Automobilių Stovėjimo Normatyvai Lietuvoje

Automobilių statymas yra itin opi problema, ypač daugiabučių gyventojams. Miestams vis labiau pildantis automobiliais, gyventojai skundžiasi, kad kartais po darbų tenka numinti ne vieną šimtą metrų, ieškant, kur priparkuoti savo transporto priemonę. Dėl šios priežasties neretai įsiplieskia ginčai tarp kaimynų.

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.

Teisinis Reguliavimas ir Minimalūs Reikalavimai

Pagrindiniai Teisės Aktai

Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - Statybos techninis reglamentas (STR) 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ bei jo naujausios redakcijos, pavyzdžiui, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja aplinkos ministro K. Trečioko patikslinto statybos techninio reglamento „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ redakcija STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. Iki šiol buvo susiduriama su atvejais, kai nesąžiningi nedidelių namų (vieno ar dviejų butų) statytojai, šiame name esantį sklypą paversdavo tiesiog daugiabučiu ir nespręsdavo problemos, kur bus parkuojami name gyvenančių piliečių automobiliai. Šie pakeitimai buvo skirti spręsti tokias problemas.

Minimalūs Automobilių Stovėjimo Vietų Reikalavimai Gyvenamosios Paskirties Pastatams

Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų. Konkretūs reikalavimai priklauso nuo pastato tipo ir naudingojo ploto:

  • Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
  • Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m, skiriamos 2 vietos.
  • Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui. Pavyzdžiui, jei namo naudingasis plotas būtų iki 175 kv. m, reikėtų trijų vietų automobiliams, iki 210 kv. m - keturių, iki 245 kv. m - penkių ir t.t.

Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos. Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m, skiriamos 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui. Tačiau dviejų butų namui ir iki 70 kv. m ploto užteks vienos vietos.

STR reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Šie reikalavimai taikomi ir statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto, statinių ar jų dalių paskirties keitimo atvejais. Tačiau šiais atvejais privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos ir už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.

Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.

Administraciniai pastatai

Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.

Lentelė: Minimalūs automobilių stovėjimo vietų reikalavimai pagal pastato tipą ir naudingąjį plotą

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti minimalūs automobilių stovėjimo vietų reikalavimai:

Pastato tipas Naudingasis plotas Privalomų stovėjimo vietų skaičius
Vieno buto pastatas Iki 70 kv. m 1
Daugiau nei 70 kv. m, bet ne daugiau kaip 140 kv. m 2
Daugiau nei 140 kv. m 2 + 1 vieta kas 35 kv. m virš 140 kv. m
Dviejų butų pastatas Iki 140 kv. m 2
Daugiau nei 140 kv. m 2 + 1 vieta kas 35 kv. m virš 140 kv. m
Trijų ir daugiau butų pastatas (daugiabutis) - 1 vieta vienam butui

Atstumų Reikalavimai Nuo Pastatų iki Automobilių Aikštelių

Jei esate namų savininkas ar planuojate statyti naują pastatą, būtina suprasti automobilių statymo atstumus nuo pastatų. Šios taisyklės yra svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir saugumo. Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių: pastato paskirties (gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi), automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir pastato tipo (požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus).

Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Tačiau, yra nustatyti minimalūs atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

  • Iki 10 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 10 metrų atstumas.
  • 11-50 automobilių stovėjimo vietų - 15 metrų atstumas.
  • 51-100 automobilių stovėjimo vietų - 25 metrai atstumas.
  • 101-300 automobilių stovėjimo vietų - 35 metrai atstumas.
  • Daugiau nei 300 automobilių stovėjimo vietų - 50 metrų atstumas nuo gyvenamojo namo langų.

Šie reikalavimai galioja nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Tačiau šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms. Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas, sumažėja triukšmo ir oro taršos poveikis gyventojams, palengvinamas automobilių judėjimas ir užtikrinamas geresnis matomumas.

