Hipnozė - tai ne miegas, o ypatinga sąmonės būsena, vadinama transu. Nors kai kurie autoriai teigia, kad hipnozė tėra gilios įtaigos būsenos apraiškų visuma, esmė išlieka ta pati: hipnozės metu naudojamasi įgimta žmogaus savybe - įtaigumu. Skirtingai nuo supratimo ar tikėjimo, kurio metu sąmonė "filtruoja" informaciją, įtaiga remiasi nesąmoningu bendravimo "kanalu".
Profesoriaus įsitikinimu, bijoti hipnozės tikrai nereikia. "Hipnozė - tai bendradarbiavimo dalykas. Psichoterapeutas stengiasi padėti žmogui įeiti į tą sąmonės būseną, kurioje jam bus didžiausia nauda iš terapinio seanso. Taigi, užhipnotizuoti žmogaus, kuris to visiškai nenori, ir nereikia," - teigia specialistas.
Kas yra hipnozė ir kuo ji skiriasi nuo miego?
Hipnozė nėra miegas. Tai - ypatinga sąmonės būsena, vadinama transu. Nors kai kurie autoriai apie transo teoriją atsiliepia neigiamai, teigdami, kad hipnozė tėra gilios įtaigos būsenos apraiškų visuma, esmė išlieka ta pati: hipnozės metu naudojamasi įgimta žmogaus savybe - įtaigumu.
Žmonės kartais sako: "Tu manęs neįtikinsi hipnoze." Tačiau hipnozė ir nėra įtikėjimas; hipnoterapijos metu tikrai nesistengiama žmogaus įtikinėti. Hipnozė yra pasinaudojimas įgimta įtaigumo savybe, kurią mes turime visą gyvenimą. Pačioje ankstyviausioje žmogaus gyvenimo fazėje būtent įtaigumas lemia, kad galime išmokti bei sužinoti daugybę informacijos be kritikos. Tuo įtaigumas ir skiriasi nuo supratimo arba tikėjimo, kadangi bet kurio iš šių dviejų procesų metu sąmonė "filtruoja" gaunamą informaciją, kritiškai ją vertindama. Tuo tarpu įtaiga yra paremta nesąmoningu mūsų bendravimo "kanalu".
Ypatingai svarbu, kad hipnozę atliekantis specialistas būtų ne tik gerai šią techniką įvaldęs, bet ir vadovautųsi griežtais etikos principais. Įteigti galima daugybę įvairiausių dalykų, kurie žmonėms gali pasireikšti, pavyzdžiui, sapnuose, virtę įsitikinimais apie juos pačius. O vėliau žmonės nesupranta, iš kur tai atsirado. Reikia mokėti kontroliuoti hipnozės procesus, gebėti dirbti su jais.
Nors esama įvairių nuomonių, hipnozė vis tik nėra savarankiška psichoterapijos rūšis, bet veikiau technika, kurią galima produktyviai pritaikyti beveik visose psichoterapijos kryptyse. Taigi, mokytis hipnozės reikėtų psichoterapeutams, t. y. tiems, kurie jau yra pabaigę psichoterapijos mokslus bei turi kitą būtiną išsilavinimą.
Kaip hipnozė gali padėti žmogui?
Žmonės kreipiasi pas hipnozės specialistus dėl tų pačių problemų, dėl kurių kreipiamasi ir pas bet kokius kitus psichoterapeutus, t. y. nerimo, panikos priepuolių, nuotaikos sutrikimų, įvairių somatoforminių (kūno pojūčiais pasireiškiančių, bet pats kūnas - visiškai sveikas) sutrikimų ir t. t. Pirma, hipnozė padeda atsipalaiduoti, suvaldyti nerimą ir baimes, kas galėtų įvykti psichoterapijos proceso metu. Kitas dalykas - hipnozė padeda susikoncentruoti į tą ryšį, kuris mezgasi tarp psichoterapeuto ir kliento, o tai - ypatingai svarbu bet kurioje psichoterapijoje.
Galiausiai, hipnozė padeda "atgaminti", prisiminti daug neįsisąmonintos, "nepatogios" informacijos. Hipnozės metu padedama ją atkurti - asmeniui tampa lengviau priimti, pripažinti tą nemalonią informaciją. Be to, hipnozės metu naudojamasi žmogaus kūrybiškumu: labai dažnai hipnoterapijoje galima "peržaisti" įvairias psichologines situacijas, perkurti, įsivaizduoti ar net pilnai išgyventi situacijas, kurios galbūt buvo traumuojančios arba dar tik laukia ateityje, ir klientas dėl jų pergyvena. Tokie dalykai padeda žmogui keistis.
