Automobiliai su gamykline dujų įranga yra transporto priemonės, specialiai sukurtos naudoti dujas kaip kurą. Tai reiškia, kad jie turi specialią įrangą, leidžiančią deginti dujas, o ne benziną. Nors dauguma dujomis varomų automobilių yra modifikuoti vėliau kitų kompanijų ir meistrų, gamyklinė dujų įranga turi savų privalumų ir trūkumų.
Kas yra automobiliai su gamykline dujų įranga?
Automobiliai su gamykline dujų įranga iš esmės yra bi-fuel transporto priemonės, kurios gali veikti tiek benzinu, tiek dujomis. Dujos, tokios kaip suskystintos naftos dujos (SND/LPG) arba suslėgtos gamtinės dujos (SGD/CNG), yra pigesnės nei benzinas, o tai lemia pigesnę eksploataciją. Be to, dujos yra švaresnis kuras nei benzinas, todėl mažiau teršia aplinką.
Nors dujos yra ketvirti pagal populiarumą automobilių degalai pasaulyje (po benzino, dyzelino ir etanolio), gamyklinių modelių su dujų įranga yra palyginti nedaug.
Gamyklinės dujų įrangos privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Žymiai mažesnės išlaidos degalams: Užpildyti suskystintų dujų baką yra reikšmingai pigiau nei dyzelino ar benzino. Nors dujų sąnaudos būna 10-30 % didesnės, bendrai sutaupoma nuo 20 iki 30 %.
- Mažesnės emisijos ir įtaka gamtai: Dujos klasifikuojamos kaip ekologiškesnis kuras. Automobilines dujas deginantis automobilis išmeta apie 20 % mažiau anglies dvideginio (CO2) ir apie 50 % mažiau azoto oksidų (NOx). Pavyzdžiui, sunkvežimiai, naudojantys dujas, sumažina NOx kiekį 40-60 % ir CO2 emisijas 20 % lyginant su dyzelinu varomais sunkvežimiais.
- Automatizuota sistema ir patogumas: Modernios dujų įrangos yra visiškai automatizuotos. Užvedus automobilį, sistema pati perjungia kuro tiekimą į dujas, kai variklis sušyla. Pasibaigus dujoms, automobilis automatiškai persijungia į benzino režimą. Automobilis su dujų įranga nepraranda galimybės naudoti benziną.
- Didesnis variklio ilgaamžiškumas: Dėl švaresnio degimo mažiau teršiasi ir pats variklis, o tai suteikia galimybę padidinti aptarnavimo intervalus.
Trūkumai
- Brangesni automobiliai: Automobiliai su gamykline dujų įranga yra brangesni nei automobiliai, kurie naudoja tik benziną dėl papildomos įrangos ir jos montavimo kainos.
- Sumažėjusi bagažo erdvė: Dujų įranga, ypač dujų balionai, gali sumažinti automobilio bagažo erdvę.
- Sunkesni: Pridedamas įrangos svoris (apie 60-100 kg) sumažina automobilio keliamąją galią.
- Žiemą sunkiau užsiveda: Pradžioje vis tiek reikia truputį benzino, kad variklis sušiltų.
- Didesnės dujų sąnaudos: LPG sąnaudos vienam kilometrui yra 10-30 % didesnės lyginant su benzino sąnaudomis.
- Mažėja maksimalus greitis: Tai gali siekti 5-8 %.
- Priklausomybė nuo iškastinio kuro: Nors ir ekologiškesnės, dujos vis tiek yra iškastinis kuras, kurio gavyba ir naudojimas prisideda prie globalinio atšilimo.
- Galimi keblumai dėl priežiūros ir išlaidos: Gedimai dažnai susiję su įrangos komponentų būkle ir sistemos kokybe. Gali pasireikšti netolygus variklio veikimas, variklio gesimas dirbant laisvąja eiga, netikslūs dujų sąnaudų rodmenys, trūkčiojimas, galios trūkumas.
- Ribotas atstumas: Su pilnais dujų balionais įveikiamas atstumas įprastai yra mažesnis nei su pilnu dideliu benzino ar dyzelino baku, todėl dujas naudojantis automobilis dažniau lanko degalines.
