Aušinimo skysčio ir variklio temperatūros svarba automobilyje

Antifrizas, dar vadinamas aušinimo skysčiu, yra itin svarbus komponentas, padedantis saugoti transporto priemonės variklį. Jo paskirtis - užtikrinti ilgesnį variklio tarnavimo laiką, apsaugant jį nuo perkaitimo ar užšalimo. Nors tai labai svarbu, ne visi vairuotojai žino jo tikslą, paskirtį, naudą ir ypatumus.

Kas yra aušinimo skystis ir jo paskirtis?

Aušinimo skystis yra medžiaga, kuri cirkuliuoja variklio aušinimo sistemoje. Daugiausiai jis sudarytas iš etilenglikolio arba propilenglikolio. Jo sudėtyje taip pat yra distiliuoto vandens ir specialių priedų, kurie gerina jo fizines savybes, pavyzdžiui, antikorozines, priešputojančias ir fluorescentines (švytėjimo) savybes. Etilenglikolis ne tik mažina užšalimo temperatūrą, bet ir pakelia užvirimo temperatūrą, suteikdamas skysčiui papildomą pranašumą.

Pagrindinė aušinimo skysčio paskirtis - reguliuoti variklio darbinę temperatūrą. Kai lauke šalta, antifrizo buvimas sumažina aušinimo sistemoje esančio skysčio užšalimo temperatūrą. Jo sudėtyje esantys priedai apsaugo variklio komponentus nuo korozijos ir nuosėdų. Susidarančios nuosėdos gali užkimšti aušinimo sistemą, sumažinti jos veiksmingumą arba visiškai ją išvesti iš rikiuotės, o tai veda prie variklio perkaitimo. Be tinkamo aušinimo skysčio ir esant jo trūkumui, vidaus degimo variklis greitai perkaistų, sukeldamas rimtus ir brangius gedimus.

Aušinimo skysčio lygio ir būklės tikrinimas

Antifrizas turi būti pilamas į automobilio radiatorių arba tam skirtą aušinimo skysčio talpyklą. Didžiojoje dalyje automobilių antifrizo lygį stebi specialūs davikliai, kurie, pastebėjus per smarkų sumažėjimą, praneša apie tai lempute prietaisų skydelyje. Nepaisant to, svarbu reguliariai ir patiems tikrinti antifrizo lygį bei sistemos būklę. Aušinimo skysčio rezervuare paprastai yra žymos (MIN bei MAX), rodančios optimalų lygį. Jei lygis yra žemiau „MIN“, reikia papildyti, bet aukščiau „MAX“ pilti nereikėtų.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aušinimo skysčio spalvą ir nuosėdas. Jei antifrizo spalva pakitusi, jame plaukioja nuosėdos, jis atrodo drumstas, arba pastebite baltas nuosėdas ant radiatoriaus ar termostato, tai ženklas, kad atėjo laikas jį keisti. Šito joks daviklis neparodys, tad geriausia kartais patiems atsidaryti variklio dangtį ir pažiūrėti į bakelyje esantį skystį. Nuotėkis iš žarnų, radiatoriaus ar vandens siurblio sumažina aušinimo skysčio lygį ir dėl to didėja variklio perkaitimo tikimybė. Jei matote skysčio nuotėkius po automobiliu, tai didelių problemų simptomas.

Kaip papildyti ar pakeisti aušinimo skystį?

Aušinimo skysčio papildymas ar keitimas - nesudėtinga užduotis, kurią galima atlikti ir namų sąlygomis. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad variklis yra šaltas. Atidarykite aušinimo skysčio bakelio dangtelį ir įpilkite naują skystį, kol lygis pasieks „MAX“ žymę. Jei keičiate skystį visiškai, iš pradžių reikia išleisti seną skystį per specialų vožtuvą arba nuėmus apatinę radiatoriaus žarną. Kai užpylėte naujo skysčio, užsukite dangtelį ir užveskite variklį, kad skystis pasiskirstytų visoje sistemoje. Patikrinkite, ar po automobiliu skystis nenuteka, palaukdami kelias minutes.

Aušinimo skysčių tipai ir klasifikacija

Aušinimo skysčių asortimentas yra ganėtinai didelis. Antifrizas gali būti rožinis, žalias, mėlynas arba net oranžinis. Seniau spalva galėdavo nusakyti priemonės savybes, tačiau patobulėjus chemijos pramonei, spalva nebeturi didelės įtakos eksploatacinėms savybėms ir yra tik gamintojų bei prekiautojų susitarimo reikalas. Dažnai tas pats antifrizas gali būti dažomas įvairiomis spalvomis rinkodaros tikslais. Tačiau tai nėra taisyklė. Antifrizą vertėtų rinktis pagal automobilio gamintojo nurodymus, atsižvelgiant į aušinimo sistemoje dominuojančius skirtingus metalus.

