„Citroën C5“ (2002 m.) savininkų atsiliepimai: privalumai ir trūkumai

„Citroën C5“ nuo pat pasirodymo rinkoje buvo žinomas kaip automobilis, siekiantis pasiūlyti išskirtinį komfortą ir prancūzišką eleganciją. Šiame straipsnyje gilinsimės į 2002 metų „Citroën C5“ modelio savininkų atsiliepimus, analizuodami jo privalumus, trūkumus ir bendrą patikimumą.

Istorija ir dizainas

„C5“ yra vidutinės klasės šeimyninis automobilis, pakeitęs „Citroën Xantia“. Pirmos kartos „C5“ buvo gaminamas kaip penkerių durų hečbekas arba universalas. Skirtingai nuo pirmtakų, šio „C5“ hečbeko siluetas visgi labiau primena tradicinį sedaną. Taip pat „C5“ yra paskutinis „Citroën“ sukurtas vadovaujant Jacques Calvet (1982-1999 metai) - tai periodas, kuomet buvo „pamiršta“ „Citroën“ propaguota inovatyvių sprendimų filosofija.

„C5“ išlaikė hidropneumatinę pakabą, vadinamą „Hydractive 3“. Pagrindinis pakeitimas yra tai, kad sistemoje naudojami elektroniniai, vietoje mechaninių, davikliai, kurie automatiškai koreguoja automobilio prošvaisą priklausomai nuo greičio - važiuojant dideliu greičiu pakaba yra nuleista, kad sumažintų oro pasipriešinimą. Važiuojant mažu greičiu nelygiuose keliuose pakabos aukštis yra padidinamas. Išliko ir rankinė pakabos aukščio kontrolė.

2004 metais „C5“ buvo atnaujintas - suteiktas naujas priekis ir galas, dabar automobilis iš priekio tapo panašus į naująjį „Citroën C4“ modelį. Atnaujintas „C5“ gavo dar vieną naujovę - besisukančius kryptinius priekinius žibintus.

Komfortas ir važiavimo savybės

„Citroën C5“ visada buvo kuriamas su aiškia filosofija - komfortas pirmoje vietoje. Išorėje „C5“ atrodo solidžiai - elegantiškos kėbulo linijos, prancūziškas subtilumas ir šiek tiek konservatyvus, bet kartu modernus dizainas. Pagrindinis „Citroën C5“ koziris - hidropneumatinė pakaba. Ji leidžia automobiliui tiesiog plaukti per nelygumus, o vairuotojai neretai sako, kad važiuodami su „C5“ jaučiasi lyg ant pagalvės.

Automobilis gan geras važiavimo fazėje. Komfortas superinis, važiuojamas lyg jaustųsi laive plaukiant kiaurai keliais. Minkšta važiuoklė. „Komfortas, tas plaukimas keliu, tyla važiuojant dideliu greičiu.“ Maloni panelės apdailos medžiaga. Geras kokybės ir kainos santykis. „Labai graži mašina. Labai jaučiasi tolygumas važiuojant, mašina tiesiog plaukia. Važiuojant minkšta, nesidaužo, salone tylu net ir prie didesnio greičio. Ergonomika puiki. Reikia su šita mašina pravažiuoti kokius 5-12 tūkst. km, tada suprasit apie ką kalbu.“

Ypač tinka tolimoms kelionėms. „Buvo atvejis, kad lietus, liūtis tiesiog, kad virš kelio vandens koks iki kelių vienoj gilesnėj vietoj, džipai pakelėse stovėjo, važiuoti nedrįso, ar tuos gilesnius vandenis toli iš aplinkui apvažiuodavo - ties ta bala kamštis susidarė. Na ir ką, aš privažiavau, mašina pakėliau (pas mane pneumatinė pakaba) tik viena padala, na ir važiuoju - visi kamštyje per langus nustebę žiūrėjo, filmuot pradėjo. Aš dar iki maksimalaus pakėliau mašiną, nemeluoju, pusė mašinos iš išorės vandeny - praplaukiau!!!“