Svarbiausi pasikeitimai naujausioje STR 2.06.04:2014 redakcijoje apima gerokai sumažėjusius privalomus atstumus nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. L. Rekevičiaus teigimu, "senajame reglamentavime buvo idiotizmų, dabar jie išspręsti. Yra įvestas reglamentavimas nuo trijų tipų langų - gyvenamųjų, mokslo pastatų - mokyklų ir darželių - bei ligoninių. Nuo visų kitų, pavyzdžiui, biurų, atstumai panaikinti." Taip pat, nuo šiol palikta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku dėl atstumų, kas tankiame mieste yra labai svarbu.

Priešgaisriniai Atstumai

Be minimalaus 3 m atstumo nuo sklypo ribos, svarbūs yra ir priešgaisriniai atstumai, priklausantys nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai, skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.

Priešgaisriniai reikalavimai nustato, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, priklausomai nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio. Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338.

Jei kaimyno namas mūrinis, jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui, ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10 m atstumas. Jei kaimyno namas medinių konstrukcijų (priskiriamas III ugniaatsparumo laipsniui), atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.

Lentelė: Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį
Pastatų tipas Atstumas metrais
Abu pastatai III ugniaatsparumo laipsnio 15 m
Vienas II, kitas III laipsnio 10 m
Abu II laipsnio 8 m
Abu I laipsnio 6 m

Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pavyzdžiui, statant rąstinę pirtį (III atsparumo ugniai laipsnis), norint nepažeisti kaimyninio sklypo savininko teisės statyti pastatą 3 m nuo sklypo ribos, pirtį reikėtų statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas.

Automobilių Stovėjimo Vietų Matmenų Standartai

Stovėjimo vietų matmenys yra vienas iš pagrindinių aspektų, lemiančių stovėjimo aikštelės funkcionalumą. Standartiniai matmenys yra nustatyti įvairiuose norminiuose dokumentuose. Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant matmenis, yra automobilio tipas, parkavimo būdas ir prieinamumas.

Standartiniai Lengvųjų Automobilių Stovėjimo Vietų Matmenys

Paprastai, standartinės lengvojo automobilio stovėjimo vietos matmenys yra:

  • Plotis: 2,5 metro.
  • Ilgis: 5,0 - 5,5 metro.

Šie matmenys leidžia patogiai įvažiuoti ir išvažiuoti iš stovėjimo vietos, taip pat atidaryti automobilio dureles neužkliudant greta stovinčių automobilių.

Stovėjimo Vietų Matmenys Neįgaliesiems

Vietos, skirtos neįgaliesiems, turi būti didesnės, kad būtų užtikrintas patogus išlipimas ir įlipimas į automobilį naudojant vežimėlį. Standartiniai matmenys neįgaliesiems skirtoms vietoms yra:

  • Plotis: 3,5 metro.
  • Ilgis: 5,0 - 5,5 metro.

Šalia neįgaliesiems skirtų vietų turi būti numatytas laisvas plotas, skirtas vežimėlio manevravimui. Taip pat, šios vietos turi būti pažymėtos specialiais ženklais.

Krovininių Automobilių ir Autobusų Stovėjimo Vietų Matmenys

Krovininių automobilių ir autobusų stovėjimo vietų matmenys yra daug didesni nei lengvųjų automobilių. Jie priklauso nuo transporto priemonės tipo ir dydžio. Apytiksliai matmenys:

  • Krovininiai automobiliai: Plotis 3,0 - 3,5 metro, ilgis 12 - 18 metrų.
  • Autobusai: Plotis 3,0 - 3,5 metro, ilgis 12 - 15 metrų.

Šie matmenys užtikrina, kad didelės transporto priemonės galės patogiai parkuotis ir manevruoti.

Vilniaus Miesto Savivaldybės Specifinis Reguliavimas

Vilniaus miesto savivaldybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.

Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).

Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.

