Aušinimo skysčiai profesionalams

Kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai, žino visi vairuotojai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai, reikia ne tik jų. Vienas būtiniausių - aušinimo skystis - vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius.

Aušinimo skysčio funkcijos ir sudėtis

Aušinimo skystis yra esminis komponentas, užtikrinantis transporto priemonės variklio sklandų veikimą ir ilgaamžiškumą. Jis ne tik šildo variklį jį užvedus, o vėliau palaiko stabilią darbinę variklio temperatūrą, bet ir sušildo automobilio saloną. Šiuolaikiniai aušinimo skysčiai apsaugo variklį nuo perkaitimo, korozijos ir stabdo putojimą.

„Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.

Aušinimo skysčiai yra specialiai sukurti mišiniai, sudaryti iš vandens ir glikolio (etileno arba propileno), papildyti priedais, kurie apsaugo nuo korozijos, kavitacijos, putų susidarymo ir nuosėdų kaupimosi. Dauguma aušinimo skysčių ir jų koncentratų gaminama etilenglikolio pagrindu su antikoroziniais priedais.

Antifrizo svarba

„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai“, - aiškina A. Seilius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis su vandeniu yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų.

A. Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. Optimaliausias mišinys yra 1:1 su vandeniu. Skiedžiant vandeniu, etilenglikolio užšalimo temperatūra krinta, o virimo temperatūra pakyla.

Jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai. Grynų etilenglikolio ar propilenglikolio naudoti negalima dėl užšalimo pavojaus, todėl jis skiedžiamas su vandeniu.

Pagrindinės aušinimo skysčio savybės

Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis:

1. Virimo temperatūra: lengviausiai išmatuojamas parametras, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Automobilio aušinimo sistema yra uždara, joje susidaro slėgis, ko pasekoje virimo temperatūra pakyla iki maždaug 125°C.
2. Kristalizacijos (užšalimo) temperatūra: turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Servisuose dažniausiai naudojamas aerometras arba refraktometras, matuojantis medžiagos šviesos lūžio rodiklį. Tačiau, jei skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz., glicerino), rezultatai gali būti netikslingi. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis.
3. Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos: tai itin svarbi savybė. Aušinimo skysčio sudėtyje esantys organiniai inhibitoriai stabdo koroziją ir mažina kavitacinius procesus.

Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas.

Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje. Garų burbuliukams sprogstant, iš metalo išplėšiamos mažiausios medžiagos dalelės, pažeidžiančios aušinimo sistemą. Kavitacija dažniausiai pasireiškia ant hidraulinių įtaisų (siurblių, vožtuvų) darbinių paviršių briaunų.

Norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbus yra antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose.

Aušinimo skysčių sudėtis ir tipai

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Todėl koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu.

Glicerino naudojimas

Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai, norėdami sumažinti gamybos kaštus, naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą - krentant temperatūrai, jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.

Spalvos ir klasifikacija

Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Spalva neturi jokios reikšmės antifrizo eksploatacinėms savybėms ir yra tik gamintojų ir prekiautojų susitarimo reikalas. Dažnai tas pats antifrizas gali būti dažomas įvairiomis spalvomis rinkodaros tikslais.

Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal „Volkswagen“ AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Rinkoje taip pat galima rasti G48, G30, G40, GG40, pavadintus pagal vokiečių gamintojo „Basf Glysantin“ sistemą.

• Pigiausias (žalias) aušinimo skystis dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu ir nėra klasifikuojamas.
• G11 (geltonas) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
• G12, G12+ (raudonos spalvos) skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų.
• G12++ (violetinis) - automobiliams nuo 2005 metų. Abu šie skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
• G13 (violetinis) skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.

Tačiau ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitote ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai taip klaidindami vartotoją. Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.

„Longlife“ aušinimo skysčiai

Šiuo metu vis daugiau automobilių gamintojų rekomenduoja vietoje tradicinių aušinimo skysčių naudoti būtent „Longlife“. Pavadinimą „Longlife“ į lietuvių kalbą galima išversti kaip „ilgiau veikiantis“. Šis skystis sukurtas JAV, nuo 1995 m. jį pradėjo naudoti amerikietiškų automobilių gigantas, tuo metu pavadintas „General Motors Corporation“.

