Automobilių gedimai ir automatinės pavarų dėžės veikimo ypatumai

Automobilių serviso vadovas Jonas Bridikis ir atsargines automobilių dalis tiekiančios UAB „Ferdinand Bilstein“ verslo vystymo vadovas Giedrius Matulevičius pasakoja apie dažniausiai pasitaikančius „nematomus“ automobilių gedimus bei požymius, kurie apie juos gali įspėti iš anksto, bei automatinės pavarų dėžės specifiką.

Dažniausi automobilių gedimai ir jų požymiai

Pakabos sistemos problemos

Pakabos svirties jungtys (šarnyriniai sujungimai)

Jei važiuojant automobiliu pasigirsta bildėjimo garsas, tuomet, tikėtina, iškilo problemų, susijusių su pakaba. Vienas iš galimų gedimų, kai automobilis pradeda skleisti bildėjimo garsą, yra pakabos svirčių jungčių nusidėvėjimas. Šarnyriniai sujungimai yra vieni svarbiausių važiuoklės dalių, jungiančių judančias pakabos detales, nuo kurių priklauso automobilio stabilumas kelyje.

Guminės pakabos įvorės („sailentblokai“)

Jeigu automobilis pradeda skleisti duslų bildėjimo garsą, galima priežastis yra nusidėvėjusios guminės pakabos įvorės. Nors „sailentblokai“ dar ilgą laiką gali atlikti savo funkciją, jų defektams įsisenėjus pasikeičia ratų geometrija, o tai pradeda kenkti automobilio kontrolei - jis tampa nestabilus kelyje, suprastėja jo valdymas. Be to, tai gali turėti įtakos ir netolygiam padangų dėvėjimuisi. Ilgai ignoruojant šią problemą, pažeidžiamos ir kitos pakabos dalys, todėl padarinių šalinimas gali gerokai paploninti piniginę.

Amortizatoriai ir jų atramos

Bildėjimas gali reikšti ir daugiau gedimų. Jei bilda tuomet, kai važiuojate nelygia kelio danga, tai gali reikšti, kad kilo problemų, susijusių su amortizatoriais ir jų atramomis. Vietose, kur amortizatorius tvirtinamas prie automobilio kėbulo, yra specialios guminės arba poliuretaninės „pagalvės“. Automobiliui važiuojant ir sugeriant kelio nelygumo smūgius, jų energija perduodama į atramines amortizatoriaus „pagalves“. Kai jos nudyla, visi smūgiai tenka automobilio korpusui ir taip jis pažeidžiamas. Važiuojant automobilis pradeda linguoti kelyje, dėl svorio centro persistūmimo į priekį ilgėja stabdymo kelias. Automobilis tampa ne tik mažiau manevringas, bet ir itin pablogėja važiavimo komfortas - mašina „gaudo“ visus kelio nelygumus, tuomet kenčia ir jos konstrukcija.

Ratų ir stabdžių sistemos gedimai

Ratų guoliai

Jei važiuojant padidėjo triukšmingumas ir pasigirsta ūžimas, tuomet greičiausiai turite problemų, susijusių su ratų guoliais. Jiems nusidėvėjus, automobilis praras stabilumą, taps sunkiau valdomas kelyje, padangos pradės dėvėtis netolygiai.