- Ribotas infrastruktūros prieinamumas: Nors suskystintų naftos dujų ir SGD infrastruktūra palaipsniui plečiasi, jų prieinamumas vis dar gali būti ribotas, ypač už didžiųjų miestų ribų.
- Garantijos praradimas: Įrengus suskystintų naftos dujų arba SGD įrangą neoficialiai, gali būti panaikinta transporto priemonės gamintojo garantija. Automobilių markės paprastai reikalauja, kad, norint išlaikyti garantiją, įrenginius montuotų įgalioti pardavėjai arba oficialiai sertifikuoti aptarnavimo centrai.
- Mažesnė perpardavimo vertė: Transporto priemonių su antrinės rinkos dujų sistemomis perpardavimo vertė, palyginti su standartiniais benzinu varomais automobiliais, paprastai būna mažesnė.
Kodėl gamintojai retai siūlo gamyklinę dujų įrangą?
Nors dujų įrangą gali įdiegti ir meistrai, modernios automobilių gamyklos retai siūlo platų dujomis varomų modelių asortimentą. Yra kelios pagrindinės priežastys:
1. Didelės gamintojo sąnaudos
Įdiegti dujų įrangą automobilio gamintojui yra daug brangiau nei automobilio savininkui. Gamintojui reikia viską išbandyti ir įteisinti, kurti unikalias dalis kiekvieno modelio kėbului ir kiekvienam varikliui. Tai apima:
- Saugumas: Gamintojas turi užtikrinti viso automobilio saugumą avarijos metu, įskaitant dujų balionų vietą ir nuotėkių prevenciją. Sprendimų ieškoma simuliacijose ir brangiuose bandymuose, kad būtų sukurtas labai saugus automobilis.
- Erdvės architektūra: Gamintojas turi rasti optimalų kompromisą, kad dujų įranga netrukdytų keleivių ir bagažo erdvei. Tai gali reikšti unikalių detalių kūrimą ir originalaus benzino bako mažinimą, kad viskas tilptų po grindimis. Meistrai, tuo tarpu, dažniausiai tiesiog įrengia dujų balioną bagažinėje.
Kadangi automobilinės dujos yra ketvirta pagal populiarumą degalų rūšis pasaulyje, gamintojams lengviausia atsisakyti brangių testavimų ir biurokratijos, taupant kaštus.
2. Maža paklausa pagrindinėse rinkose
Gamyklinė dujų įranga yra ženkliai brangesnė, o šias išlaidas būtų galima pagrįsti tik pasiekus masinę gamybą. Tačiau pagrindinėse automobilių rinkose, tokiose kaip Vakarų Europa ir JAV, automobilinės dujos nėra tokios populiarios.
Ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyse degalų kaina yra mažiau svarbus kriterijus. Žmonės tiesiog nemano, kad verta pirkti brangesnį automobilį su mažesne bagažine, kad būtų galima sutaupyti degalinėse. Be to, su pilnais dujų balionais įveikiamas atstumas yra mažesnis, o dujų degalinių infrastruktūra kai kuriose šalyse yra neišvystyta. Tai verčia pirkėjus rinktis dyzelinius, benzininius ar elektrinius automobilius.
Prieš dešimtmetį ekologiškiausių automobilių gretose buvo tie, kurie buvo varomi dujomis. Šiuolaikinėse diskusijose apie ekologiškas transporto priemones dažniausiai dėmesys krypsta į elektromobilius.
Dujų įrangos tipai ir jų charakteristikos
Automobilių dujų įranga klasifikuojama pagal technologinę pažangą, nuo pirmosios iki šeštosios kartos. Šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai turi įpurškimo sistemas, todėl populiariausios yra ketvirtosios (IV), penktosios (V) ir šeštosios (VI) kartos dujų įrangos.
IV karta (MPI)
Tai pati populiariausia ir universaliausia karta, tinkama daugeliui variklių su nuosekliu (MPI) arba tiesioginiu (DI, FSI, TSI, TFSI, GDI ir kt.) benzino įpurškimu. Jos elektroninis valdymo blokas nuskaito duomenis iš benzino įpurškimo sistemos, todėl automobilis veikia beveik identiškai benzinu varomam.