Standartiškai „Longlife“ aušinimo skystis būna raudonos arba oranžinės spalvos, o veiksmingas išlieka daug ilgiau nei tradicinis aušinimo skystis - penkerius metus (arba galima nuvažiuoti 240 000 km). „Longlife“ taip pat gaminamas etilenglikolio pagrindu, tačiau jo sudėtyje esantys priedai, saugantys nuo korozijos, paruošti remiantis naujausia organine technologija, pasaulyje žinoma kaip OAT (Organic Acid Technology). Į lietuvių kalbą tai galima išversti kaip „organinės rūgšties technologija“. Skirtumas tarp tradicinio ir „Longlife“ aušinimo skysčio tas, kad pastarojo sudėtyje - visai kiti nuo korozijos saugantys priedai. Jie veiksmingi išlieka ilgiau nei silicio, fosforo ir amonio priedai. „Longlife“ aušinimo skystyje esančios rūgštys reaguoja su tradicinių silicio priedais - taip ne tik sumažėja variklio apsauga nuo korozijos, bet ir suaktyvėja kai kurių aušinimo sistemos mazgų irimas. Nors tradicinio aušinimo skysčio negalima maišyti su „Longlife“, tai nereiškia, kad pastarojo nevalia pilti į senesnius automobilius.

Bevandenis aušinimo skystis

Bevandenis aušinimo skystis - tai etilenglikolio ir propilenglikolio mišinys, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 1 procentas vandens. Bevandenį aušinimo skystį sudaro ne mažiau kaip 70 procentų etilenglikolio, propilenglikolis bei keli procentai antikorozinių priedų. Dar gali būti keletas procentų kitokių alkoholių, kad pagerinti savybes prie žemų temperatūrų. Jo sudėtyje 70 procentų nuodingo etilenglikolio.

Tokio aušinimo skysčio virimo temperatūra yra apie +180 laipsnių. Užšalimo temperatūra nedeklaruojama, o deklaruojamas terminas LTOL - low temperature operating limit. Bevandenio aušinimo skysčio LTOL yra minus 40 laipsnių. Prie tokios temperatūros jis nesustingsta į kietą kūną, bet tampa ypatingai klampus. Bevandenio aušinimo skysčio kinematinė klampa prie minus 40 laipsnių yra apie 1700 mm²/s, kai tuo tarpu įprasto aušinimo skysčio klampa prie minus 35 laipsnių yra tik 73 mm²/s.

Keičiant įprastą skystį į bevandenį, bevandeniame aušinimo skystyje negali būti daugiau kaip 3 procentai vandens. Tai reiškia, kad keičiant skysčius, sistemoje negali likti daugiau kaip 0,6 litro skysčio (pvz., jei automobilio aušinimo sistemoje 10 litrų įprasto aušinimo skysčio). Jei liks daugiau, tai užpiltas bevandenis skystis taps skysčiu su vandeniu, kurio savybės jau nebus tokios, kaip deklaruojama.

Nors kai kurie teigia, kad bevandenis aušinimo skystis apsaugo nuo kavitacijos ir pagerina variklio darbą pakeliant darbinę temperatūrą, tačiau tyrimai rodo, kad bevandenis aušinimo skystis turi patį mažiausią šilumos laidumą iš visų galimų pasirinkimų (0.27 W/m·K, palyginti su įprastu aušinimo skysčiu - 0,40 W/m·K ir vandeniu - 0,58 W/m·K). Tai reiškia, kad bus pats blogiausias variklio aušinimas.

Bevandenio aušinimo skysčio kaina taip pat yra žymiai didesnė - apie 80 eurų už 5 litrus, kai etilenglikolio pagrindu pagaminto skysčio savikaina yra apie 10 eurų.

Aušinimo sistemos priežiūra ir skysčių keitimas

Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Aušinimo sistemos techninis aptarnavimas ir radiatorių remontas nepigus, todėl ypač svarbu aušinimo skystį keisti laiku, kad aušinimo sistema būtų švari ir tvarkinga.

Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos punktus:

• Reguliariai tikrinkite skysčio lygį: užtikrinkite, kad aušinimo skysčio lygis būtų optimalus.
• Patikrinkite skysčio spalvą ir kokybę: jei skystis yra rudas ar drumstas, tai gali reikšti, kad jis yra užterštas ir prarado savo savybes.
• Naudokite tinkamus produktus: venkite maišyti skirtingų tipų ar skirtingų gamintojų aušinimo skysčius, nes tai gali sumažinti jų efektyvumą ir sukelti nepageidaujamą cheminę reakciją. Geriausia yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus.

Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galima maišyti kai kurių tipų aušinimo skysčius, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų. Jei vis dėlto papildėte aušinimo skysčio sistemą universaliu skysčiu ar kito gamintojo aušinimo skysčiu, rekomenduojama su tokiu aušinimo skysčių miksu nevažinėti ilgai ir esant galimybei pasikeisti visą sistemoje esantį skystį nauju.

Aušinimo skysčio apsaugos nuo korozijos lygio patikrinimas - sudėtingas procesas, jo neįmanoma atlikti buitinėmis sąlygomis. Todėl rekomenduojama kas dvejus ar penkerius metus (priklausomai nuo naudojamo aušinimo skysčio tipo) išplauti aušinimo sistemą ir pakeisti skystį nauju.

Serviso meistrai atkreipia dėmesį, kad vairuotojai kartais susigundo išbandyti įvairių priedų, kurie valo sistemą ar stabdo nedidelį skysčio nuotėkį. Kaip taisyklė, tokie preparatai kenkia vandens siurbliui ir visai aušinimo sistemai - skatina koroziją bei mažina radiatorių efektyvumą. Nereikėtų rinktis pigiausio aušinimo skysčio, nes gali pasitaikyti prastos kokybės gaminių.

Kaip pasirinkti tinkamą aušinimo skystį?

Pasirenkant aušinimo skystį, būtina atsižvelgti į automobilio gamintojo rekomendacijas, kurios dažnai nurodomos automobilio naudotojo vadove. Daugelis gamintojų rekomenduoja naudoti skysčius, atitinkančius originalios įrangos gamintojų (OEM) specifikacijas. Tokie skysčiai yra sukurti, kad atitiktų konkretaus automobilio aušinimo sistemos reikalavimus. Pavyzdžiui, Lesta aušinimo skysčiai yra puikus pasirinkimas, nes jie atitinka aukščiausius kokybės standartus ir yra gaminami pagal naujausias technologijas bei OEM specifikacijas.

Automobilio aušinimo sistema gali būti sudaryta iš šešių skirtingų metalų: aliuminio, plieno, ketaus, vario, žalvario ir bronzos. Skirtingų specifikacijų aušinimo skysčiai skiriasi savo sudėtyje esančiais antikoroziniais priedais (paketais). Vieni jų išlieka stabilesni ilgesnį laiką, kiti skyla greičiau. Svarbu įsitikinti, kad naudojamos aušinimo priemonės yra kokybiškos ir tinkamos jūsų automobiliui.

PETRONAS PARAFLU šeimos antifrizai ir aušinimo skysčiai sukurti idealiai lengvųjų automobilių, komercinio transporto, vilkikų ir sunkvežimių, žemės ūkio mašinų, statybinės technikos aušinimo sistemų apsaugai. IVECO 18-1830, CONTRACTUAL TECHNICAL REF. PARAFLU HT ir PARAFLU UP skysčiai, pagaminti monoetilenglikolio pagrindu, sukomponuoti su organinių inhibitorių priedais O.A.T. (organinių rūgščių technologija), tinka naudoti aušinimo sistemose, kurios turi lengvojo lydinio medžiagų, metalų. Jie taip pat tinka profesionaliam naudojimui.

Tinkamas aušinimo skysčio pasirinkimas ir priežiūra yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad jūsų automobilis veiktų patikimai ir efektyviai visais metų laikais. Pasirinkę aukštos kokybės produktus, galite būti tikri, kad jūsų automobilio variklis bus apsaugotas nuo perkaitimo, korozijos ir kavitacijos bei kitų galimų problemų.

tags: #ausinimo #skysciai #profesionalams