Stabdžių trinkelės

Naujesni automobiliai turi įdiegtus jutiklius, kurie praneša, kad jau nusidėvėjo stabdžių trinkelės, tačiau senesniuose automobiliuose, kuriuose dar nėra įdiegtos kontrolės sistemos, reikėtų stebėti automobilio pokyčius vairuojant. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į stabdžių pedalą. Jeigu jis pradeda spaustis lengviau arba sunkiau nei įprastai, arba jį reikia nuspausti iki pat galo, kad automobilis pradėtų deramai stabdyti, tai rodo rimtą gedimą. Stabdžių trinkelė turi frikcinę dalį, kuri spaudžiasi prie stabdžių disko. Jai visiškai nusidėvėjus, metalas pradeda trintis į metalą ir pasigirsta čaižus garsas stabdant. Stabdymo sistema yra viena svarbiausių automobilyje, todėl pajutus pirmus požymius ar stabdant išgirdus pašalinius garsus, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus. Vienas dažniausių ir bene lengviausiai identifikuojamų garsų - cypimas, metalo trinties į metalą, girgždesys, sklindantis iš ratų. Dažniausiai tai reiškia, kad automobilio stabdžių trinkelės - beveik arba visiškai nusidėvėjusios. Stabdžių trinkelių gamintojai dažniausiai jose sumontuoja nedidelį indikatorių, kuris tuomet, kai trinkelės nusidėvi, pradeda skleisti cypimo garsą. Jeigu vairuotojas nepaiso šio, visiškai nusidėvėjusios trinkelės ima skleisti metalinio gergždimo garsą. Toks garsas reiškia, kad vairuotojas turėtų nusiimti ratą ir pasitikrinti, kokia stabdžių trinkelių būklė. Jei iš ratų sklindančių garsų nepaisoma ypač ilgai, tikėtina, jog nusidėvėjusios trinkelės sugadins ir išdėvės stabdžių diską, tad teks keisti ir jį.

Padangų būklė

Dar viena jautri automobilio dalis, kuri dėl sąlyčio su kelio danga dėvisi sparčiai, yra padangos. Su padangomis dažniausia būna susijusios dvi problemos - pažeidimai ir nusidėvėjimas. Jeigu padanga turi konstrukcinių arba mechaninių pažeidimų, vadinamųjų „guzų“, kyla pavojus, kad ji gali sprogti. Jeigu padanga nudyla ir nelieka protektoriaus, tuomet esant šlapiai kelio dangai, dingsta sukibimas su keliu ir galima netekti automobilio kontrolės. Tai itin gerai juntama stabdymo metu. Problemas, susijusias su padangomis, išduoda vibracijos, kurios atsiranda važiuojant didesniu greičiu. Patariama nuolat stebėti padangas, įsitikinti, ar protektorius nėra nudilęs, ar padangoje yra pakankamai oro ir ji jo neleidžia, ar nesimato iškilimų ar atsilupimų. Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, tuomet vertėtų nedelsti ir padangas pakeisti arba pasikonsultuoti dėl padangų būklės. Ūžimas iš ratų ar automobilio dugno važiuojant dideliu greičiu dažnai susijęs su netinkamai, nevienodai nusidėvėjusiomis automobilio padangomis arba susidėvėjusiais ratų guoliais. Pasitikrinti, ar tai gali būti šie gedimai, jei automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, galima ganėtinai paprastai: išvažiavus ant lygaus, šviežio asfalto galima trumpam įjungti neutralią pavarą ir pasiklausyti, ar garsas dingsta. Jeigu taip, tikėtina, kad ūžimas susijęs su pavarų dėže ar varikliu. Jei ne - verta tikrinti ratų guolius ir padangas. Vienas būdų pasitikrinti - greitkelyje pamėginti pasukioti vairą į kairę, į dešinę, ir pasitikrinti, ar garsas kinta, dingsta. Mat plika akimi be specialios įrangos pasitikrinti, ar ratų guoliai geros būklės, neįmanoma. O štai nevienodai nusidėvėjusios, laiptuotos padangos bus matomos ir tiesiog jas patikrinus. Netolygiai nusidėvėjusios padangos signalizuoja, kad automobiliui reikia geometrinio ratų suvedimo - vien pakeisti susidėvėjusių padangų naujomis gali neužtekti.