Taigi, hipnozės esmė yra tokia pati, kaip ir bet kurios kitos psichoterapijos technikos: hipnozė skirta padėti žmogui keistis. Už jį patį niekas šito darbo nudirbti negali.
Esama klaidingo mąstymo, jog hipnozės metu žmogus pasyvus, o aktyvus - tik tas, kuris atlieka hipnozę, todėl neva ir gali viską padaryti, pakeisti už patį žmogų. Tačiau nieko panašaus nevyksta. Žmogui neįteigsi to, ko jis nenori. Jeigu norima turėti rezultatą, tai ir įdedama pastangų, kad jis būtų pasiektas, nesvarbu, ar hipnozės, ar kitos technikos pagalba. Hipnozė - tik pagalbinis instrumentas.
Kada hipnozės geriau netaikyti?
Pavojinga yra tai, kas pavojinga ir bet kurioje kitoje medicininėje situacijoje: kai esama ūmios ligos ar kito sveikatos sutrikdymo, kuriam reikalinga labai konkreti procedūra ar intervencija - apendicitui, lūžus kaulams ir pan. Tačiau net ir tokiais atvejais hipnozė gali būti panaudota kaip nuskausminanti priemonė tiems pacientams, kuriems dėl kažkokių sveikatos priežasčių negalima arba nepavyksta suleisti nuskausminančių vaistų.
Lietuvoje prieš 25 metus egzistavo patvirtintas hipnoterapijos kursas, skirtas visiems gydytojams ir odontologams. Pastarieji mielai mokėsi hipnozės - jos taikymas labai padėdavo dirbti su vaikais.
Kaip atrodo hipnozės seansas?
Hipnozės seansą sudaro trys etapai.
- Indukcijos metu žmogus įvedamas į šią specifinę sąmonės būseną, kad kiti dirgikliai jam nebetrukdytų ir dėmesys būtų sutelktas į griežtą, stabilų ryšį su psichoterapeutu.
- Tuomet seka gydomoji įtaiga: vaizdinių, scenų, reiškinių ir pan. dalykų įsivaizdavimas, priartėjimas prie jų. Šia prasme hipnozė tampa menu: tam, kad būtų sukurti vaizdiniai, iš pradžių reikia aptarimo su pacientu, žinoti, kas jam malonu, kas nemalonu, ir t. t.
- Paskutinis etapas - išėjimas iš hipnozės.
Tiek įėjimo, tiek išėjimo laikas - maždaug tas pats. Labai dažnai klientai klausia: "O jeigu aš neatsibusiu?" Atsakymas labai paprastas: žmogus neatsibunda iš miego. Jeigu hipnozės metu taip įvyksta, tai ir reiškia, kad hipnozė paprasčiausiai perėjo į miegą. Todėl bijoti, kad neišeisi iš hipnozės, tikrai nereikia.
Ar po hipnozės seanso žmogus atsimena viską?
Kai ką atsimena, kai ko - ne. Pasitaiko tikrai labai įvairiai. Pavyzdžiui, spontaninės amnezijos (atminties praradimo) atveju be jokių didelių pastangų žmogus gali užmiršti tam tikrą dalį hipnozės seanso metu vykusių dalykų. Taip pat esama įteigtos amnezijos, kurios metu klientui pasiūloma užmiršti kai kuriuos dalykus, kad šie nebūtų trikdantys, nors turėjo svarbią terapinę reikšmę.
Tyrimai rodo, jog net ir specialiai sukėlus amneziją, prisiminimus galima "sugrąžinti", tačiau tam reikia atkaklių pastangų, t. y. nebe dar vieno hipnozės seanso, o visiškai sąmoningame būvyje padėti žmogui po truputį atskleisti, ką jis užmiršo.
Tai buvo vienas iš fenomenų, kurį tyrinėjo Zigmundas Froidas, keliaudamas po Prancūziją. Nancy universitete jis stebėjo, kaip hipnozė buvo pritaikyta viename demonstraciniame seanse: profesorius Hieronym‘as Bernheim‘as atliko hipnozę, sukėlė amneziją, o vėliau, visos auditorijos akivaizdoje, atkakliai klausinėdamas galų gale atstatė visų įvykių hipnozės seanso metu seką iki smulkmenų. Tai davė Froidui idėją, jog žmogui visai nereikia hipnozės, kad jis kažką prisimintų, užtenka tiesiog duoti jam laiko ir laisvės prisiminti. Ši idėja vėliau buvo panaudota kuriant pagrindinį psichoanalizės darbo instrumentą - "laisvų asociacijų" metodą.