Svarbiausia yra paties skysčio tipas ir tarptautiniai klasifikavimo standartai, kurie nurodyti ant pakuotės. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volkswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 nurodo antifrizo tipą ir jam keliamus reikalavimus.

• IAT (neorganinių rūgščių technologija) tipo antifrizas paprastai yra žalios arba geltonos spalvos.
• OAT (organinių rūgščių technologija) tipo produktai dažnai raudonos arba violetinės spalvos. Ši rūgštis tinka šiuolaikiniams varikliams ir tarnauja daugiau kilometrų nei IAT.
• HOAT (hibridinė organinių rūgščių technologija) - dar vienas paminėjimo vertas tipas.

Renkant aušinimo skystį, svarbiausia vadovautis automobilio techninėmis specifikacijomis (ne tik marke!), o ne vien tik gamintojo marke. Kiekvienas automobilio modelis turi tam tikrus parametrus, kuriuos reikia atitikti: aušinimo skysčio sudėtį, spalvą, kokybės standartus (pvz., G11, G12, G13) ir priedus. Gamintojai dažnai rekomenduoja konkrečius skysčius. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką rekomenduoja gamintojas (OE).

Automobilio aušinimo sistema ir jos komponentai

Aušinimo sistema yra svarbi kiekvienam automobiliui. Ji palaiko tinkamą variklio temperatūrą, nuveda šilumą nuo labiausiai įkaitusių variklio detalių į aplinką, taip apsaugodama variklio cilindrų sieneles nuo perkaitimo ir patį variklį nuo nekontroliuojamo savaiminio kuro mišinio užsidegimo. Funkcionali automobilio aušinimo sistema užtikrina normalią variklio temperatūrą ir neleidžia jam perkaisti.

Pagrindiniai aušinimo sistemos elementai:

• Radiatorius: Aušina variklyje įkaitusį skystį ir atiduoda šilumą į aplinką. Jis, esant atitinkamam slėgiui, užtikrina nuolatinę aušinimo skysčio cirkuliaciją visoje sistemoje. Reguliariai tikrinkite, ar automobilio radiatoriai nepraleidžia skysčio. Jei kažkurioje vietoje jis prateka, skylę laikinai galima užklijuoti plėvele, kol sistema bus visiškai pataisyta.
• Aušinimo sistemos siurblys (pompa): Pumpuoja aušinimo skystį ir neleidžia garams bei oro kamščiams susikaupti ertmėse, tolygiai aušindamas detales. Nustatytu metu reikės pakeisti siurblį, kuris pumpuoja aušinimo skystį. Kai jis netinkamai veikia, į variklį nepatenka pakankamai aušinimo skysčio, dėl ko jis greičiau perkaista.
• Termostatas: Reguliuoja temperatūros režimą. Gedimas termostate gali būti viena iš variklio perkaitimo priežasčių.
• Aušinimo skysčio temperatūros jutiklis: Paverčia aušinimo skysčio temperatūrą variklyje į nuolatinės srovės įtampą. Jutiklio išėjimo įtampa keičiasi reaguodama į aplinkos temperatūrą - kai temperatūra pakyla, jutiklio išėjimo įtampa taip pat padidėja. Nereguliarūs temperatūros rodmenys gali signalizuoti apie aušinimo skysčio daviklio gedimą, oro kišenes aušinimo sistemoje arba elektros problemas.

Variklio darbinė temperatūra ir jos svarba

Kai užvedate automobilį, variklio temperatūra paprastai yra tokia pati kaip aplinkos. Tačiau motorui dirbant, jis įkaista. Norint pasiekti optimalų našumą, jis turi įkaisti iki tam tikros temperatūros, kuri yra vadinama darbine temperatūra.

• Benzininiai varikliai: Dauguma šiuolaikinių benzininių variklių yra suprojektuoti efektyviai veikti esant maždaug 90°C-105°C temperatūrai. Jie paprastai pasiekia darbinę temperatūrą greičiau nei dyzeliniai dėl greitesnio degimo ir didesnio sūkių skaičiaus net laisva eiga.
• Dyzeliniai varikliai: Turi panašų darbinės temperatūros diapazoną - maždaug tarp 85 °C ir 105 °C - tačiau ilgiau šyla. Taip yra todėl, kad dyzelinis degimo procesas yra efektyvesnis žemesnėje temperatūroje, o dyzeliniai varikliai paprastai gaminami iš tvirtesnių komponentų, kurie ilgiau išlaiko šilumą.