Variklio ir vairo sistemos

Variklio diržas

Su varikliu susiję gedimai įprastai gerokai paplonina piniginę, todėl meistrai rekomenduoja atkreipti dėmesį į variklio siunčiamus perspėjimo ženklus ir nedelsiant imtis priemonių. Pagrindiniai simptomai, nurodantys galimą problemą, yra pakitęs variklio garsas arba vibracijos, dirbant varikliui. „Silpnoji“ variklių dalis yra variklio dujų mechanizmo paskirstymo diržai. Nutrūkus tokiam diržui, išsibalansuoja visas variklio darbas. Deja, įprastai vairuotojui pastebimų šio diržo gedimo simptomų nėra, todėl užbėgant įvykiams už akių, paskirstymo diržą, kaip ir tepalus, reikia keisti nuolat, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas. Apie vairo stiprintuvo ir generatoriaus diržo nusidėvėjimą kartais perspėja į cypimą panašus garsas. Išgirdus tokį garsą, diržą reikėtų patikrinti - jei matosi suaižėjimai, tuomet reikėtų nedelsiant jį keisti, o ne toliau eksploatuoti automobilį. Jeigu iš variklio skyriaus girdite garsą, kuris primena cypsėjimą, cypimą arba čirpimą, bei šis garsas pasigirsta vos užvedate vidaus degimo variklį (o kai kuriais atvejais yra girdimas ir nuolat, kai variklis veikia), tikėtina, kad jis kyla dėl pernelyg laisvo vieno iš diržų. Daugelis prietaisų, tokių, kaip kondicionierius, vandens siurblys, vairo stiprintuvo siurblys ir kiti, veikiantys automobilyje, veikia valdomi vieno, juostiniu vadinamo, diržo. Tokie įtaisai, kaip generatorius, gali turėti atskirą jų veikimui skirtą diržą. Kai šie diržai nusidėvi, pasensta, kartais net sutrūkinėja jų paviršius, tai lemia, kad jie būna įtempti netinkamai ir pradeda skleisti įvairius garsus. Tad užvedus automobilį ir pasigirdus cypimui iš variklio skyriaus, patariama pamėginti įjungti ir išjungti atskirus prietaisus, pavyzdžiui, kondicionierių, pasukioti vairą. Jeigu garsas keičiasi, tikėtina, kad su problema susidūrė diržas, valdantis vieną iš minėtų prietaisų. Tuomet galima atrasti reikiamą diržą variklio skyriuje ir pamėginti apžiūrėti jo vidinį paviršių. Jei šis susidėvėjęs, sutrūkinėjęs, jeigu galima diržą lengvai pasukti, kad paviršių pavyktų apžiūrėti, tikėtina, šis per laisvas. Be to, kai kurie automobiliai turi specialius įtempėjus, tad reikėtų pasitikrinti ir jie veikia teisingai.

Vairo stiprintuvo sistema

Dejavimą, verkšlenimą primenantis garsas, pasigirstantis sukant vairą, dažnai reiškia, kad paprasčiausiai trūksta vairo stiprintuvo skysčio. Taip pat gali būti, jog vairo stiprintuvo sistemoje yra oro. Pasitikrinti paprasta: užtenka rasti vairo stiprintuvo skysčio rezervuarą ir pasižiūrėti, ar skysčio užtenka. Jeigu sistemoje yra oro, tuomet galima užvesti variklį ir atsukus rezervuaro dangtelį pasižiūrėti, ar skystis burbuliuoja. Jeigu jis pabalęs ir, atrodo, kad skystyje yra daugybė mažyčių burbuliukų, reiškia, iš kažkur į vairo stiprintuvo sistemą patenka oro - tokiu atveju teks mėginti ieškoti problemos arba pakeisti visą vairo stiprintuvo siurblį.

Pusašių lankstai

Traškėjimas, girdimas sukant vairą ir važiuojant, sklindantis iš automobilio priekio (kai kuriais atvejais ir iš galo) tada, kai važiuojate ir sukate vairą į kairę ar dešinę, greičiausiai gali reikšti tai, kad susidėvėjo pusašių lankstai. Be to, neretai drauge su garsais juntamas ir pakabos laisvumas, kartais net ir vibracijos, kai norima pagreitėti ir bandoma įsibėgėti, o vibracija dingsta, vos atleidžiate akceleratorių. Šio gedimo taip lengvai pamatyti nepavyks, mat reikia galimybės žvilgtelėti į automobilio dugną. Jeigu tokią turite, verta ieškoti pusašio lankstų gumų ir pasižiūrėti, ar šios neturi įtrūkimų, nėra susidėvėjusios, ar ant pusašių nėra išvarvėjusio tiršto tepalo. Nuo senatvės šios gumos susidėvi, į pusašio lankstų vidų patenka purvo ir šis lemia, kad girdite garsą ir jaučiate vibraciją.