Kodėl hipnozė apipinta mitais ir gandais?
Hipnozė yra apipinta įvairiausiais mitais būtent dėl tos priežasties, kad jos metu žmogaus dėmesys būna labai sukoncentruotas: jis mato (arba netgi nemato) tik tą, kuris atlieka hipnozę, girdi vien jo balsą, intonaciją, ritmą, garsumą ir t. t., ir nereaguoja į visą likusią aplinką. Vyksta aiškus dėmesio persiskirstymas. Tačiau šitai būdinga ne vien hipnozės fenomenui. Pavyzdžiui, motina, turinti naujagimį kūdikį, gali miegoti ir patrankoms šaudant už lango, bet ji akimirksniu atsibus, jeigu sutriks, tarkime, kūdikio kvėpavimo ritmas. Toks reiškinys - tai "budinčių" žmogaus smegenų sričių reakcija.
JAV valstijose naudojama hipnozė baudžiamajame procese. Tačiau vieną labai įdomų hipnozės panaudojimo teisme atvejį turime ir Europoje: Švedijos ministro pirmininko Ulofo Palmės nužudymo tyrime sudalyvavo hipnozės specialistas, kuris teigė, kad nužudytojo žmona tikrai galėtų prisiminti žudiką, kadangi įvykio metu (ministras pirmininkas tuo metu su žmona, Lisbeta Palme, išeidinėjo iš kino teatro) buvo atsisukusi į jį. Vis tik hipnozės specialisto liudijimas buvo atmestas kaip nepatikimas, žudikas taip ir nebuvo pasodintas į kalėjimą. Čia belieka dar kartą pabrėžti: pagrindinis hipnozės uždavinys yra būtent neutralumas, nieko neįteigimas apie patį įvykį, o tik pačios hipnozės sukėlimas bei klausimų uždavimas.
Hipnoterapija kaip moksliškai pagrįstas metodas
Europos hipnozės asociacijos atlieka įvairius mokslinius tyrimus hipnoterapijos srityje. Daugelis klientų patyrė reikšmingus pagerėjimus per trumpą laiką. Hipnozė veikia apeinant kritinę sąmonės dalį ir pasiekiant pasąmonę, kurioje saugomi daugelis mūsų įpročių ir įsitikinimų.
Kognityvinė elgesio hipnoterapija gali padėti spręsti įvairias problemas, įskaitant nerimą, stresą, fobijas, įpročių keitimą, svorio valdymą, nemigą ir daugelį kitų. Ši terapija paprastai trunka 6-8 seansus, tačiau tikslus seansų skaičius priklauso nuo individualių poreikių ir pažangos.
Hipnoterapija yra terapinė technika, kurios metu naudojamas vadovaujamas atsipalaidavimas ir dėmesio koncentracija, siekiant pasiekti padidėjusį sąmoningumo būseną. Šioje būsenoje esate labiau linkę į teigiamus pasiūlymus, kurie gali padėti pakeisti jūsų mintis, jausmus ir elgesį. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos forma, kuri orientuota į neigiamų minčių ir elgesio modelių identifikavimą ir keitimą. Hipnoterapijos ir KET derinimas sustiprina abiejų terapijų naudą. Hipnoterapija padeda atsipalaiduoti ir būti labiau atvirais KET technikoms, o KET suteikia praktines strategijas neigiamų minčių ir elgesio keitimui.
Hipnoterapija ir KET yra labai veiksmingos svorio mažinimo gydyme, nes jos sprendžia tiek psichologinius, tiek elgesio aspektus, susijusius su valgymo įpročiais. Hipnoterapija gali padėti perprogramuoti pasąmonę, kad būtų priimti sveikesni valgymo įpročiai ir sumažintas potraukis. KET padeda identifikuoti ir keisti neigiamus minčių modelius ir elgesį, susijusius su maistu ir kūno įvaizdžiu.