Tačiau kai kurie vartotojai teigia, kad „ford mondeo žymiai stabilesnis, vikresnis, (ford mondeo 2001 metų) tiek magistralėje, tiek mieste, ypač mieste.“ Taip pat mieste nepatogus valdymas ir parkavimas, automobilis nenoriai keičia važiavimo kryptį, didelis posūkio spindulys. Prastas apžvalgos kampas. „Vairuojant žvyrkeliu traukia dulkes. Visi langai uždaryti, pūtimas ant max, bet traukia dulkes per galines duris (universalo bagažinę), o gumos, tai visur dvigubos...“ Nesisukiojanti vairo dalis kai kuriems naudotojams pasirodė nepatogi. Be to, „stabilumo kontrolė veikia per grubiai.“

Salono erdvumas ir patogumas

Salonas erdvus, su daug vietos tiek priekyje, tiek gale sėdintiems keleiviams. Sėdynės minkštos, plačios, su gera atrama nugarai. „Ytin patogios sėdynės, daug vietos gale net aukštiems vyrams.“ Garso izoliacija - dar vienas šio modelio privalumas. „Automobilis labai konfortiškas, gera garso izoliacija.“ Salonas talpus, o apdailoje praktiškai nėra plastiko. Puiki klimato sistema.

Nepaisant bendro komforto, yra nusiskundimų dėl sėdynių ir ergonomikos. „Nepatogios sėdynės ir neišeina patogiai susireguliuot. Pas mane sėdynės mechaninės, tik kad šildomos, ne odinės, ir net ne veliūras. Per ilga sėdima dalis, jos priekis nepatogiai, per daug, iškeltas, čia gal ūgio trūkumas (mano 1,70 m ), bet įsėdimas nepateisinamai nepatogus, į tokios klasės mašiną. Į audi tt įsėdu su tokiu pačiu nepatogumu. Be to, sėdynės „pigios“, jų užpildas pigus. Atlošo palinkimo kampo reguliavimas nesąmoningoj vietoj.“ Taip pat „tiesa iš pradžių kažkaip ne visai pripratau prie sankabos ir stabdžių pedalų - man jos kažkaip lyg ne visai geroj vietoj išdėstytos - reguliavau ir sėdynę ir vairą - nepadėjo, teko priprast.“

Trūkstamos smulkmenos ir funkcionalumas

Nors automobilis turi daug „navarotų“, trūksta elementarių smulkmenų: nėra puodelių laikiklių, nėra kur padėti akinių nuo saulės. Atidarytos durys nenoriai fiksuojasi atidarytoje pozicijoje. Trūksta funkcijos, kad palaikius raktelio „užrakinimą“ langai užsidarytų, o palaikius „atrakinimą“ - atsidarytų. Raktelio apvalkalas greitai susidėvi ir suplyšta. Nuo karščio pradeda išbėgioti pikseliai ekrane. „Ragai“ ant universalo yra „žaisliniai“ - kleba ir girgžda. Nėra (arba nerasta) funkcijos, kad durys užsirakintų važiuojant. Automobilio viduje trūksta įvairių daiktams skirtų vietų.

„C5“ mašinoje parkavimosi davikliai nuolat primena, kad planuojama važiuoti atbuline eiga - kai kam tai privalumas, kai kam - erzinantis bereikalingas funkcionalumas. Lietaus daviklis gali būti pernelyg jautrus. „Gal pas jį yra ten kokie nustatymai, bet mano mašinoj iš tikro net nervina paranojiškai greitas valytuvų darbas praktiškai per sausą stiklą. Prisipažinsiu, kad dažnai jį atjungiu.“

Varikliai ir eksploatacija

„Citroën C5“ buvo komplektuojamas su įvairiais benzininiais ir dyzeliniais varikliais. Populiariausias pasirinkimas tarp pirkėjų buvo 2.0 HDi 100 kW (136 AG) dyzelinis variklis. Tai patikimas PSA grupės agregatas, kuris montuotas ne tik į „Citroën“, bet ir į „Peugeot“ bei kai kuriuos „Ford“ modelius. Šis variklis komplektuojamas tiek su mechanine, tiek su automatine pavarų dėže. Kuro sąnaudos - vienas didžiausių šio variklio pliusų. Eksploatacijos kaštai nėra dideli - dalys plačiai prieinamos, daugelis meistrų gerai pažįsta šį variklį. Tvarkingai prižiūrėtas variklis nuvažiuoja 300-400 tūkst. km.