Automatinės pavarų dėžės veikimo ypatumai ir gedimų požymiai

Automatinė pavarų dėžė vis labiau populiarėja tiek tarp pradedančiųjų vairuotojų, tiek tarp patyrusių eismo dalyvių. Jos patogumas, paprastumas ir vairuotojo darbo sumažinimas vairuojant ilgus atstumus ar eismo spūstyse yra pagrindinės priežastys, dėl kurių daugelis renkasi automatinę pavarų dėžę vietoje mechaninės. Tačiau, nepaisant patogumo, svarbu žinoti jos veikimo principus ir atpažinti galimus gedimų požymius.

Automatinės pavarų dėžės režimai

Automatinės pavarų dėžės raidės rodo skirtingus vairavimo režimus, kuriuos vairuotojas gali pasirinkti priklausomai nuo situacijos:

• P (Parkavimas): Režimas, skirtas visiškai sustabdytam automobiliui palikti stovėti. Pavarų dėžė užfiksuoja transmisiją, užkertant kelią automobilio judėjimui.
• R (Atbulinė eiga): Ši pavara naudojama, kai norite važiuoti atgal.
• N (Neutrali pavara): Transmisija nėra sujungta su varikliu, todėl automobilis gali laisvai riedėti. Retai naudojama kasdieniam vairavimui, tačiau gali būti naudinga trumpam sustojus, siekiant sumažinti tepalo kaitimą hidrotransformatoriuje.
• D (Važiavimas): Pagrindinis režimas, naudojamas važiuojant į priekį.
• S (Sportinis režimas): Skirtas dinamiškesniam, sportiškesniam vairavimui, užtikrinant greitesnį pagreitėjimą ir maksimalų automobilio našumą.
• L (Žema pavara): Ribojantis automobilio važiavimą žemesnėmis pavaromis, padedantis kontroliuoti greitį stačiose nuokalnėse ar važiuojant sudėtingais, kalnuotais keliais.
• M (Rankinis režimas): Suteikia vairuotojui galimybę rankiniu būdu pasirinkti ir perjungti pavaras.

Kada ir kaip naudoti automatinės pavarų dėžės režimus?

• Norint išvengti transmisijos pažeidimų, svarbu visada stabdyti automobilį prieš perjungiant pavaras iš „D“ į „P“, „R“ ar kitas pozicijas.
• Nors „N“ pavara leidžia automobiliui riedėti laisvai, ją naudoti važiuojant nuo kalno gali būti pavojinga, nes jūs prarasite variklio stabdymo efektą.
• Sportinis režimas suteikia dinamiškesnį vairavimą, tačiau jį reikėtų naudoti tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, lenkiant ar greitėjant.
• Jei važiuojate stačiu keliu arba kalnų vietovėmis, naudokite „L“ režimą, kad geriau kontroliuotumėte greitį.

Automatinės pavarų dėžės gedimų požymiai

Automobilio transmisija yra sudėtinga mechaninė sistema, kuri kontroliuoja variklio energiją perduodama per kardaninį veleną ir pusašius į automobilio ratus. Automatinės pavarų dėžės remontas ir keitimas yra sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kuris gali kainuoti tikrai nemažą pinigų sumą. Dažnai pavarų dėžės remonto išlaidos perrauga variklio remonto darbų išlaidas. Kiekviena automatinė pavarų dėžė gali turėti savo specifinę gedimo priežastį, tačiau dažniausiai kylančios bėdos atsiranda dėl prastos priežiūros ir laiku nekeičiamų tepalų.