Šaltas variklis yra mažiau efektyvus ir labiau dėvisi. Kai variklis nepasiekęs darbinės temperatūros, alyva yra klampesnė ir ne taip lengvai teka, todėl padidėja trintis tarp komponentų. Varikliai, kurie niekada nepasiekia optimalios darbinės temperatūros, naudoja itin daug kuro, išmeta daugiau teršalų ir taip pat greičiau dėvisi.

Jei variklio temperatūra ilgą laiką viršija 105 °C, tai reiškia, kad jis perkaista arba perkaito. Dažniausios to priežastys: termostato gedimas, per mažas aušinimo skysčio lygis, gedimas vandens siurblyje arba užsikimšęs radiatorius. Perdegus varikliui, jį prireiks keisti, o tai lems gana nemažas išlaidas - daug didesnes, nei tiesiog iš karto pasirūpinus reikiamu skysčiu.

Rekomendacijos variklio šildymui

Pradedant važiuoti, ypač šaltą dieną, nesistenkite iš karto smarkiai spausti akceleratoriaus pedalo ar važiuoti agresyviai. Pradėkite ramiai. Šiuolaikiniai varikliai nereikalauja ilgo šildymo, bet palaukti vis tiek reikia. Varikliui šylant, stebėkite termometrą. Rodyklė turėtų tolygiai judėti link normalios ribos ir ją pasiekti per maždaug 5-15 minučių važiavimo, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir variklio tipo. Tinkamos darbinės variklio temperatūros pasiekimas ir palaikymas yra labai svarbus našumui, efektyviam darbui ir variklio ilgaamžiškumui, nepriklausomai nuo to, ar vairuojate benzininį, ar dyzelinį automobilį.

Aušinimo sistemos priežiūra ir galimos problemos

Siekiant tinkamai prižiūrėti aušinimo sistemą, pirmiausia, reikia pasirūpinti aušinimo skysčiu. Svarbu, kad automobilyje būtų tinkamas aušinimo skysčio kiekis, kitu atveju variklis iškart perkaistų. Kokybiškas skystis turi neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Aušinimo skystį svarbu laiku pakeisti, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, mat po kurio laiko antikoroziniai priedai praranda savo savybes ir dėl to automobilio radiatorius, kitos aušinimo sistemos dalys pažeidžiamos korozijos, atsiranda šių detalių gedimai. Visa tai reiškia papildomas išlaidas.

Priežiūros patarimai:

• Reguliariai tikrinkite, ar aušinimo skystis atitinka nustatytą ribą.
• Nustatytu metu reikės pakeisti siurblį, kuris pumpuoja aušinimo skystį.
• Tikrinkite, ar automobilio radiatoriai nepraleidžia skysčio.
• Aušinimo sistemą turite plauti kas metus. Plovimui yra skirti įvairūs aušinimo sistemos plovikliai. Kai per klaidą panaudojote rūdis sukeliantį skystį, prieš pildami naują, visų pirma, išpilkite senąjį, o sistemą atidžiai išplaukite.

Neprižiūrėta aušinimo sistema gali sukelti daug techninių problemų ir paskatinti automobilio gedimą. Sutrikus aušinimo skysčio cirkuliacijai, temperatūra variklyje labai pakyla. Tam tęsiantis kurį laiką variklis gali užsikirsti. Kartais aušinimo sistemai gali pakenkti ir šaltis, kuris sugadina sistemos jungtis. Labiausiai automobiliui kenkia aplaidumas.

Aušinimo sistemos priežiūrai yra skirtas specialus hermetikas. Prakiurus automobilio radiatoriui hermetikas supilamas į aušinimo sistemą ir taip sustabdomas nutekėjimas, o radiatorius tampa sandarus. Tačiau aušinimo sistemos hermetikas kenkia salono radiatoriui.

Vidutinė antifrizo kaina yra apie 10 eurų už 5 litrų pakuotę, pigiausi gali kainuoti ir 3 eurus už tokį kiekį. Visgi, nereikėtų rinktis pigiausio aušinimo skysčio, nes gali pasitaikyti prastos kokybės gaminių. Svarbu įsitikinti, kad naudojamos aušinimo priemonės yra kokybiškos ir tinkamos jūsų automobiliui.

tags: #autoaibe #ausinimo #skyscio #temperatura