Variklis tikrai greitai pasyla, kas labai svarbu žiemą. „Turiu 2,0 103KW benziną, kuris yra aukso viduriukas. Pavarų dėžė automatinė, pavaros perjungiamos tiksliai. Važiuoklė pasaka, sugeriami visi paviršiai. Kas maloniausia hidraulinė važiuoklė labai patvari. Specialiai domėjausi ar dažnai reikia keisti sferas citroen autoservise. Atsakymas buvo paprastas. Jų teigimu iš visų automobilių tvarkomų pas juos vos 1 sfera per keletą mėnesių, kai seniau sferų keitimas sudarė pusę atliekamų darbų. Todėl nekeista, kad neteko investuoti į važiuoklę nei euro.“

Kai kurie vairuotojai pažymi, kad 2.0 HDi variklis turi pastebimą turbo duobę pradžioje. „6 pavaros neturi prasmės, nes pirma tik pajudėjimui iš vietos ir iš kart turi jungt antrą.“ Pavaros jungiasi ne taip tiksliai kaip „Ford Mondeo“ (2001), „BMW Compact“ (2004) ar „Audi TT“ (1999).

Kuro sąnaudos

Automobilis yra ekonomiškas. Kuro sąnaudos: iki 90 km/h užtenka 5 ltr/100 km (iš tikro 4,7 ltr/100km), 130-140 km/h ryja 6,5 ltr/100km, Vilniuje per pikus apie 7,0 ltr/100 km. Vidutiniškai automobilis ryja 6,5 ltr/100 km. Tačiau trasoje žiemą mieste kamščiuose sąnaudos gali siekti 16-17 ltr/100 km.

Probleminiai varikliai

Vis dėlto, ne visi varikliai sulaukė tokio pripažinimo. Ypač kritikuojami 1.6 litro benzininiai varikliai, turintys ilgą problemų sąrašą, įskaitant vandens siurblį ir hidraulinį grandinės įtempėją. Taip pat pasitaiko nusiskundimų dėl 2.0 HPI benzininio variklio įpurškimo sistemos. „Sveiki, turėjau Citroeną su HPI varikliu pats variklis 2,0 geras, bet įpurškimo sistema tai tikras galvos skausmas. Iš pradžių buvo viskas gerai, bet po pusmečio atsivėrė visos bėdos. Kuro slėgio reguliatorius kuris kainuoja apie 170€ parėjo, paskui aukšto spaudimo siurblys vėl apie 700€, dar vėliau siurblys bake numirė.“ Rekomenduojama vengti „3HDi“ ir „V6 dyzelio“, nes jiems pasenus atsiranda tos pačios problemos, o remontas būna brangus.

Yra problemų su tepalo išeiga. „Pilu sintetinį kas 10000 km ir po to dar dapilu 2-3 litrus. Internete perskaičiau, kad čia normalu 2.0 varikliams po 80000 ridos. Dar rekomenduoja keisti į pusiau sintetinį - pabandžiau ir po 500 km nupyliau, nes pradėjo žvangėti hidrokompensatoriai.“

Dažniausiai pasitaikantys gedimai

Nepaisant komforto ir ekonomiškumo, „Citroën C5“ turi ir savo silpnųjų vietų. Viena iš jų - hidropneumatinė pakaba, kuri nors ir suteikia išskirtinį komfortą, tačiau jos remontas gali būti brangus. „Nėra itin patvarūs priekiniai hidrocilindrai, pasak meistrų tarnauja 3 lietuviškas žiemas, nors ir tie geresnieji po 2011 metų gamybos. Pradeda bėgti, praėjusią vasarą vieną keičiau, gavau už 230€ (gera kaina).“

„Iš gedimų pasitaikė jam būdingi: leido priekiniai amortizatoriai, vieną pasikeičiau nauju (190€), antrą restauravausi pats, jau treji metai laiko; nelaiko purkštukų tarpinė ir laikikliai, bet remontas paprastas ir pigus.“

Taip pat pasitaiko problemų su elektronika: neveikiantys jutikliai, klimato kontrolės klaidos ar ekrano „užstrigimai“ yra gana dažni. „Elektronika irgi darė nesąmones, tai langas atsidaro iš niekur nieko, arba užsidaro, prieš parduodant tai išvis galinis valytuvas kaip norėjo taip valė.“