Pagrindiniai automatinės pavarų dėžės gedimo požymiai:

1. Uždelstas arba staigus pavarų perjungimas: Tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų. Pastebimas pauzė arba „dunktelėjimas“ renkantis D/R režimą arba perjungiant pavaras lengvai nuspaudus akceleratorių. Tuo momentu, kai pavyzdžiui yra perjungiama automatinės dėžės pavara iš P (park) į D (drive) padėtį, pavara turi persijungti nedelsiant ir atleidus stabdį automobilis turi judėti iš vietos. Viena iš vėlavimo perjungti pavarą priežasčių gali būti pasenęs pavarų dėžės tepalas, arba problemos su automobilio kompiuteriu. Galima pabandyti perkrauti automobilio kompiuterį, atjungiant automobilio bateriją ir palaukiant 30 minučių. Jeigu jaučiate, kad automatinė pavarų dėžė perjungiant pavaras pradėjo drėbėti, trūkčioti arba perjungti pavarą užtrunka kiek ilgiau nei įprastai, kreipkitės į specialistus.
2. Slydimas arba praplatėjimas: Variklio apsukos kyla, bet greitis važiuojant nekyla. Variklis sukasi, nors greitis nekinta - neautomatinėse dėžėse tai rodo pavargusią sankabą.
3. Automobilio judėjimo vėlavimas pajudėjus iš vietos: Užkuriate automobilį, parkavimo režimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart? Tai gali būti pavarų dėžės gedimo indikatorius.
4. Nepagrįstai kintančios variklio apsukos: Važiuojant pastoviu greičiu, variklio apsukos turėtų būti tolygios. Pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
5. Nenormalus triukšmas ir vibracijos iš pavarų dėžės: Sunku apibūdinti garsus, kurie yra girdimi, kai transmisijoje pradeda rodytis automatinės pavarų dėžės gedimo požymiai, tačiau tai gali būti ūžesys, zvimbimas ar švilpimo garsas, ir gali skirtis priklausomai nuo automobilio markės. Jeigu įjungus laisvą „N - Neutral“ pavarą yra girdimas lyg smūgio garsas, gali užtekti pakeisti transmisijos alyvą ir simptomai išnyks. Daugelis automobilių savininkų, ypač neturėjusių patirties su automatinėmis pavarų dėžėmis, gali susidurti su specifiniais garsais, kurie pasirodo pradedant važiuoti. Vienas iš tokių dažnų atvejų - neįprastas garsas, pasigirstantis būtent įjungus pirmąją pavarą. Šis garsas gali priminti atbulinės eigos eigą, lyg „dinamos“ ūžimą, prispaustą prie dviračio rato, ir dažnai išnyksta įjungus kitas pavaras, pavyzdžiui, antrąją, kai garsas tampa įprastas. Jei garsas girdimas net ir nejungiant pavarų (pvz., įjungus tik „1“ padėtį, kur pavaros nesikeičia), ir jo tonas keičiasi priklausomai nuo važiavimo greičio, tai gali priminti „skalbimo mašinos centrifugą“. Kai kurie vairuotojai, susidūrę su panašiu ūžimu, mano, kad tai gali būti susiję su pirmosios pavaros guoliu arba kitomis pavarų dėžės vidinėmis dalimis. Tokie garsai paprastai nėra priskiriami pakabos problemoms. Kiti vairuotojai pastebi kitokius garsus, pavyzdžiui, bildesius ar stuktelėjimus, jungiant pavaras, ypač iš pirmos į antrą ir iš antros į trečią. Jei toks bildesys pasigirsta ir staigiai atleidus sankabą, kai automobilis staigiai pajuda į priekį, arba