Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl Kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose. Dažnas verslas savo veikloje naudoja automobilius - juos įsigyja, nuomojasi ar naudojasi pagal panaudą. Taip pat vis daugiau įmonių galvoja apie aplinkai draugiškesnį transportą ir renkasi elektromobilius.
Bendrieji greičio reikalavimai pagal KET
Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Leistinas greitis gyvenvietėse ir stovėjimo aikštelėse
- Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
- Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
Leistinas greitis ne gyvenvietėse
Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
- Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais:
- automagistralėse balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu;
- greitkeliuose balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu;
- keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
- kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusais (įskaitant mokyklinius):
- automagistralėse - ne didesniu kaip 100 km/h greičiu;
- greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
- keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu;
- kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, taip pat šių krovininių automobilių ir priekabų junginiais, autobusais su priekabomis:
- automagistralėse ir greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
- keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu;
- kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su priekabomis:
- automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
- kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Velkant motorines transporto priemones:
- standžia vilktimi - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
- lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
- Keturračiais, galingaisiais keturračiais - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Traktoriais ir savaeigėmis mašinomis - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Kelio ženklų ir dinaminio greičio reguliavimas
Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais. Tačiau vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už KET 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai (KIŽ), vairuotojai vadovaujasi jais. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
Šiuo metu Kelių infrastruktūra tampa vis išmanesnė: magistralėse diegiamos modernios eismo valdymo technologijos, kurios leidžia greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų. Leistinas greitis gali būti dinaminis - jį reguliuos intelektinės transporto sistemos: kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai ir vaizdo kameros. Surinkti duomenys realiu laiku leis automatiškai nustatyti optimalų greitį pagal oro ir kelio būklę. Kintantis greičio ženklas bus atvaizduojamas keliuose esančiuose ekranuose. Jeigu sąlygos būtų palankios - kelio danga būtų sausa, o oro temperatūra teigiama - būtų leidžiama važiuoti iki 130 km/val. Tačiau esant blogesnėms oro sąlygoms - jei snigtų, danga taptų slidi ar temperatūra kristų žemiau nulio - greitis būtų mažinamas iki 110 km/val. ar dar labiau. Tokia dinaminė greičio reguliavimo sistema sėkmingai taikoma Vokietijoje. Informacija iš kelių oro sąlygų stotelių atnaujinama kas 5-10 minučių - jei bent vienas parametras neatitiks reikalavimų, maksimalus greitis automatiškai bus sumažintas siekiant užtikrinti maksimalų eismo saugumą. Šiuo metu galimybė taikyti tokį dinaminį greičio reguliavimą egzistuoja magistralėje A1 tarp Vilniaus ir Kauno bei A5 ruože nuo Garliavos iki Marijampolės. Ateityje planuojama dinaminį greičio reguliavimą diegti toliau - iki Klaipėdos bei iki Lenkijos sienos. Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 170 kelių oro sąlygų stotelių, kurios realiu laiku renka ir perduoda duomenis apie oro sąlygas ir kelio dangos būklę.
Kada draudžiama viršyti greitį ar važiuoti per lėtai
Vairuotojui draudžiama:
- viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis;
- viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
- važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
- staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Eismas gyvenamosiose ir dviračių zonose
Gyvenamojoje zonoje pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
Draudimai gyvenamojoje zonoje
- važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;
- stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai);
- palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas;
- lenkti.
Eismas dviračių gatvėje
Dviračių gatvė skirta ne motorinių ir motorinių transporto priemonių (mišriam) eismui. Dviračių gatvėje draudžiama:
- važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu;
- lenkti.
Saugus atstumas ir eismo sąlygos
Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, jei judama 50 km/val. greičiu, reikėtų laikytis maždaug 25 metrų atstumo. Reikėtų nepamiršti, kad greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. greičiu - 60 metrų.
Atsakymas paprastas: laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Taip pat būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs. Transporto priemonei susidūrus važiuojant 90 km/val. greičiu, tikimybė išgyventi siekia vos 20 % (2 iš 10 žmonių). Jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi).
Įmonių automobilių naudojimo tvarka ir apskaita
Įmonėje turi būti aiškiai apibrėžta automobilių naudojimo tvarka: kokioms reikmėms naudojami, kaip prižiūrimi, kaip vedama ridos ir degalų apskaita, kaip padengiamos išlaidos, kokia atsakomybė taikoma už tvarkos pažeidimą. Susipažinimas su taisyklėmis ir jų laikymasis yra privalomas visiems darbuotojams, kurie vairuoja ir prižiūri įmonės automobilius. Įmonės automobiliai pirmiausia turi būti naudojami darbo valandomis darbo užduotims atlikti.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) sugriežtinus tvarką, darbuotojų kelionės į darbą ar iš jo įmonei priklausančiu automobiliu vertinamos kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais. Nuo jų privaloma skaičiuoti gautas pajamas natūra ir mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei „Sodros“ įmokas.
Kelionės lapai ir išlaidų apskaita
Automobiliais važinėjantys darbuotojai turi pildyti kelionės lapus arba atitinkamus dokumentus. Dokumentai padeda pagrįsti įmonės išlaidas mokesčių administratoriui. Jei kelionės maršrutus galima sekti GPS pagalba, tai gali būti alternatyva kelionės lapams. Įmonės privalo teikti VMI deklaraciją FR0521 už kiekvienos transporto priemonės sunaudotą degalų kiekį. Ši prievolė taikoma ir tam verslui, kuris nuomojasi ar pagal panaudą naudojasi automobiliais.
Elektromobilių įkrovimo apskaita
Renkantis elektromobilius, svarbu atsižvelgti į įkrovimo infrastruktūrą. Elektromobiliai gali būti įkraunami įmonės teritorijoje, viešosiose įkrovimo stotelėse arba darbuotojų namuose. Svarbu identifikuoti elektromobilį, įkrovimo vietą ir laiką, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti išlaidas. Naudojant specialias programėles, galima automatiškai registruoti ir sekti elektromobilių įkrovimo duomenis, suformuoti ataskaitas apie sunaudotą elektros energiją. Tai palengvina apskaitą ir užtikrina tikslumą. Jei darbuotojai įkrauna elektromobilius viešose vietose, turi pateikti sąskaitas (kvitus) buhalterijai. Jei darbuotojai įkrauna elektromobilius namuose, elektros sąnaudos jiems gali būti kompensuojamos. Pagal VMI išaiškinimą, turi būti sudaryta trišalė sutartis tarp įmonės, darbuotojo ir elektros energijos tiekėjo.
Policijos pozicija ir vairuotojų atsakomybė
Lietuvos policija palaiko iniciatyvą dėl dinaminio greičio reguliavimo, tačiau primena, kad saugumas kelyje priklauso ne tik nuo greičio apribojimų, bet ir nuo pačių vairuotojų elgesio. Nors siūlomas leidimas važiuoti iki 130 km/val. greičiu žiemos metu kai kuriuose magistralinių kelių ruožuose būtų leidžiamas, svarbiausi yra vairuotojų atidumas ir atsakomybė. Vairuotojai raginami įvertinti realias eismo ir oro sąlygas, kelio dangos būklę bei matomumą - jei sąlygos prastos, greitį būtina sumažinti, net ir esant aukštesnei leistinai ribai. Visais atvejais vairuotojai patys turi atsakingai vertinti eismo sąlygas bei pasirinkti saugų važiavimo greitį, kuris yra mažesnis už leistiną maksimalų važiavimo greitį arba lygus jam.