V karta (skysto fazės įpurškimas)
Ši sistema dujų balione esančiu siurbliu tiekia skystos fazės dujas tiesiai į dujų purkštukus. Jai nereikalingas dujų reduktorius ir intervencija į automobilio aušinimo sistemą. Skystos fazės SND įpurškiamos į kolektorių, o garavimo procesas vyksta naudojant variklio šilumą. Tai efektyvesnis metodas, didinantis automobilio galingumą ir dinamiškumą. V kartos dujų įpurškimo sistema pritaikoma varikliams, kurie naudoja daugiataškę įpurškimo sistemą (MPI).
VI karta (skysto fazės įpurškimas tiesiai į cilindrus)
Šeštosios kartos sistema skirta transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo sistemomis (DI, FSI, TSI, TFSI, GDI ir kt.). Ji veikia panašiai kaip benzino įpurškimo sistema, o dujos tiekiamos tiesiai į benzino purkštukus. Ši sistema nereikalauja reduktoriaus ar papildomų dujų purkštukų ir leidžia automobiliui 100 % veikti dujų pagrindu, didinant galingumą ir dinamiškumą.
Senesnės kartos (I, II, III)
- I karta: Paprasčiausia, naudojama be katalizatoriaus ar deguonies jutiklio, veikia atviru ciklu be elektroninio valdymo.
- II karta: Paremtos vieno taško dujų įpurškimu, naudoja elektroninį valdymo bloką (ECU) tikslesniam dujų tiekimui.
- III karta: Pažangesnė, paremta daugiataškio dujų įpurškimo principu, tačiau su ribota vartotojo sąsaja.
Lietuvos automobilių parke vis dar yra daug automobilių su senesnės kartos dujų sistemomis, nors šiuolaikiniams 13-15 metų senumo automobiliams jos nebetinka.
Dujų įrangos montavimas ir priežiūra
Diegiant LPG įrangą, į automobilį įmontuojamos papildomos detalės: papildomas degalų bakas, papildoma sistema, prijungta prie gamyklinės degalų sistemos, ir kiti elementai. Baigus montavimo darbus, sistema veikia kartu su gamykline degalų įranga, tad vairuotojas gali rinktis, kurią sistemą naudoti.
Svarbūs aspektai montuojant dujų įrangą
- Įmonės, kurios užsiima LPG įrangos montavimu, turi turėti specialų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Technikos priežiūros tarnybos išduotą liudijimą.
- Montuojama įranga turi būti sertifikuota Lietuvoje ir atitikti Europos Sąjungos reikalavimus.
- Svarbu atkreipti dėmesį į dujų baliono formą (cilindrinis ar toroidinis), tūrį ir išdėstymo būdus. Naudojant A klasės balioną, ant "multivožtuvo" būtinas apsauginis vožtuvas.
- Jeigu automobilis turi elektrinį reduktorių, rekomenduojama sumontuoti SAFETY CAR tipo jungiklį, kuris neleidžia tiekti dujų į variklį, jeigu pastarasis neveikia, o degimas įjungtas.
- Sumontavus įrangą, jos hermetiškumas patikrinamas 1.6 Mpa (16 atm.) slėgiu.
- Vairuotojui išduodamas nustatytos formos aktas, vedamas seminaras apie elgesį su automobiliu, kuriame sumontuota LPG įranga, ir įteikiamas pažymėjimas.
- Jeigu automobilis turi lambda zondą ir katalizatorių, rekomenduojama sumontuoti ekologinę sistemą - nedidelį mikroprocesorių, kuris reguliuoja dujų tiekimą, mažindamas sąnaudas ir tausodamas katalizatorių.
Priežiūra ir galimos problemos
Eksploatuodami automobilį su dujų įranga, savininkai dažnai pamiršta laiku pakeisti kuro filtrus. Privalomi aptarnavimai numatyti pagal nuvažiuotą ridą. Dujų įranga dažniausiai atsiperka nuvažiavus apie 30 tūkst. km, tačiau tai priklauso nuo automobilio klasės ir vairavimo būdo. Automobilis sunaudoja apie 15 % daugiau dujų nei benzino.
Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai:
- Dujų nuotėkis: Gali atsirasti įvairiose įrangos vietose, ypač jungtyse. Dažna priežastis - nusidėvėję sandarikliai. Naujesnės kartos įranga turi elektromagnetinius vožtuvus, kurie užsidaro išjungus variklį, užkertant kelią nuotėkiui.
- Reduktoriaus sutrikęs šildymas: Reduktorius apšąla, neišgarina dujų, kurios skystos patenka į karštą variklį ir gali užsidegti nuo menkiausios kibirkšties. Tai gali atsitikti tik techniškai netvarkinguose automobiliuose.
- Užteršti benzino purkštukai: Ilgą laiką važiuojant vien dujomis, degimo produktai gali užteršti benzino purkštukus. Rekomenduojama, kad automobilis su įpurškimo sistema kaskart užsivestų benzinu, o vėliau automatiškai persijungtų dirbti dujomis.
Dujinės įrangos legalumas ir techninė apžiūra Lietuvoje
Lietuvoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) akcizas yra didžiausias visoje ES, todėl šios dujos sunkiai konkuruoja su kitomis degalų rūšimis. Nors SGD akcizas netaikomas viešajam keleivių vežimui, eilinio vartotojo kaina yra didesnė.
Pristatant automobilį su dujų įranga techninei apžiūrai, reikalinga pažyma, kad dujų įranga yra techniškai tvarkinga ir jos sumontavimas atitinka taisykles. Būtina atvykti su tuščiu dujų balionu ir galiojančiu pažymėjimu.
Techninių apžiūrų centrų asociacija „Transeksta“ teigia, kad dyzelino-dujų sistemoms netaikoma jokia diskriminacija. Jos turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dujų baliono eksploatacijos laiką - jam pasibaigus (ne daugiau kaip 20 m. SGD balionams), balionas turi būti keičiamas.
Dujų įranga dyzeliniuose varikliuose
Dujų sistema gali būti įrengiama ir dyzeliniuose varikliuose, kur į degimo kamerą įpurškiamas dyzelino ir 20-35 proc. SND mišinys. Dujos pagerina dyzelino sudegimą, mažina CO2 ir suodžių koncentraciją išmetamosiose dujose, didina variklio galią ir sukimo momentą, mažina triukšmą.
Tačiau Lietuvoje tokio tipo įrangai taikomi griežti apribojimai:
- Garantijos praradimas: Įdiegus dujų įrangą į sunkvežimį, kuriam galioja gamintojo garantija, ji nebegalioja.
- Taršos normų atitikties praradimas: Lietuvoje po dujų sistemos įrengimo panaikinama gamintojo patvirtinta „Euro“ taršos norma, todėl komercinio automobilio naudojimas tampa labai ribotas. Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) teigia, kad tik gamintojas arba akredituota laboratorija gali patvirtinti taršos lygį po modifikacijos.
Alternatyvos ir naujovės
Be SND, alternatyvių degalų rinkoje egzistuoja ir suslėgtos gamtinės dujos (SGD), kurios yra suslėgtas metanas. SGD puikiai tinka miesto komerciniam transportui, tačiau dėl ribotų degalų atsargų yra prastas pasirinkimas tolimiesiems reisams. Nors SGD varomas sunkvežimis yra brangesnis už dyzelinę versiją, kai kurios įmonės teigia, kad jis leidžia sutaupyti tūkstančius eurų per metus.
Įmonė "SG Dujos Auto" neseniai patentavo hidrometano (gamtinių dujų, prisodrintų 5-10 % vandenilio) gamybos technologiją, kuri žymiai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.
Taip pat vystomos pažangesnės ir tvaresnės dujų sistemos, siekiant sumažinti dujų bakų svorį naudojant inovatyvias medžiagas, pvz., anglies pluoštą. LPG tiekėjai Jungtinėje Karalystėje pristatė dujomis nuvažiuojamą atstumą prailginantį generatorių, skirtą elektrinėms transporto priemonėms, leidžiantį prailginti atstumą nuo 64 iki 402 km.
tags: #automobiliai #su #duju #iranga #sumontuota #gamykloje