važiuojant per aštrias duobes, tai gali reikšti problemų su pakaba ar kitomis automobilio dalimis. Tikrinant automobilio pakabą ir nerandant akivaizdžių gedimų, įtarimai gali kristi ant variklio atraminių pagalvių. Ypač verta patikrinti apatinę pagalvę, jungiančią variklį su porėmiu. Kitas dažnas garsas - metalinis stuktelėjimas, pasigirstantis atleidus sankabą po pavaros perjungimo arba tiesiog riedant su įjungta pavara, spustelėjus ar atleidus akceleratorių. Net pakeitus vairo traukę, apatinę variklio pagalvę ar net bandžius įdėti kitą pusašį, problema gali neišnykti. Tokiu atveju garsas gali sklisti iš greičių dėžės, tačiau tai ne visada yra 100% tikslu. Jei garsas pasigirsta net neatsileidus sankabos pedalo, jungiant į aukštesnę pavarą, tai dar labiau sustiprina įtarimus dėl pavarų dėžės gedimo. Vairuotojai, turintys automobilius su robotizuotomis pavarų dėžėmis (EGS), kartais pastebi specifinį „takštelėjimo“ garsą, jungiant pavaras tiek automatiniame, tiek rankiniame režime. Kai kuriems toks garsas yra normalus ir nereikalauja jokio dėmesio. Taip pat gali pasitaikyti specifinis „užimas“, kuris girdimas tam tikrame greičio diapazone, pavyzdžiui, tarp 100-120 km/h. Šis garsas gali stiprėti spaudžiant akceleratorių ir mažėti jį atleidus, o kartais girdimas ir visiškai atleidus pedalą.
6. Degėsių kvapas: Iš automobilio sklindantis degėsių kvapas. Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl pernelyg aukštos automatinės pavarų dėžės tepalo temperatūros, kuris įkaista dėl nekokybiško ar pasenusio tepalo. Tepalo trūkumas taip pat gali būti viena iš priežasčių. Tepalui praradus savo tepimo savybes, kyla vis didesnė trintis tarp detalių ir atsiranda drožlės, kurios išplinta pavarų dėžėje. Išplitusios drožlės palaipsniui sugadina dėžę nepataisomai ir ją tenka pakeisti kita. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų. Todėl, pajutus šį kvapą, pirmiausia rekomenduojama patikrinti tepalus.
7. Tepalo nuotėkis: Tai vienas iš pastebimiausių automatinės dėžės gedimo požymių ir turėtų būti pašalintas nedelsiant. Nenumokite ranka jeigu po ilgesnio laiko tarpo pastebėjote tepalo nuotėkį po automobiliu. Tai yra viena iš dažniausiai ignoruojamų automatinių pavarų dėžės gedimo priežasčių. Automobilio transmisijos tepalas savaime niekur nepradingsta, todėl pamatavus ir pastebėjus tepalo trūkumą, galima daryti išvada, kad yra tepalo nuotėkis ir reikia atlikti patikrą.
8. Užsidegusi kontrolinė lemputė: „Check Engine“ lemputė kartu su „Check Gearbox“ (pavarų dėžės) indikatoriumi. Ši užsidegusi kontrolinė lemputė reiškia, kad automobilio kompiuteris gavo signalą dėl neįprastai veikiančio komponento ar mechanizmo, kurį užfiksavo daviklis. Yra daug priežasčių kodėl ši lemputė gali užsidegti, tačiau tai gali būti ir dėl neįprasto pavarų dėžės darbo. Daviklis gali užfiksuoti sutrikusį pavarų dėžės darbą daug anksčiau, kol požymius pradėsite jausti Jūs patys, ir nevertėtų ignoruoti šio įspėjamojo ženklo prietaisų skydelyje.

