Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuvos darbo rinka, yra atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“. Ši nelegali praktika ne tik kenkia darbuotojams, bet ir valstybei, mažindama pajamas į biudžetą ir iškraipydama konkurenciją tarp verslų. Šiame straipsnyje aptariamas šios problemos mastas, pasekmės, teisinė atsakomybė ir galimi sprendimai, siekiant skaidresnės darbo rinkos.
Kas yra atlyginimas „vokelyje“?
Atlyginimas „vokelyje“ reiškia dalies darbuotojo darbo užmokesčio mokėjimą grynaisiais, neapskaitytuose dokumentuose. Tai dažnai vyksta kartu su oficialiai deklaruojamu minimaliu atlyginimu, o likusi suma sumokama neoficialiai. Tokia praktika siekiama išvengti mokesčių, socialinio draudimo įmokų ir kitų privalomų mokėjimų.
Neretai įmonės fiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų dirbtą laiką ir jiems priskaičiuotą didesnį darbo užmokestį, nors darbuotojai šių funkcijų įmonėje faktiškai neatliko. Dėl to nebuvo sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo bei kitų susijusių įmokų.
Apskaitoje taip pat neįregistruojama dalis pajamų, kurios vėliau panaudojamos neoficialiam darbo užmokesčiui sumokėti. Dažnai pasitaiko, kad klastojant dokumentus, žymiai sumažinama sandorių su kitomis įmonėmis vertė, į apskaitą įtraukiama gerokai mažiau pinigų, nei turėtų būti iš tikrųjų.
Viena dažniausių tyrimuose nustatytų situacijų - darbo sutartyse nurodytas minimalus darbo užmokestis pervedamas į banko sąskaitą, o likusi dalis paduodama grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) atlikus patikrinimą UAB Teresės Lelešienės mėsos perdirbimo įmonėje, išaiškino ne tik „vokeliuose“ mokėtus atlyginimus, bet ir nelegaliai dirbantį asmenį. Mokesčių inspektoriai patikrinę įmonės veiklą nustatė, kad dviem darbuotojams buvo išmokėta 700 litų suma buhalteriniuose dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio.
Pasekmės darbuotojams
Dirbantys nelegaliai arba gaunantys dalį atlyginimo „vokelyje“ kenkia patys sau ir rizikuoja savo ateitimi. Jiems negresia jokios oficialios socialinės garantijos:
- Pensija: Rizikuojama nesukaupti būtinojo stažo pensijai gauti arba gali gauti ją žymiai mažesnę.
- Socialinės išmokos: Mažėja darbuotojo socialinės ir nedarbo socialinio draudimo išmokos bei kompensacijos, pvz., vaiko priežiūros atostogų, nėštumo ar gimdymo, tėvystės atostogų metu ir pan. Dėl to nukenčia ne tik darbuotojas, bet ir jo šeima.
- Ligos ar nelaimingi atsitikimai: Darbuotojas negauna išmokų ligos atveju arba įvykus nelaimingam atsitikimui (arba išmoka gali būti labai maža). Neteisėto darbo aplinkybėmis žuvusiojo artimieji ne tik netenka brangaus žmogaus, bet ir negali pretenduoti į pinigines išmokas.
- Paskolos ir lizingas: Dirbant nelegaliai, darbuotojai negali arba jiems tampa labai sudėtinga gauti paskolą ar pasinaudoti lizingo paslaugomis.
Be to, darbdavys gali lengvai manipuliuoti tokiais darbo santykiais, kurių neapibrėžia raštiška darbo sutartis. Jis gali be jokio perspėjimo sumažinti darbo užmokestį ar apskritai apgauti darbuotoją nesumokant žodžiu sutarto atlyginimo, nes tokių darbuotojų neapgina įstatymai. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kada, be jokio įspėjimo ar svarbios priežasties, neišmokėdamas jam išeitinės išmokos.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad darbo sutartyje turi būti sutarta dėl viso darbo užmokesčio, kuris privalo būti mokamas pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą. Nelegaliu darbu laikoma, kai darbuotojas atlieka darbo funkcijas, bet darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu, nepraneša „Sodrai“ mažiausiai 1 darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teisinė atsakomybė ir baudos darbdaviams
Už nustatytus pažeidimus, susijusius su atlyginimais „vokeliuose“, numatytos griežtos bausmės ir sankcijos:
- Baudžiamoji atsakomybė: Jei vokelyje mokamas atlyginimas viršys 10 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA), darbdaviui grės iki dvejų metų laisvės atėmimo. Taip pat numatytos lengvesnės bausmės, tokios kaip priverstiniai darbai ar laikinai iki trejų metų sustabdyta įmonės veikla.
- Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą: Teismas gali skirti griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą iki ketverių metų. Įtarimai dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pareikšti trims Kauno, Jonavos, Marijampolės rajonų gyventojams, kurių metu atlikta 13 kratų ir paimti buhalteriniai dokumentai, kompiuteriai, mobiliojo ryšio telefonai ir kiti įrodymai.
- Padidintos baudos už nelegalų darbą: Nuo 2024 m. liepos mėn. baudos už nelegaliai įdarbintą asmenį padidėjo kelis kartus. Jeigu iki tol baudos siekė 868-5 000 eurų, tai dabar darbdaviai turi mokėti nuo 2 772 (3 MMA) iki 11 088 (12 MMA) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Už pakartotinį pažeidimą - nuo 5 544 (6 MMA) iki 22 176 (24 MMA) eurų.