2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.

Lentelė: Automobilių stovėjimo vietų koeficientai Vilniaus miesto zonose
Zona Apibūdinimas Mažiausias koeficientas Didžiausias koeficientas Mokestis už neįrengtą vietą
1 Vilniaus senamiestis 0.25 0.5 N/A
2 N/A 0.5 (galima sumažinti iki 0.25) N/A 4000 EUR
2.1 Naujasis Vilniaus centras (aplink Konstitucijos pr.) N/A N/A Brangiausias
3 N/A N/A N/A 2000 EUR

Teismų Praktika ir Iššūkiai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys

Štai penktadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingą nutartį, kuri palies daugelį daugiabučių gyventojų: net jei kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso tik vienam asmeniui, tai nesuteikia jam išimtinės teisės ją valdyti. Ginčas kilo, kai viena iš daugiabučio bendraturčių pareiškė pretenzijas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia namo, tvirtindama, kad aikštelė priklauso tik jai. Teismas pabrėžė, kad aikštelės priklausinystės statuso nepanaikina tai, jog ji įregistruota kito asmens vardu. Svarbiausia - ar ji vis dar tarnauja namui. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog aikštelė neteko savo paskirties - aptarnauti daugiabutį, - kiti gyventojai nepraranda teisės ja naudotis.

Tačiau tokiose situacijose kyla klausimų, kaip šią teisę įgyvendinti. Teismas nurodo, kad galima spręsti dėl naudojimosi taisyklių - pavyzdžiui, nustatyti naudojimosi zonas ar apsvarstyti atlygį savininkei už aikštelės naudojimą.

Perkūnkiemio gyventojų atvejis

Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai. Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, t. y., rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą, o daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilių stovėjimo vietų įrengimą. Daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad šiuo konkrečiu atveju Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės, - kreiptasi į teismą jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.

Socialinio būsto pavyzdys Klaipėdoje

Praėjusių metų spalį pradėtų naujo socialinio daugiabučio statybų eigą Rambyno g. 14A Klaipėdoje koreguoja reikalavimas įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų. Klaipėdos savivaldybė praneša, jog socialiniame daugiabutyje numatyta 40 butų. Institucijų pozicijos skyrėsi ir dėl numatytų vietų išdėstymo bei suplanavimo būdo - VTPSI nurodė, kad visos vietos turėjo būti suprojektuotos tuo pačiu projektu ir namo sklypo ribose, tuo metu savivaldybė sklypo ribose buvo suprojektavusi 10 vietų, dar 8-ias gatvės pakraštyje šalia namo, likusios vietos numatytos gretimybėse - gatvėje ties Rambyno g.

Kadangi savivaldybė projektuoja atskirą 27 vietų aikštelę Rambyno g., įvertinus tai, kad nėra galimybės suprojektuoti automobilių stovėjimo vietų sklypo ribose, taip pat tai, kad toli gražu ne visos socialiai remtinos šeimos turi nuosavus automobilius, buvo priimtas sprendimas taikyti 0,8 vietos vienam butui normatyvą, dalį vietų numatant už sklypo ribų. Juolab, kad namas statomas tokioje vietoje, kur gerai išvystyta viešojo transporto sistema.

Klaipėdos savivaldybės atstovai viliasi, kad derinimo procedūros su kitomis institucijomis vyks sklandžiai ir procesas bus baigtas per maksimaliai trumpą terminą.

Parkavimo Problemų Sprendimo Būdai

Gyventojų Iniciatyva

Pergrūsti daugiabučių kiemai, kasdienės grumtynės dėl vietos ir išaugusi įtampa tarp kaimynų tapo įprasta kasdienybe daugelyje Lietuvos miestų. Tačiau šią problemą galima išspręsti - sprendimo raktas yra pačių gyventojų rankose.