ATF (transmisijos skysčio) svarba

ATF lygis ir būklė: jei jūsų modelyje yra matuoklis, patikrinkite, ar alyvos lygis yra aukštas ir karštas. Sveikas skystis paprastai yra raudonos arba gintaro spalvos, ne neskaidrus ar sudegęs. „Visą gyvenimą trunkantis“ skystis yra rinkodaros terminas - karštis naikina priedus. ATF keičiasi kas 60-80 tūkst. km (arba dažniau, jei tai vilkikas / miesto taksi). Esminis dalykas: ankstyva diagnostika - skysčių patikrinimas, OBD duomenys, temperatūros kontrolė - pigiai išsprendžia daugumą problemų. Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai - tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Tiesa, jei problemos vinis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju papildykite tepalų bakelį ir ramiai važiuokite toliau. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė. Automatinės pavarų dėžės yra patvarios, tačiau ignoruojant ankstyvus simptomus, remonto išlaidos greitai išauga. Dauguma gedimų prasideda nuo mažų dalykų.

Ar perjunginėti iš D į N stovint kamštyje?

Sustojus automobiliui su įjungta važiavimo padėtimi D (drive) automatinė pavarų dėžė ir toliau lieka su įjungta 1 pavara. Automobilis stovi tik dėl hidraulinio transformatoriaus veikimo principo hidraulinės jungties. Hidraulinis transformatorius sudarytas iš dviejų turbinų. Hidraulinis transformatorius yra pilnai užpildytas hidraulinę alyva, dideliu slėgiu. Tarp turbinų nėra jokio mechaninio sujungimo, jos sukasi nepriklausomai, tačiau tarp jų yra labai mažas atstumas. Trumpam sustojus šis procesas nesustoja ir turbina (1) yra toliau sukama variklio, dirbančio laisvais sūkiais, o turbina (2) sustoja visiškai, nes mes laikome nuspaudę stabdį ir pavarų dėžės dalies turbina (2) fiziškai negali suktis. Esant tokiai situacijai tepalas kuris pilnai užpildęs visą hidro transformatorių po truputį pradeda kaisti. Jei trumpam sustojus perjungsime pavarų dėžę į N padėtį bus atjungta visiškai pavarų dėžė nuo variklio, bus visiškai išjungtos visos pavaros ir hidro transformatoriaus turbina (2) suksis laisviau, nes netures papilomos apkrovos, tai reiškia, kad bus šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas. Taip pat dar yra vienas labai svarbus dalykas, kurį turime paaiškinti. Tai, kad pavarų dėžei iš D į N persijungti reikalingas tam tikras laikas, kuris priklauso nuo dėžės susidėvėjimo lygio, jis kartais gali trukti net iki 2 - 3 s. Taigi stovint ir pastebėjus, kad jau galima važiuoti, vairuotojas greitai jungtų D padėtį. Po įjungimo į D padėtį praeina tam tikras laikas kol dėžė atlikinėja įjungimo procesą. Išvada: Perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes kaip tik šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą jūsų automobiliui.

Bendrosios automobilių garsų interpretacijos

Šiuolaikiniai automobiliai gali skleisti įvairius garsus - nuo švilpimo ir ūžimo iki bildesio ir girgždėjimo. Kiekvienas garsas gali signalizuoti apie tam tikrą problemą:

• Pliaukšėjimas, dažnėjantis didinant greitį: Dažniausiai susijęs su padangos defektu.
• Salsvas kvapas iš variklio skyriaus: Signaluoja apie problemas su aušinimo sistema (pvz., aušinimo skysčio nuotėkį).
• Balutės po automobiliu: Gali reikšti alyvos, vairo mechanizmo skysčio, stabdžių skysčio ar aušinimo skysčio nuotėkį.
• Žviegimas iš variklio skyriaus: Dažnai siejamas su prasta įtaisų diržo (serpentininio diržo) būkle arba susidėvėjusiomis stabdžių trinkelėmis.
• Džeržgesys: Gali reikšti rimtus stabdžių gedimus, diferencialo ar pavarų dėžės problemas (pvz., granatos gedimą).
• Iš apačios sklindantis pūškavimas: Gali signalizuoti apie išmetamųjų dujų nuotėkį.
• Girgždėjimas keičiant pavaras (neautomatinė dėžė): Dažniausiai susijęs su susidėvėjusiais sinchronizatoriais.
• Automobilis vinguriuoja: Gali būti problemų su vairo mechanizmu ar ratų suvedimu.
• Automobilis be priežasties šokčioja: Dažnai susiję su amortizatorių ar statramsčių gedimu.
• Cypėjimas iš prietaisų skydelio: Gali reikšti oro kondicionavimo sistemos ventiliatoriaus gedimą.

Nors kai kurie garsai gali pasirodyti nekeliaujantys rimto pavojaus, svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pasikeitimus automobilio garso signale. Žinodami kokie yra pagrindiniai automatinės pavarų dėžės gedimo požymiai, galėsite užbėgti įvykiams už akių ir išvengti didesnių nuostolių. Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.

tags: #aukstesne #pavara #masina