- Baudos dydžio priklausomybė nuo bendradarbiavimo: Baudos dydis priklausys nuo to, ar darbdavys sutiks legaliai įdarbinti ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui 3 MMA (2 772 eurus). Jeigu ši pareiga bus įvykdyta, jam bus skiriama 2 772 eurų (3 MMA) dydžio bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojų pajamas ir įmokas, pasinaudojant įstatymo numatyta išimtimi, išvengiant papildomų įmokų mokėjimo nuo minimalios mėnesinės algos ir apskaičiuoto darbo užmokesčio skirtumo. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento vadovės Kristinos Jakštienės, išvengti mokesčių, susijusių su darbo santykiais, siekiama ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, vietoje darbo sutarčių asmenis įdarbinant su individualios veiklos pažymomis, neapskaitant viso darbuotojų darbo laiko, dalį užmokesčio mokant kaip mokestį už automobilių nuomą ar pan.
Išaiškėjus situacijai, darbdavys privalo pranešti „Sodrai“ apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą ir nurodyti faktinę jo nelegalaus darbo pradžią. Tuomet darbdavys tokiam darbuotojui privalo sumokėti atlyginimą (ne mažesnį kaip 3 MMA) už visą nelegaliai išdirbtą laikotarpį. Taigi, tokiu atveju darbuotojas algą gali gauti netgi 2 kartus: prieš tai „vokeliuose“ ir po to - priverstinai iš darbdavio ne mažiau kaip 3 MMA (2 772 eurai).
Atsakomybė darbuotojams ir kaip pranešti apie pažeidimus
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad darbuotojams, dirbantiems nelegaliai, nėra taikoma jokia atsakomybė. Tačiau, jei pats asmuo (bedarbis), kuris dirbo nelegaliai, praneša nelegalų darbą kontroliuojančioms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis, iki jos priima nutarimą, tai bedarbio statusas nėra naikinamas. Anot VDI, nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio.
VMI akcentavo, kad dėl nelegalaus darbo į valstybės ir savivaldybių biudžetus surenkama mažiau lėšų, nukenčia ligonių kasos, išmokų ir kompensacijų fondai. O dėl to yra sunkiau gerinti viešąsias paslaugas, pvz., remontuoti kelius ar didinti atlyginimus mokytojams. Todėl yra svarbi pilietiškų šalies gyventojų pagalba, kuomet jie praneša apie jiems žinomus darbo užmokesčio „vokeliuose“ mokėjimo atvejus.
Jei turite informacijos apie mokestinius pažeidimus, tokius kaip neregistruota veikla, pajamų neapskaitymas, darbo užmokesčio mokėjimas „vokeliuose“ ir kt., galite pranešti anonimiškai. Pranešti apie pažeidimus galima tiek VDI, tiek VMI:
- VMI pasitikėjimo telefonu: +370 5 260 5060.
- Užpildant e. anketą VMI svetainėje.
- Atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
- Pateikiant informaciją per Mano VMI (pasirinkus Paslaugos > Paklausimai).
K. Jakštienė neslėpė, kad nustatyti darbdavius, mokančius atlyginimą „vokeliuose“, įmanoma tik turint labai konkrečios informacijos apie tokių išmokėjimų laiką, vietą ir kitas aplinkybes. Ji vardijo, kad 2024 m. VMI gavo 2059 pranešimus dėl galimai nedeklaruojamų pajamų ir mokamų „vokelių“. Tokių pranešimų dėka per pastaruosius 18 metų verslininkai turėjo sumokėti apie 44,2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Per 2020 m. VMI sulaukė 344 anonimiškų pranešimų apie galimą atlyginimo mokėjimą „vokelyje“. 2019 m. tokių pranešimų sulaukta daugiau - 452.
Darbo kodekso pataisos ir ateities perspektyvos
Š. m. birželio 22 d. priimtas Darbo kodekso pakeitimo įstatymas, nustatęs, kad nuo 2022 metų sausio 1 d. darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Mykolo Romerio Universiteto (MRU) docentė dr. Miglė Černikovaitė pabrėžia, kad darbo apmokėjimo skaidrinimas susijęs su Lietuvos ekonomikos lygio augimu ir socialinėmis garantijomis. Ji pastebi, kad kai darbuotojai patys pradės reikalauti socialinių garantijų iš darbdavio ir atsisakys dirbti už minimalų atlyginimą, tada ir darbdaviai turės daryti išvadas, norėdami pasamdyti reikiamą skaičių darbuotojų.
„Baltoji banga“ iniciatyvos tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė teigia, kad sulaukia skambučių ar žinučių socialiniuose tinkluose, kai žmonės kreipiasi pranešdami apie šešėlinę veiklą, neretai žmonės patys dar turi baimių kreiptis tiesiogiai į institucijas, o gal nori patvirtinimo, kad kreipiasi pagrįstai. „Visais atvejais susisiekiame su atsakingomis institucijomis ir perduodame informaciją“, - sako R. Skyrienė.
tags: #atlyginimai #vokeliuose #baudos