Ar hipnozė yra pavojinga? Jei ją atlieka apmokytas ir sertifikuotas specialistas, tai yra saugus ir veiksmingas metodas įvairioms problemoms spręsti. Terapinėje hipnozėje jūs visuomet kontroliuojate situaciją. Jūs nebūsite priversti daryti nieko, ko nenorite. Hipnoterapeutas negali kontroliuoti jūsų minčių. Hipnoterapija yra bendradarbiavimo procesas, kuriame jūs visada kontroliuojate situaciją. Jūs negalite įstrigti hipnozėje. Hipnozė yra natūrali dėmesio koncentracijos būsena, iš kurios bet kada galite išeiti.
Analitinė hipnozė (regresinė hipnozė, "praeities/kitų" gyvenimų hipnozė) siekia surasti dabartinės netenkinančios situacijos priežastį. Trumpai tariant, analitinės hipnozės metu ieškoma Dirko Hamerio sindromo (DHS), kuris yra asmeniškas, traumuojantis įvykis, lemiantis pakitimus žmogaus organizme.
Į tikslą orientuota terapija yra terapijos rūšis, kuri orientuota į dabartinius ir būsimus rezultatus, be siekio rasti problemų priežastis praeityje. Šios terapijos tikslas yra labiau dirbti su simptomais nei su problemos priežastimis.
Autohipnozė - tai hipnozės technika, skirta darbui su pačiu savimi. Autohipnozės dėka asmuo gali pats savarankiškai dirbti su savo pasąmone, kad perimtų gyvenimo vairą į savo rankas. Veikdami pasąmonę, mes galime keisti savo įpročius, įsitikinimus, sumažinti streso lygį, padidinti pasitikėjimą savimi, išnaikinti fobijas, numesti svorio ir dar daugiau.
Auto hipnozės specialistai ir jų taikymas
Šiuolaikinė ekonomika remiasi įvairiais pamišimais, todėl svarbu, kad rinkodara ir pardavimų menas būtų meistriška hipnozės praktika. Hipnozė yra universaliai veiksmingas būdas prisitaikyti prie individo lūkesčių ir juos utilizuoti, kurti įsimenančias, įtraukiančias patirtis. Kuo labiau hipnotizuojančios yra plataus vartojimo prekės ir paslaugos, tuo lengviau jas parduoti.
Pavyzdžiui, "Apple" parduotuvėse sukuriama ypatinga, pakylėta, beveik religinė būsena klientams. "Genijais" vadinami darbuotojai apmokomi šiuolaikinės "pokalbio hipnozės", jie tampa patirčių inžinieriais, "Apple" ambasadoriais. Jie moka stebėti nesąmoningą, neverbalinį klientų elgesį, subtiliai ir draugiškai parduoti, skelbdami gerąją "Apple" naujieną.
Panašiai veikia ir prabangių automobilių pardavėjai. Jie tampa ne tik prekės ženklo ambasadoriais, bet ir antropologais, scenaristais, psichoterapeutais. Jų tikslas - sukurti nepamirštamą patirtį, kad klientas jaustųsi didingai maloniai.
Hipnozė gali padėti atsisakyti priklausomybių, tokių kaip rūkymas, medikamentų vartojimas, ar net alkoholio. Tai ne magija, ne miegas ir ne narkozė, o terapijos forma, sėkmingai padedanti įveikti baimes, keisti elgesį. Sėkmingas hipnozės seansas padeda naujai perprogramuoti elgesį, atsisakyti giliai įsišaknijusių, probleminių priklausomybių.
Emocijų paleidimo technika, naudojama hipnoterapijoje, padeda žmonėms, siekiantiems tapti sėkmingesniems finansų, profesijos, santykių ir kitose srityse. Juk elgiamės taip, kaip jaučiamės. Jeigu jaučiame liūdesį, mūsų elgesyje tai atsispindės. Jeigu tikime ir pasitikime savimi bei gyvenimu, tuo bus perpildyti ir mūsų veiksmai - taip nusiteikus daug lengviau siekti tikslų.
Regresinė hipnoterapija leidžia pažvelgti giliai į savo pasąmonę ir atrasti priežastis, kodėl tam tikros emocijos, elgesio modeliai ar baimės veikia jūsų gyvenimą. Šios terapijos metu žmogus įvedamas į gilią, atpalaiduojančią hipnozės būseną, kurioje pasąmonė tampa labiau prieinama. Šioje būsenoje galima grįžti prie svarbiausių praeities patirčių ir atpažinti šaknis, iš kur kyla dabartiniai emociniai ar psichologiniai iššūkiai.
tags: #auto #hipnozes #specialistai