Kaip pataria teisininkai, pats pirmas žingsnis - suformuoti žemės sklypą aplink daugiabutį. Nors techninį procesą prižiūri savivaldybės administracija, iniciatyvą gali rodyti patys gyventojai. Jie turi teisę patys pradėti sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą ir taip atverti kelią naujai ar išplėstai automobilių aikštelei. Tiesa, tai - ne be išlaidų: projektus gyventojai turi finansuoti patys. Vis dėlto procedūra jau supaprastinta - nebereikia rengti detaliojo plano.

Kai sklypas jau suformuotas ir teisiškai priklauso daugiabučio savininkams, galima imtis konkrečių veiksmų. Aikštelės įrengimas laikomas nesudėtingu inžineriniu statiniu, tad užtenka techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Pagal reglamentus, kiekvienam butui turėtų būti bent viena vieta automobiliui, tačiau realų poreikį geriausiai žino patys gyventojai.

Didžiausias iššūkis dažnai slypi ne įstatymuose, o tarpusavio susitarimuose. Jei bendros tvarkos dėl aikštelės naudojimo pasiekti nepavyksta, ginčai sprendžiami teismuose. Žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo objektas, priklauso visiems namo gyventojams, todėl kiekvienas turi balsą.

Šiuo metu vienos savivaldybės aktyviai padeda formuoti sklypus prie daugiabučių, o kitos jau svarsto galimybę įvesti mokestį už parkavimą. Sprendimų spektras platus, tačiau pagrindinis lūžis gali įvykti tik tada, kai gyventojai patys imsis iniciatyvos. Ne valdžia, o bendruomenės ryžtas tampa esminiu faktoriumi.

Privačios ir Mokamos Automobilių Stovėjimo Aikštelės

Kad privačios automobilių stovėjimo aikštelės taps dar didesne problema, rodo ir jų plitimo mastas - štai jau vargiai surasite prekybos centrą, kurio teritorijoje neribotą laiką galėsite laikyti savo transporto priemonę. Dauguma jų aikštelių - jau paženklintos šlagbaumais, o nesumokėjusius vairuotojus pasiekia baudos.

Vienas ryškiausių pavyzdžių - sostinės prekybos centras „Europa“. Nuo šiol net ir prekybos centro klientai turi gerai paskaičiuoti, kiek pinigų palieka viduje, kad galėtų ramiai palikti automobilį lauke. Nauja tvarka leidžia nemokamai stovėti tik dvi valandas, jei apsipirkta už mažiau nei 20 eurų, o viršijus šį laiką - tenka mokėti 1,5 euro už kiekvieną papildomą valandą. Norint gauti keturias nemokamas valandas, būtina pateikti pirkimo čekius tam skirtame punkte, ir tai tik darbo valandomis.

Prekybos centro atstovai tikina, kad pokyčiai padėjo atlaisvinti aikštelę nuo pašalinių - anksčiau net 90 proc. vietų užimdavo valstybinėse institucijose dirbantys žmonės, o klientai vietos neberasdavo. Vis dėlto šis sprendimas iškelia naują problemą - net ištikimi pirkėjai tampa papildomo mokesčio taikiniu.

Panašią praktiką taiko ir kiti prekybos centrai - nuo „CUP“ iki „Panoramos“ ar Kauno „Akropolio“. Skirtumas tik vienas - nemokamo parkavimo valandų skaičius. Net ir šiuose centruose, kadaise buvusiose automobilių rojuose, šiandien stovėjimas tampa vis labiau ribojama ir apmokestinama paslauga.

Elektromobilių Stovėjimo Vietų Reguliavimas

Dar vienas svarbus pakeitimas naujausioje STR 2.06.04:2014 redakcijoje - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą. Vadinasi, buvo palikta galimybė elektromobilių vietas naudoti kaip paprastų automobilių stovėjimo vietas. Naujausi pakeitimai siekia spręsti šį trūkumą.

tags: #autom #stov #vieto #normatyvai