Aukštieji Paneriai Vilniuje yra ne tik gamtos grožio, bet ir tragiškos istorijos vieta. Ši vietovė, pasižyminti neaprėpiamais pušynais ir išraiškingomis kalvomis, yra nutolusi nuo miesto centro, tačiau turi gilias ir svarbias šaknis Lietuvos istorijoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Paneriai paminėti 1390 metais, kai Jogaila padovanojo juos Vilniaus katedros kapitulai. Vietovardis kilęs nuo Neries upės, reiškiantis „palei Nerį“.
Praeityje Paneriuose būta dvaro su malūnu, žuvingais tvenkiniais, fabrikėliais, o medžių drevėse buvo auginamos bitės. Iš kertamų miškų ir plytinėse pagamintų statybinių medžiagų kilo ne vieno Vilniaus pastato sienos.
Tragiška Panerių Istorija Antrojo Pasaulinio Karo Metais
Paneriai liūdnai pagarsėjo dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių, kurie pavertė šią vietovę masinių žudynių vieta. Tai viena svarbiausių tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių atminimo vietų Lietuvoje.
Sovietinės Okupacijos Pradžia ir Nacių Įžengimas
- Pirmosios sovietinės okupacijos metu buvo pradėtos įrenginėti skysto kuro saugyklos, tačiau iki nacių atėjimo komplekso nepavyko užbaigti.
- 1941 m. birželio 24 d. nacistinės Vokietijos kariuomenė įžengė į Vilnių.
- Netrukus po to prasidėjo Vilniaus žydų suiminėjimai.
- Liepos mėnesį prasidėjo masiniai šaudymai.
Egzekucijoms buvo parinkta atoki, tačiau patogi susisiekimo atžvilgiu Panerių vietovė. Aukos buvo sodinamos į vagonus, vežamos plentu arba tiesiog varomos pėsčiomis nuo miesto centro. Žudynėms ir laidojimams tiko dar sovietų iškastos duobės kurui.
Žudynių Mastas ir Aukos
Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge parengtame kaltinamajame akte buvo rašoma, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau kaip 100 000 žmonių. Iš jų:
- 70 000 žydų.
- Kiti - lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietų karo belaisviai, Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romai ir t. t.
Nusikaltimų Pėdsakų Naikinimas
1943 m. rudenį gestapas ėmė ruoštis naikinti nusikaltimų pėdsakus. Buvo iškasta nauja 8 metrų gylio duobė, apdengta stogu, joje įrengti gultai ir virtuvė. Brigada iš 80 žydų ir sovietų karo belaisvių buvo surinkta su užduotimi iškasti lavonus ir juos deginti. Trylikai brigados narių pavyko pabėgti pačių iškastu 30 metrų ilgio tuneliu.
Paskutinės žudynės Paneriuose vyko 1944 m. liepos 2 ir 3 d., naikinant „Kailio“ fabriko ir HKP darbo stovyklas.
Toks buvo tikrasis žydų gyvenimas Holokausto metu | Dokumentinis filmas
Sovietinis Naratyvas ir Atminties Iškraipymas
Kai 1944 m. Vilnių atkariavo sovietai, žudynių vieta Paneriuose tapo sovietų teismo medicinos ekspertų tyrimo objektu. Jų darbą rugpjūčio 23 d. užbaigė mitingas, į kurį buvo skatinami ateiti visi vilniečiai.
Šiame mitinge pradėtas kurti Panerių, didžiausios Lietuvoje „tarybinių piliečių“, „Lietuvos žmonių“, „Lietuvos tautų“ (bet ne žydų, kurių čia nužudyta daugiausiai) žudynių vietos, naratyvas, išlikęs ligi pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
Kuo sovietiniame naratyve virto Paneriai, galima įsitikinti peržiūrėjus Almanto Grikevičiaus filmą „Ave, vita“ (1969), kuriam scenarijų rašė Grigorijus Kanovičius ir Vytautas Žalakevičius. Pagal pirminį sumanymą pagrindinis filmo veikėjas turėjo būti žydas, kasmet atvykstantis iš užsienio į tarybinę Lietuvą, apsirengiantis senais drabužiais su geltona žvaigžde ir iš buvusio geto einantis į Panerius. Holokausto išlikėlis tapo lietuviu Cezariu Kauniečiu (akt. Vytautas Paukštė), žydai - lietuviškai kalbančiais politiniais kaliniais, ėjimas į Panerius - politinių kalinių varymu ir sušaudymu, o Paneriai - remiantis sovietine istorijos politika, kuriai buvo būdingas tikrovės, konkretybės skandinimas bendrybėse, - abstrakčiomis „kalvomis“, kuriose fašistai nužudė „100 tūkstančių tarybinių žmonių“ (šis skaičius šmėsteli finaliniuose filmo kadruose).