Kietųjų dalelių filtras ir EGR vožtuvas: „Visi dyzeliniai varikliai buvo aprūpinti kietųjų dalelių filtrais, kurie ilgainiui gali užsikimšti. Užsikimšęs kietųjų dalelių filtras gali sukelti labai nemalonius padarinius kitiems agregatams.“ „EGR vožtuvas - viena dažniausių problemų. Važinėjant trumpais atstumais jis greitai apsineša suodžiais ir pradeda kelti klaidų pranešimus. DPF filtras taip pat jautrus miestui. Jei automobilis dažnai nepasiekia darbinės temperatūros, filtras nespėja regeneruotis ir galiausiai užsikemša.“ „Sunkiosios dalelės surinktuvas pastoviai užsikimšdavo.“

Purkštukai: „Purkštukai - dažniausiai patikimi, bet didesnės ridos automobiliuose pasitaiko jų nusidėvėjimo.“

Pavargusi technika: „Prabėgo 260 000 km. Genda viskas iš eilės. Pakeičiau gal 50 % detalių, tačiau galų vis tiek neina suvest, tad automobilis keliauja į laužyną.“ Kai kurie teigia, kad „kas mėnesį reikia atiduoti po 500 eurų už remontus. Visiškas chlamas.“

Pavargusios pavarų dėžės ir skysčių bakeliai: „Dar gan liūdnokas minusas dėl pavarų dėžių, pavarų dėžės tepalų bakas mėgsta prakiurti, per 5 metus teko 2 kartus pavarų dėžę keisti, kompe šios klaidos nemeta dėl prakiurusio bako kas keisčiausia, vairo stiprintuvo tepalų bakas 1 kartą buvo prakiuręs, remontas brangus, antifrizo bakas netgi taip pat mėgo būti kiauras...“

Priežiūra ir remonto kaštai

Detalių kainos gali būti brangios, o ne visi mechanikai apsiima tvarkyti būtent „Citroën“ automobilius, nes, kaip sakoma, „prancūzų mašina, o norint surasti detalę reikia pusę mašinos išardyti, daug eur atiduosit mechanikams būtent už darbą.“ Per 5 metus važinėjimosi ant taisymų sukišta maždaug biudžeto minimum 4000 eur. Turbinos greitai pareina, o remontas brangus (nuo 300-500e). Važiuoklė tvarkyta 4 kartus, o problemų su elektronika - į tai daugiausia eur buvo sukišta.

Tačiau kai kurie savininkai džiaugiasi patikimumu. „Pirkau Vokietijoje, iš pirmojo mašinos savininko. Ką galiu pasakyti - važinėjuosi ketvirtus metus, be kasmetinio tepalų ir filtrų keitimo, niekas įtampos nekėlė. Važiuoja mašina lygiai, ergonomika padori, negiržda.“ Kitas savininkas, nusipirkęs automobilį ir susitvarkęs už porą šimtų, du metus važinėjo be jokių problemų.

Verta paminėti, kad „Citroën C5“ galima pirkti tik dviem atvejais: A) Jūs neturite kur dėti pinigų ir galvojate, kaip juos išmesti. B) Jūs turite marias laiko ir labai daug pinigų, bet norėtumėte viską praleisti vėjais.

Techninės specifikacijos (pasirinkti varikliai)

Apibendrinimas

„Citroën C5“ (2002 m.) yra automobilis, kuris siūlo išskirtinį komfortą ir prancūzišką eleganciją, tačiau kartu reikalauja ir nemažai dėmesio bei investicijų. Nors automobilis turi patikimų variklių ir puikiai tinka ilgoms kelionėms, jo hidropneumatinė pakaba ir elektronika gali tapti nemenku galvos skausmu. Kaina mašinos žymiai mažesnė, palyginus su vidurinių klasių BMW ir „Mercedes-Benz“ automobiliais. Turi įspūdingą rinkinį opcijų. Visko nevardinsim, bet įspūdį daro erdvi bagažinė, talpus salonas, puiki klimato sistema, šviesos daviklis ir automatinis žibintų reguliavimas, puikūs stabdžiai. Dvipusis kėbulo cinkavimas (kapotas aliuminio), jaučiasi dažų kokybė (iki šiol jokių gilių įbrėžimų ar nuskilimų priekiniam bamperyje ir kapote).

tags: #atsiliepimai #apie #citroen #c5 #2002