variklio temperatūra jau pasiekusi ~90 laipsnių (nors kaitindavo trumpai, ~3 sek.). Ir labai ankstindavo degimą pirmas 5 sekundes po užsikūrimo. Tai sumažinau varžą iki 2 kOhm - ryte pakaitino trumpai (lauke apie +5 buvo) ir užsikūrė lengvai. Pašilusio variklio jau nebekaitina. Taigi, jei kas nors forsuosite žvakių pakaitinimą, tai rekomenduoju pradžiai su 2kOhm varža išsibandyti. Na o jeigu yra noro, tai galite ir su kokia 1kOhm pabandyti - visgi temperatūra bus mažesnė, prie kurios įjungiamas žvakių pakaitinimas (lyginant su 2kOhm).

Degimo kampo nustatymas su VIDA DICE (Volvo pavyzdys)

Kai buvo keistas skyvas, pagrindinis diržas, vandens pompa, po to pastovėjus automobilis blogai kūrėsi. Servisas, kur keitė, sako, viskas gerai, problemų nėra, degimas OK. Degimas matuojamas pirmuoju būdu, tokiu būdu kompas imituoja darbines sąlygas. Antru būdu irgi viskas gerai, tik ten, pavyzdžiui, galima važiuojant žiūrėti, kaip kreivės keičiasi nuo greičio/apsukų. Su roliku reguliuoti degimą labai paprasta, reguliavimo diapazonas 4°, tai man su roliku pavyko nuo -7° padidinti iki -3°. Perkėlus diržą per vieną dantį diapazonas yra ~18-19°, tai nuo -7° padidinau iki 11°. Prie 11° ant laisvų apsukų dega „Check Engine“ ir VIDA sako, jog degimas per ankstyvas, padidinus truputį apsukas pranešimas dingsta. VIDA DICE yra superinis daiktas, prie kiekvienos klaidos yra nuoroda, kaip pratestuoti ir kaip sutvarkyti problemą. Kiekvienas volvistas privalo turėti kaip kokį atsarginį ratą. Bežaisdamas atradau, jog galima pasireguliuoti apsukas, pasikėliau nuo 770 iki 810, dabar gražiau variklis dirba stovint. Nebereikia galvoti, kame čia bėda, atsidarai ir matai. Juokingiausia tai, kad vežiau į servisą, sakau sureguliuokit degimą, o tie sako viskas "OK", prisijungus VIDA rodė, jog degimas vėluoja.

tags: #automobilio #degimo #nustatymas