Svarbu, kad Žemųjų Panerių laukuose ir pievose iškilusios įmonės, sandėliai bei geležinkelio bėgiai atkirto Nerį nuo miesto - tiek fiziškai, tiek mentaliai.
Panerių Memorialas Šiandien
Šalia Žemųjų ir Aukštųjų Panerių, kuklioje Agrastų gatvėje nuo 1960 m. veikė kuklus Panerių muziejus, 1977 m. gavęs Panerių memorialo pavadinimą. 1985 m. vieta buvo architektūriškai pertvarkyta kaip memorialinis parkas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai susidarė galimybės visuomenei puoselėti savą, autentišką atminties kultūrą, į istorijos vaizduotę iš pradžių daugiausia žydų bendruomenės, politikų ir istorikų pastangomis grįžo ir Paneriai. Panerių memorialas kartu su Vingio karių kapinėmis ir Antakalnio karių kapais tapo reikšmingu Antrojo pasaulinio karo atminimo kultūros (ir Holokausto) tašku Lietuvoje.
Jei Lietuvos istorikai sudarinėtų Lietuvos lieux de memoire sąrašą, jame Paneriai tikrai atsidurtų. Akivaizdžiai Aukštųjų Panerių raidą veikia turizmo plėtra (čia driekiasi takas aplink Vilnių), įtakos turės ir kada nors atsirasiantis globalios Holokausto atminimo kultūros standartus atitinkantis muziejus.
Informacija Lankytojams
Panerių Memorialo Lankymas
Panerių memorialą galima aplankyti bet kuriuo metu, įėjimas į memorialo teritoriją nemokamas. Nuo spalio iki gegužės mėn. Panerių memoriale ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba muziejaus akredituoti gidai. Ekskursijos memoriale užsakomos iš anksto, mažiausiai 2 dienos iki numatomo apsilankymo.
Kaip Nuvykti
Autobusu:
- Važiuodami 20 ar 51 autobusais išlipkite stotelėje „Aukštieji Paneriai“ ir eikite tiesiai per pėsčiųjų tiltą, einantį per geležinkelį. Perėję tiltą pasukite į dešinę ir eikite tiesiai apie 1 km Agrastų gatve.
- Važiuodami 8 autobusu išlipkite stotelėje „Vilija“, pereikite plentą ir eikite tiesiai Vilijos gatve iki pėsčiųjų tilto. Perėję tiltą pasukite į dešinę ir eikite tiesiai apie 1 km Agrastų gatve. Gatvės gale bus Panerių memorialas.
Traukiniu:
- Traukinys iš Vilniaus į Panerius vyksta maždaug kas valandą.
- Nuo Vilniaus geležinkelio stoties iki Panerių stotelės traukinys važiuoja apie 10 min.
- Išlipus reikia sukti į dešinę ir eiti tiesiai apie 1 km Agrastų gatve.
Automobiliu:
- Iš Vilniaus važiuoti reikėtų Švitrigailos g.
- Paskui sukti į Dariaus ir Girėno g. (A15/A3/; E28/E15/E85/103/A3) ir važiuoti iki posūkio dešinėje pusėje į Eišiškių plentą.
- Pasukę į Eišiškių plentą, pavažiuokite truputį į priekį ir sukite dešinėn į Baltosios Vokės g.
- Pavažiavę sukite kairėn į Agrastų g.
Gatvės gale pamatysite automobilių stovėjimo aikštelę ir memorialą. Rekomenduojame naudotis GPS arba pasitikrinti maršrutą internete www.google.com/maps.
Kontaktinė Informacija
Agrastų g. 17, Vilnius.
tags: #aukstieji #paneriai #avarija #prie #memorialas